Pedagogika. Žmogus gimsta jau turėdamas didžiulį spiečių neuronų, vėliau, jam augant, smegenyse tarp neuronų formuojasi ryšiai. O nenaudojami ar rečiau naudojami ryšiai nunyksta. Nors neuronų jungtys gali ataugti ir vėliau, tačiau sparčiausiai jos formuojasi ankstyvame vaiko amžiuje. Ir kuo įvairesne veikla užsiima vaikas, tuo daugiau išsivysto neuroninių jungčių.

Pažanga. ~Nanotechnologijos~ šiuo metu yra vienas tų transcendentinių žodžių, kurie sukelia euforiją, kuriuos sunku apibrėžti, bet jie reiškia tai, kas gerai. Šiuo požiūriu jis panašus į žodį ~demokratija~. O jei jums prireiktų tiksliai apibrėžti, kas yra demokratija? Labai tikėtina, kad apibrėžimas būtų arba per daug bendras ir neinformatyvus, arba per konkretus ir neišsamus, arba toks ilgas, kad niekas jo neskaitytų.

Kelionės. Vokietija – viena patogiausių Europos šalių keliauti automobiliu: čia patogus ir kokybiškas greitkelių tinklas ir daugybė legendomis apipintų istorinių miestų.

Someljė pradžiamoksliuose sakoma, kad vyną reikia vertinti akimis, nosimi ir gomuriu. Galimas daiktas. Bet sveikas protas irgi nepakenktų. Žvilgtelėjęs į kai kurių gamintojų etiketes, pradedu manyti, kad vyndariai tapo humoristais. Arba bepročiais.

Būstas. Privati bendrovė pasiūlė naują nuomos su išsipirkimu finansinį modelį gerai uždirbantiems karjeros žmonėms.

Aplinkosauga. Pavasarį miesto gyventojų sveikatai ypač kenkia kietosios dalelės, atmosferoje atsirandančios dėl gatvių taršos. Įpirkti gatvių valymo įrangą gali ne kiekviena savivaldybės įmonė, todėl šiuo atveju gelbsti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.

Pirmadienį ligoninėje Liubeke mirė 87 metų vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Gunteris Grassas.

Pasiekimai. Mokinys vienas, o mokomųjų dalykų daug, bet jis nesimoko žinių gabalais, nes tai – natūralus pažinimo procesas, o ne griežtai laike suplanuotas temų planas. Švietimo madas diktuojanti Suomija tikina pereinanti prie temų, susiejančių skirtingų dalykų žinias, o ne dalijančių mokinio dieną į valandas, kurias jis mokysis matematikos ar istorijos, nes to iš jo pareikalaus darbo aplinka. Lietuvos mokyklose taip pat skatinamas toks požiūris ir pažintinė, tiriamoji veikla, paremta pedagogų darbu, kada jie derinasi prie mokinio ir skatina jo kūrybą bei mąstymą. Kitaip tariant, kai sukūrę idėją Lietuvos mokiniai pagalvos, už kiek ją parduotų, o mokytojas mokys ne septintokus, bet septintoką, neabejojama, kad jie pasieks ir geresnių rezultatų.

Kai „Germanwings“ nelemtojo skrydžio antrasis pilotas į mirtį su savimi nusigabeno dar apie pusantro šimto gyvybių, ne vienas tautietis lengviau atsikvėpė. Tenenuskamba tai jūsų ausims keistai, mielas skaitytojau, aš nesuklydau, nes mintyje turėjau ne pasitenkinimą aukomis, bet itin paprastą mįslingos tragedijos paaiškinimą, kurį mums visiems pasiūlė katastrofos tyrėjai.

Tęsiame savaitines apžvalgas. Šioje laidoje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, istorikas Valdas Rakutis komentuoja Seimo patvirtintas Karo prievolės įstatymo pataisas, o Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Eligijus Masiulis ginčijasi dėl svarstomo Tautos istorinės atminties įstatymo projekto. Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“ bei portaluose www.alkas.lt [...]

Šiuolaikinį jaunimą užguls ne vien esamų ir būsimų pensininkų išlaikymo našta. Kai kurie dabartiniai jaunuoliai po gero dešimtmečio taps šalies vadovais. Norint atspėti, ko iš jų laukti, vertėtų pasvarstyt, iš kokių šaknų išaugo nūnai vis dar įtakingi šalies politiniai lyderiai.

Penktadienį, balandžio 17 d., 17 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė vieno eksponato paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“.