2015 Kovo 21

Nepakeičiamų draugų muzikinis trio

veidas.lt

Ansamblis. „FortVio“ nariai prisimena, kad sunkiausia susikaupti ir „neišbyrėti“ buvo tuomet, kai po pergalių užsienio konkursuose šuoro tėvynėje muzikantus pasitiko abejinga tyla.

Praėjusią savaitę fortepijonis trio „FortVio“ vienintelis iš muzikos atlikėjų šįmet buvo apdovanotas Lietuvos Vyriausybės premija. Valstybinio lygio pripažinimas tris draugus – pianistę Indrę Baikštytę, smuikininkę Ingridą Rupaitę-Petrikienę ir violončelininką Povilą Jacunską pasiekė pačiu laiku: jų ansamblis ruošiasi išleisti antrą lietuviškos kamerinės muzikos kompaktinę plokštelę, be to, derina repertuarą dešimtmečio jubiliejiniam koncertui, kuris Nacionalinėje filharmonijoje turėtų įvykti maždaug po metų.

„Jau girdėjome klausimų, kodėl tokiems jauniems, kodėl taip anksti… Tačiau premijos prasmingiausios būtent tuomet, kai skatina žmones dirbti toliau, o ne pasiekia juos kaip seniai pelnytas atlygis“, – svarsto pianistė Indrė.

Fortepijoninis trio „FortVio“ susibūrė jo nariams, buvusiems „čiurlioniukams“, studijuojant Muzikos ir teatro akademijoje. Šiuo metu visi trys ansamblio nariai joje dėsto patys ir netgi dirba toje pačioje – Kamerinio ansamblio katedroje. Tačiau groja skirtinguose orkestruose: violončelininkas Povilas griežia Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, o Ingrida yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro smuikininkė.

Ansambliečiai teigia, kad išlaikyti daug metų darniai grojantį muzikinį kolektyvą reikalauja ne mažiau pastangų, nei išlaikyti santykių darną šeimoje. Juolab visi ansamblio nariai  turi po dvi tris darbovietes.

„Tačiau pirmiausiai esame draugai ir bendraminčiai, todėl rasti laiko bendram muzikavimui nėra sunku. Jei reikia – susitinkam repetuoti akademijoje naktimis arba septintą ryto. Su Indre esame bendraklasės, draugaujam nuo mokyklos suolo, tik Povilas – keleriais metais jaunesnis“, – neslepia I.Rupaitė.

2006-ųjų pradžioje studentai, paakinti Indrės mamos – profesorės Dalios Balsytės, ėmė drauge ruoštis tarptautiniam Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursui. Jame jaunieji muzikantai laimėjo pirmą vietą. Jau tuomet kamerinių ansamblių žiuri pirmininkas prof. Avo Kuyumjianas iš Austrijos pabrėžė, kad šis trio spinduliuoja labai gerą, sielą gydančią energiją. Kilo dar didesnis įkvėpimas groti…

Nuvažiavę į tarptautinę vasaros muzikos akademiją Reichenau mieste Austrijoje, muzikantai ten pat surengtame konkurse atliko neseniai išmoktą Josepho Haydno kūrinį, o kitą rytą sužinoję, kad konkursą laimėjo, patys tuo negalėjo patikėti. Rudenį buvo apdovanoti dar viename tarptautiniame Johanneso Brahmso konkurse Austrijoje: tuomet jau skraidė kaip ant sparnų.

„O tada nusileidi Vilniaus oro uoste laurais aptekęs ir dairaisi, kur tas raudonas kilimas, kur dūdų orkestras… Nei vieno, nei kito nėra. Netrukus įsitikini, kad ir muzikantų pergalės Lietuvoje įdomios tik patiems muzikantams. Tuomet nebelieka motyvacijos, nusvyra rankos. Siūlai tarptautinių laureatų koncertą už tris šimtus litų, bet niekam jo nereikia“, – prisimena Povilas.

Po pirmojo pergalių antplūdžio būta ir nesėkmių, kai trio nepatekdavo netgi į antrąjį konkurso turą. Tuomet išlaikyti tikėjimą savo jėgomis ir „neišbyrėti“ būdavo dar sudėtingiau… Vis dėlto šiandien „FortVio“ muzikantai tvirtina, kad pralaimėjimai irgi buvo reikalingi: jie leido pajusti, kad yra žmonių, palaikančių kolektyvą ir tokiomis nedėkingomis akimirkomis.

„Kai po ilgo tylos laikotarpio vėl susitikome akademijos auditorijoje, po pirmų kartu sugrotų akordų neišlaikę puolėm vienas kitam į glėbį kartodami, kaip to skambėjimo pasiilgome“, – pasakoja Ingrida.
Lietuvoje žinomi trys profesionalūs fortepijoniai trio: Armonų trio, „Kaskados“ ir „FortVio“. Kadangi visi jie – skirtingų kartų muzikantų, klausytojų auditorijos irgi šiek tiek skiriasi. Tad aštrios tarpusavio konkurencijos nėra, vietos po saule visiems užtenka. Kaip akademijos dėstytojai, ansamblio nariai netgi džiaugtųsi, jei jų studentams pavyktų sukurti dar vieną panašų ilgai gyvuojantį ansamblį.

Fortepijoniniai trio nėra nuskriausti repertuaru: šiai atlikėjų sudėčiai kompozitoriai rašo muziką jau nuo klasicizmo epochos pradžios. Apskritai fortepijoniniai trio kilę iš šeimyninio muzikavimo tradicijų, o profesionalioje scenoje panašūs ansambliai pradėjo rodytis tik nuo kompozitoriaus J.Haydno laikų. Šiuo metu Vakarų Europoje gausu prestižinių kamerinių ansamblių festivalių, ką jau kalbėti apie kamerinei muzikai skirtas puikios akustikos koncertų sales.

Tačiau Lietuvoje, kur namų muzikavimo tradicijos istoriškai nebuvo plačiai įsišaknijusios, kamerinės muzikos mėgėjų ir šiandien nėra daug, o klasikos gerbėjai pirmenybę teikia simfoninių orkestrų koncertams. Pastarieji labiau matomi ir rėmėjų, todėl „FortVio“ nariai laimingi atradę savo mecenatą – verslininką, vieną koncertų salės „Piano.lt“ įkūrėjų Joną Žiburkų. Tai jo dėka trio stygininkai gali griežti nuostabiais devyniolikto amžiaus pabaigos Prancūzijos meistrų pagamintais instrumentais.

„Piano.lt“ salėje su prabangiu „Fazioli“ fortepijonu buvo įrašyta ir „FortVio“ kompaktinė plokštelė. Būtent fortepijonai, kurių kokybei labai jautri pianistė I.Baikštytė, apriboja galimų trio koncertinių erdvių pasirinkimą Lietuvoje.

„Su styginių kvartetu „ArtVio“ vasarą esame groję netgi rugių lauke. Tačiau fortepijoninio trio pasirodymui būtinas padorus koncertinis fortepijonas, o jo dėl vieno koncerto į laukus tikrai niekas negabentų“, – juokiasi P.Jacunskas.

Muzikantai pasakoja, kad nauju smuiku ir violončele kone labiausiai apsidžiaugė būtent pianistė Indrė, nes prie kokybiškų, garsiai grojančių styginių jai priderinti tinkamą fortepijono skambesį tapo gerokai lengviau.

„Kai Ingrida su Povilu užgrojo naujaisiais instrumentais, man siela uždainavo. Nebereikia savęs prilaikyti, stengiantis skambinti tyliau, galiu laisvai muzikuoti ir džiaugtis. O tada atsiveria daugybė naujų tembrinių galimybių“, – įsiterpia pati I.Baikštytė.

Ar fortepijoniniame trio pianisto žodis visada būna galutinis? „Nebūtinai, tačiau mūsų ansamblyje taip susiklostė, kad vadybininkės darbas patikėtas man. Kai tuo užsiima visi, reikalų galai nebesueina, pasimeta. Tačiau tai neturi jokios įtakos muzikavimui: scenoje visi esame lygiaverčiai partneriai, dėl bendro rezultato pasiryžę kompromisams“, – tvirtina Indrė.

Žinoma, niekas neabejoja, kad turėti profesionalų vadybininką, ieškantį progų koncertuoti, o patiems užsiimti vien „si bemoliais ir fa diezais“ būtų gerokai paprasčiau. Siūlyti savo paslaugas muzikantams nėra smagu – kiekvienąkart tenka peržengti orumo barjerą.

„Tarkim, išleidome savo kompaktinę plokštelę, tačiau kol kas niekas nepasiūlė jos pristatyti. Darysime tai patys ir, žinoma, nemokamai. Lengviausia būtų gauti salę Muzikos ir teatro akademijoje, tačiau joje susirinktų vien mūsų kolegos dėstytojai ir studentai, o norėtųsi platesnės kamerinės muzikos mėgėjų auditorijos. Tačiau tam tinkamos salės nuoma kainuoja. Tarkim, už koncertą Vilniaus rotušėje, kur bilietai dažniausiai nepardavinėjami arba jų kaina tebūna simbolinė, turėtume iš savo arba rėmėjų kišenės pakloti 2 tūkst. Lt (beveik 600 eurų). Po Šv. Kotrynos bažnyčioje surengto pirmojo „FortVio“ rečitalio, iš surinktos bilietų kasos atskaičiavus mokesčius, mums trims teliko 99 Lt. Honoraro net nesidalijome: po koncerto pasėdėjome kavinėje“, – prisimena I.Rupaitė-Petrikienė.

I.Baikštytė džiaugiasi, kad šalies miestelių kultūros centruose randasi salių su tinkamais skambinti fortepijonais, nors dažniausiai jie perkami kabinetiniai, o ne koncertiniai. Sostinėje taip pat daugėja vietų su padoriai skambančiais instrumentais: fortepijoniniai koncertai jau rengiami ir Vytauto Kasiulio muziejuje, ir Valdovų rūmuose. Tačiau koncertinių organizacijų, galinčių pasiūlyti atlygį kamerinės muzikos atlikėjams, tėra vos kelios: Nacionalinė filharmonija, Kauno filharmonija ir Klaipėdos koncertų salė. Kiekvienoje jų yra galimybė pasirodyti ne dažniau nei kartą per trejus metus. O kur atlikėjui užsidirbti likusiu metu?

„Užregistravau mūsų ansamblį tinklalapyje ~versliukai.lt~ ir nuo to laiko reguliariai gaunu laiškų su pasiūlymais groti vestuvėse, nes tuoktuvių ceremonijos dvarininkų stiliumi dabar labai populiarios. Dažniausiai siūlytojai tikisi, kad fortepijoninis trio į nuošalią provincijos bažnyčią už juokingą atlygį atsigabens ir nuosavą fortepijoną“, – su šypsena pasakoja I.Baikštytė.

Tačiau muzikantai džiaugiasi, kad jų nepamiršta lietuvių kompozitoriai. „FortVio“ turi ir specialiai jam dedikuotą kūrinį, kurį parašė kompozitorius Jurgis Juozapaitis. Šis kūrinys vadinasi „Trys nuotaikos“, o trio nariai iki šiol neišsiaiškina, kuri nuotaika kuriam iš jų skirta. Koncertuose „FortVio“ dažnai atlieka ir Anatolijaus Šenderovo bei Fausto Latėno kūrinius, kurie sulaukia puikių atsiliepimų.

Trio karjerai padeda ir draugystė su violončelininku Davidu Geringu, kurio pastangomis atlikėjai gauna kvietimų groti bendruose koncertuose užsienyje. Žymus violončelininkas padėjo ansambliečiams rasti užsienyje ir vertus įsigyti kokybiškus instrumentus.

Nuo 2012 m. trio „FortVio“ dalyvauja tarptautinėje ECMA (~European Chamber Music Academy~ / Europos kamerinės muzikos akademija) programoje. Šios organizacijos centrinė būstinė yra Vienoje, o jos veikloje dalyvauja įvairių Europos šalių muzikos akademijos. Atrinkti kolektyvai per dvejus metus dalyvauja mažiausiai aštuoniose meistriškumo kursų sesijose, vykstančiose skirtingose valstybėse. Taip trio nariai jau tobulinosi Anglijoje, Austrijoje, Norvegijoje. Būtent ECMA programos dėstytojams jie dėkingi už galimybę ugdyti kamerinio muzikavimo profesionalumą.

„Žinoma, savojo instrumento profesionalais buvome ir iki dalyvavimo ECMA programoje, tačiau muzikuojant ansamblyje reikia šio to daugiau – gebėjimo preciziškai girdėti vienas kitą. Ir jeigu nors vienas iš mūsų dėl kažkokių priežasčių daugiau nebegalėtų groti kartu, pamainos jam neieškotume – „FortVio“ tiesiog nebeliktų“, – bendrą kolektyvo apsisprendimą išdėsto I.Baikštytė.

Renata Baltrušaitytė

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...