Muzika. Po penkerių metų pertraukos su trečiu studijoje įrašytu albumu ir atsinaujinusiu skambesiu grįžta dainininkė Alina Orlova.

Balandžio 1 d., per 436-ąjį Vilniaus universiteto (VU) gimtadienį, Šv. Jonų bažnyčioje inauguruotas jau 85-asis rektorius šio universiteto istorijoje.

Kelionės. Neretas žmogus išsiruošęs į kelionę dažnai viliasi pamatyti kažką naujo, įdomaus ir netikėto, galų gale pamiršti kasdienybę ir grįžti po atostogų kupinas netikėčiausių įspūdžių.

Sveikata. Virusinė liga, kuri Lietuvoje įveikta, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet iš žmonijos glėbio išplėšia per 55 tūkst. gyvybių. „Centrinę nervų sistemą paralyžiuojanti ir mirtį sėjanti pasiutligė lietuviams, esantiems savotiškoje geografinėje sankryžoje, neturėtų tapti pamiršta istorija. Juolab kad laukiniai žvėrys jokių valstybių ir jų sienų nepaiso“, – primena biomedicinos mokslų daktaras, zoologas bei ilgametis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis.

Sekmadienį, kovo 29 dieną, eidamas 68-uosius, po sunkios ligos mirė rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Dirgėla.

Šv. Velykos – krikščionių šventė, kurios metu minimas Kristaus prisikėlimas. Yra žmonių, kuriems Velykos – dar viena proga pirkiniams ir vaišėms. Galima rinktis vieną ar kitą požiūrį, galima mėginti suderinti juos abu. Galima užduoti klausimą: ar praktiškame XXI amžiuje tikėdamas žmogus tampa laimingesnis?

Lietuvos žvalgybos institucijoms – Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) pristačius savo 2014 m. veiklos ataskaitų apie grėsmes valstybei viešąsias dalis kilo didelis sujudimas. Matyt, ne veltui. Dažnai pamirštama, kad Rusijoje vyksta karinė reforma, kelianti pavojų kaimynams. Apie tai, kaip reforma ten vykdoma, kokią potencialią grėsmę tai kelia, „Veidas“ kalbasi su šios srities analitiku, atsargos majoru Daiviu Petraičiu.

Žinutės pavadinime esama esminio prieštaravimo – tokio kaip apibūdinime „degus vanduo“. Panašios nesąmonės, beje, vadinamos oksimoronais. Šiuo atveju svarbu ne tai, kaip pavadinta, o tai, kad nesąmonė gyvenimiška – atitinka Lietuvos realijas. Žinoma, galima ginčyti, kad teiginys pritemptas, tačiau pasvarstykime: juk esama piliečių, kurie turi simpatijų komunistinei praeičiai. Vis dėlto tai labiau susiję su gerove, o ne su politika. „Prie sovietų buvo geriau“, tačiau „aš už nepriklausomybę“ – anaiptol neretas derinys.

Paūmėjus nerimui dėl galimų Rusijos destruktyvių veiksmų prieš Lietuvą, ypač po to, kai buvo paskelbtos Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos ataskaitos, tūlas lietuvis jau pastebėjo netgi fizinio Rusijos prasiskverbimo į šalį ženklų.

Reforma. Mokslininkų parengtas socialinis modelis žada darbo santykių revoliuciją, kuri išjudintų šalies darbo rinką ir leistų Lietuvai tapti patrauklia investuotojams šalimi. Bet ar užteks politikams drąsos ir valios atlikti šį darbą iki galo?

Ekspresas      6   Viršelio tema Darbo santykiai: ekonomikos pažanga ar stagnacija?    10   Savaitės interviu D.Petraitis: karinė reforma didina Rusijos galią             16   Lietuva Bioenergetika: suomių pamokos Lietuvai                     20   Velykų priedas 25/1   Redaktoriaus žodis             26/2 Kalendorius: kodėl švenčiame vis kitu metu                 27/3 Nuoseklumas: reikia pereiti visą velykinio laikotarpio kelią               28/4 R.Preikšaitė: „Laikas padaryti [...]

Psichinė sveikata. Gyvename laikais, kuriuos kai kurie skambiai vadina komunikacijos amžiumi. Internetas, išmanieji telefonai, socialiniai tinklai mus susieja, artina vienus prie kitų – bent jau norėtume taip manyti. Bet realybė šiek tiek prasilenkia su gražiomis vizijomis.