Politika. Painūs B.Netanyahu rinkimų pažadai Izraeliui ir visam pasauliui verčia manyti, kad teigiamų pokyčių nebus dar ilgai.

Pakantumas. Didžioji dalis lietuvių nenorėtų dirbti ir gyventi kaimynystėje šalia kitą religiją išpažįstančių imigrantų. Kone 70 proc. jų nenuomotų savo būsto kitataučiams. „Veidas“ domėjosi, kas lemia neigiamas Lietuvos gyventojų nuostatas ir jų norą išlaikyti socialinę distanciją tautinių ar socialinių mažumų atžvilgiu. Spaudoje vyraujantys stereotipai, tarpkultūrinės kompetencijos nebuvimas, o gal koją kiša negebėjimas susikalbėti?

TRYS KLAUSIMAI „Baltųjų pirštinių“ vadovui Simui Simanauskui

Kelias namo. Lietuvoje žmonės nesikalba, pradedant šeima, kaimynais, bendradarbiais, baigiant šalies vadovais ir politikais. Daug problemų galima išspręsti susėdus prie bendro stalo ir išgirdus vieniems kitus. Taip sako ir darbais įrodinėja į tėvynę sugrįžę jauni žmonės, studijavę ir dirbę įvairiose pasaulio šalyse.

Miniatiūrinė XIV a. pabaigos klūpančio angelo, laikančio skydą su Vilniaus katedros kapitulos herbu, statulėlė į Lietuvos muziejų istoriją įėjo kaip pirmasis eksponatas, kurio vertei atskleisti panaudota trimatė holograma. Ją bus galima pamatyti Vilniaus katedros požemių kapitulos kriptoje.

Tarpusavio santykiai. „Ar dar galite nugyventi dieną su tuo pačiu žmogumi? O gal jau nemiela žvelgti jam į akis?“ – įprastai po atostogų grįžusių sutuoktinių teiraujasi Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Filosofijos, psichologijos, profesinės edukologijos katedros lektorius, šeimos edukologas Albinas Pugevičius.

Psichologo nuomone, per mažai laiko leisdamos drauge, poros ne tik atitolsta, bet ir nebemato reikalo stengtis dėl artimo žmogaus. Tuomet santuokos griūtis neišvengiama.

Darbo santykiai. Per pastaruosius šešerius metus atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų Lietuvoje mažėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje – nuo 21 iki 12,5 proc. moterų nenaudai. Tačiau šį pokytį daugiausia lėmė ne aktyvi valstybės politika, o pasaulinė ekonominė krizė.

Grėsmė. Gamtosaugos specialistai ir aktyvistai skambina pavojaus varpais, kad pasaulyje keičiantis klimatui gali gerokai sumenkti biologinė įvairovė. Nors Lietuvos padėtis šiuo požiūriu palyginti dėkinga, turime kitų sunkumų. Tiesa, praėjus itin neatsakingo elgesio laikotarpiui, gerų naujienų taip pat esama.

Pirmadienį, kovo 30-ąją, 18 val. prasidedančiu atidarymo koncertu Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje startuoja septynioliktasis Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamas „Sugrįžimų“ festivalis. Jo programoje – 25 koncertai, kurie skambės Vilniuje, Kaune, Alytuje, Utenoje ir Šeduvoje.

Pinigai. Lietuvoje jau įvestas euras ir, euro skeptikų nenaudai, gyventojai nejaučia įtampos dėl atsiskaitymų šia bendrąja ES valiuta. Tai daugelio valstybės institucijų sutelkto darbo rezultatas.

Premjeros. Šventes teatralai pasitinka su muzika: balandį numatomos vos dvi dramos premjeros ir net keturi nauji muzikiniai spektakliai.

Šią savaitę, be šauktinių problemos, visuomenė aktyviai aptaria ir Vyriausybės pasiūlytą naują socialinio modelio projektą. Laidoje jį komentuoja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, finansų analitikas Stasys Jakeliūnas ir Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė, Trišalės tarybos vadovė Gražina Gruzdienė. Apie vykstančią veiksmų „Savaitę be patyčių“ pasakoja viešosios įstaigos „Vaikų linija“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis. [...]