Nuėmus Žaliojo tilto balvonus prasidėjo diskusijos ir dėl kitų prieštaringų Vilniaus paminklų likimo. Vienas tokių – memorialinė lenta kapitonui Jonui Noreikai pagerbti. J.Noreika neabejotinai buvo neeilinė asmenybė. Dalyvavo ne tik 1941-ųjų birželio sukilime, bet ir galbūt prisidėjo prie žydų masinių žudynių. Kolaboravo su vokiečių okupantais ir su jais kariavo. Po karo tapo antisovietinio pogrindžio ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, 1946 m. buvo suimtas, kankintas ir 1947 m. nužudytas.

Nuo šiandien Vilniaus gatvėse pradės riedėti naktiniai autobusai, o nuo rytojaus sostinės pradinukai galės įsigyti metinį transporto bilietą už 10 eurų; nuo kitų metų vidurio pensijos gali padidėti vidutiniškai 6 proc.

„Jeigu išlaikau temą du mėnesius neišvystęs jos televizijoje, ji man praranda aštrumą“, – sako žurnalistikos veteranas, vyriausias ekranuose pasirodantis TV laidų vedėjas 83-ejų Algimantas Čekuolis. Tokio žmogaus verta klausti apie amžinas, nuolat aštrias temas – karą, žiniasklaidos ateitį. O pradėti knieti nuo darbingumo paslapties.

Minėdami septintąsias Rusijos agresijos prieš Gruziją metines, turėtume pripažinti, kad tada Gruziją nuo aneksijos po 5 dienų karo išgelbėjo tik stebuklas. Žvelgiant iš aneksuoto Krymo ir viso nešvaraus Rusijos karo su Ukraina perspektyvos tokia mintis neatrodo nei kvaila, nei mistinė.

Ekspresas      6   Savaitės interviu A.Čekuolis: geras gyvenimas – dar ne viskas               10   Viršelio tema Merai debiutantai: kliūtys ir pasiekimai    14   Neglamūrinė Lietuva Debeikiai: tradicinių amatų proveržis       20   Verslas Lietuviškų kanapių keliai: JAV, Vokietija, Skandinavija                      28 Grūdas prie grūdo: ir vėl rekordinis derlius                   34   Visuomenė A.Mazeliauskas: „Mokslinis darbas nėra lengviausias [...]

32-ame savaitraščio „Veidas“ numeryje rasite žurnalistės Aušros Lėkos tyrimą apie tai kaip naujiems merams sekėsi pirmąsias šimtą kadencijos dienų „Šimtas naujų merų dienų: viltis gyva“.

600 moterų – lietuvių, baltarusių, net iš tolimosios Šri Lankos – Visagino pakraštyje esančiame ceche palinkusios kerpa, siuva ir lygina vyriškus „Zara“ kostiumus. „Visatex“ kai kam pasirodo net kaip svajonių darbdavys. „Kūrybines idėjas“ realizuoti ir laimę Visagino siuvimo fabrike išbandyti siūloma Utenos kolegijoje siuvimą pasirinkusioms merginoms. Ši bendrovė nuolat ieško naujų darbuotojų – jų kaita čia didžiulė.

Klimatas. Šiemet Paryžiuje turi būti pasirašyta nauja Kioto protokolą pakeisianti klimato kaitos sutartis, tačiau Europa – bene vienintelė entuziastė gelbėti planetą.

Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.

Nors pastarąją savaitę termometrų stulpeliai ne retai rodydavo 30 laipsnių, o kartais ir daugiau, į rengiamą autorinį koncertą rugpjūčio 6 d. gitaros virtuozui Aurelijui Globiui pavyko sukviesti pavydėtinai didelę publiką. Asociacijos ARS Libera International organizuojamame renginyje skambėjo gitaros, perkusijų ritmai, aplodismentai ir susižavėjusių klausytojų šūksniai.

Koks yra statistinis Lietuvos turtuolis? Tai apie 55 metų amžiaus vilnietis vyras, valdantis maždaug 120 mln. eurų turtą. Verslą jis įkūrė pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tada po privatizacijos jam prireikė bent dešimtmečio, kad jo įmonės patektų tarp šalies lyderių. Pirmiausia iškilo prekybininkai – jie ir šiandien dominuoja turtingiausiųjų lietuvių dešimtuke.

Ne paslaptis, kad nuolatinis skubėjimas, didelė nervinė įtampa, nesibaigiantis kasdienių rūpesčių srautas gali tapti mūsų sveikatos priešu. O sunegalavus ir pamačius, kad eilėje pas gydytoją teks laukti kelias savaites, dažnai numojama ranka – bloga savijauta praeis savaime.