2015 Rugpjūčio 12

Milijardai mėgsta vartytis

veidas.lt

Shutterstock

600 moterų – lietuvių, baltarusių, net iš tolimosios Šri Lankos – Visagino pakraštyje esančiame ceche palinkusios kerpa, siuva ir lygina vyriškus „Zara“ kostiumus. „Visatex“ kai kam pasirodo net kaip svajonių darbdavys. „Kūrybines idėjas“ realizuoti ir laimę Visagino siuvimo fabrike išbandyti siūloma Utenos kolegijoje siuvimą pasirinkusioms merginoms. Ši bendrovė nuolat ieško naujų darbuotojų – jų kaita čia didžiulė.

Rima JANUŽYTĖ

„Visatex“ vadovai aiškina, kad naujų darbuotojų jau ir užsienyje dairosi tik todėl, jog Lietuvoje stinga siuvėjų, galinčių patenkinti tarptautinės rinkos poreikius. Tačiau realybė tokia, kad daugybė net labai gabių moterų iš „Visatex“ tiesiog pabėga.

Įmonė aukso kalnų ir nesiūlo. Reikia taupyti sąnaudas, kitaip nepasivaržysi su siuvimo cechais Ispanijoje, Kinijoje, Indijoje ar Pakistane, kur siuvami „Zara“ ir kitų „Inditex“ koncernui priklausančių prekinių ženklų drabužiai – „Pull&Bear“, „Massimo Dutti“, „Bershka“, „Stradivarius“.

Visi šie cechai – maži sraigteliai, sukantys didžiulį mechanizmą, iš kurio vieniems nubyra šimtinės, kitiems – milijardai eurų.

Užprogramuoti nuolat turtėti

Pasaulyje tik Billui Gatesui turtu nusileidžiantis „Inditex“ savininkas Amancio Ortega sako ir pats pradėjęs nuo paprastos siuvimo mašinos. Jaunystėje su pirmąja žmona Rosalia Mera ispanas įkūrė „Zara“ ir savo namų svetainėje ėmė siūti apatinius drabužius bei vonios chalatus. Praėjusio amžiaus aštuntojo amžiaus viduryje „Zara“ jau karaliavo Ispanijoje ir dairėsi užsienio rinkų. Bendrovė auga jau 4 dešimtmečius – kaip ir jos savininko turtas. Vien per pastaruosius metus jis praturtėjo 0,5 mlrd. JAV dolerių. Ispano turtas jau siekia 64,5 mlrd. JAV dolerių.

Turtėja ne jis vienas. Turtus skaičiuojančios agentūros konstatuoja, kad patys turtingiausi planetos žmonės visą laiką didina savo turtą. Antai turtingiausias pasaulio žmogus, „Microsoft“ įkūrėjas ir pagrindinis savininkas B.Gatesas per praėjusius metus praturtėjo dar 3,2 mlrd. dolerių. Sėkmingai turtus kaupia tikra Meksikos valdžios rakštis – telekomunikacijų magnatas Carlosas Slimas Helu. Nors šalies valdžia vieną po kito leidžia tik jam pažaboti skirtus antimonopolinius įstatymus, C. Slimas Helu ir toliau sudarinėja fantastiškus sandorius. Prieš mestus jis už 5,6 mlrd. dolerių įsigijo mobiliojo ryšio korporacijos AT&T operatoriaus „America Movil“ akcijų. Dabar tai – pats didžiausias C. Slimo Helu verslo imperijos turtas. Be to, meksikietis yra didžiausias leidybos rūmų „The New York Times“ akcininkas, kontroliuoja pramonės kompaniją „Grupo Carso“, finansų imperiją „Grupo Financiero Inbursa“ ir infrastruktūros milžinę „Ideal“.

Turto augimu gali pasigirti ir skandalų vėtyta ir mėtyta turtingiausia Europos ponia Liliane Betttencourt. Jos turtas siekia 40,1 mlrd. JAV dolerių. Per metus jis išauga 5,6 mlrd. dolerių. Jaunatviškos šios moters išvaizdos ir turtų paslaptis – kosmetikos imperija „L’Oreal“. Nepaisant garbingo amžiaus ir konfliktų su paveldėtojais, šįmet L.Bettencourt  tapo dar turtingesnė – išpirko dar 8 proc. „Nestle“ korporacijos akcijų, jų paketą padidindama iki 33 procentų.

Tačiau labiausiai valdomą turtą padidino amerikietis Warrenas Buffettas: dėl pabrangusių „Berkshire Hathaway“ akcijų jo turto vertė per metus šoktelėjo net 14,5 mlrd. dolerių.

Vis dėlto net ir turtuolių pasaulyje galioja Pareto dėsnis, pagal kurį 80 proc. turto visuomet valdo 20 proc. gyventojų. Nelygybe to lyg ir neišeina pavadinti, tačiau kuo labiau lobsta saujelė turtingiausių planetos gyventojų, tuo labiau „skursta“ likusieji turtuoliai – milijardieriai ir ypač trečiarūšiai turtuoliai – milijonieriai. Jų daugėja, bet jų „plonėja“.

Iš viso milijardierių pasaulyje šiandien yra ne tiek ir daug – 1826. Jie nesusispaudę galėtų tilpti kur nors Kudirkos Naumiestyje. Užtat jų valdomo turto vertė siekia net 7,05 trln. dolerių. Tai absoliutūs milijardieriški rekordai, nes 2014 m. milijardierių valdomo turto bendra vertė siekė 6,4 trln. dolerių, o milijardierių sąrašas buvo 290 punktų trumpesnis.

Vidutinė vieno milijardieriaus valdomo turto vertė dabar yra maždaug 60 mln. dolerių mažesnė nei pernai ir siekia 3,86 mlrd. dolerių. Per metus 138 turtuoliai tapo buvusiais milijardieriais, nes jų turtas sumenko. Dauguma tokių nelaimėlių – rusų oligarchai. Rusų skaičius milijardierių sąraše sumažėjo nuo 111 iki 88.

Labiausiai per metus smuko vis dar turtingiausio afrikiečio, milijardieriaus iš Nigerijos Aliko Dangote’s turto vertė – nuo 25 iki 14,7 mlrd. dolerių. Vaizdžiai kalbant, ką W.Buffetas uždirbo, tą Dangote prarado.

„Oxfam“ analitikų apskaičiavimais, 85 turtingiausi pasaulio žmonės senatvės gali laukti visiškai atsipalaidavę – jie visi kartu valdo 1,7 trln. JAV dolerių. Tiek pat, kiek pinigų turi pusė pasaulio gyventojų. Be to, pusei tūkstančio turtingiausių pasaulio žmonių kartu priklauso 4,7 trln. iš turtuolių sąskaitose esančių 7,05 trilijono. Tai „The Wealth-X“ ir „UBS Billionaire Census“ vertinimu prilygsta ne tik bendrai visų pasaulio bendrovių rinkos kapitalizacijai, bet ir dešimtadaliui pasaulio BVP.

Na, o jei į turtingųjų klubą įtrauktume dar ir milijonierius, skaičiai būtų dar įspūdingesni.

Per pastarąjį dešimtmetį milijonierių pasaulyje padaugėjo 58 proc., o multimilijonierių – 71 procentu. Taigi Pareto dėsnis su šiokia tokia paklaida pasitvirtino – iš visų planetos gyventojų, turinčių bent milijoną JAV dolerių, maždaug 5 proc. yra multimilijonieriai. Iš 7 mlrd. planetos gyventojų milijonierių yra 13 milijonų. Tai 2 proc. žmonijos.

Turtas suteikia laisvę

Aukštinantiems kuklumą gali kilti klausimas, ar pasaulio turtingiausieji nesijaučia nepatogiai prieš skurstančiuosius? Adamas Smithas į šį egzistencinį klausimą atsakė dar XVIII amžiuje, pareikšdamas, kad pirminė individo paskirtis ir yra padidinti savo turtą ir taip elgtis būdinga visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų turimų išteklių. Jei šimtas šiuolaikinių žmonių atsidurtų negyvenamoje saloje, A.Smithas pasakytų, kad jie pradės konkuruoti dėl kokosų ar geresnės vietos trobelei. V.Paretas pridurtų, kad 80 proc. kokosų atiteks 20 proc. salos naujakurių.

Kaip sako George’as Friedmanas, turtas suteikia galimybę išvengti bet kokių pasekmių arba net iš jų pasipelnyti, o neturtas paverčia žmogų priklausomą nuo daugelio aplinkybių. Žinoma, turtuoliams visuomet paprasčiau: jei turi daug pinigų, gali išsipirkti leidimą išvykti iš karo niokojamo Donbaso. Jei jų visai neturi, esi priverstas slėptis mokyklos rūsyje ir laukti, kol pavojus praeis.

Labdara – privaloma

Dar gali laukti, kol atsiras koks turtingas oligarchas ir išgelbės visą kaimą. Tačiau kuo šalis skurdesnė, tuo geraširdžių dėdžių mažiau. O štai JAV milijardieriai yra pavyzdingi aukotojai. Paaukoti dešimtinę, kaip moko Biblija, yra tiesiog privaloma, o norint išlaikyti padorumą ir prestižą, labdarai skiriamos kur kas didesnės sumos.

B.Gatesas labdaros projektams iš viso yra skyręs 30,7 mlrd. dolerių. Su žmona Melinda jis kovoja su epidemijomis ir skurdu Trečiojo pasaulio šalyse, o neseniai Briuselyje vykusiame renginyje „European Developement Days“ savomis ausimis teko girdėti, kaip tribūną gavusi Melinda kone valandą vardijo jų fondo nuveiktus gerus darbus Afrikoje.

Fondas iš tiesų prisideda prie geresnio ir gražesnio pasaulio. Tačiau net ir ši organizacija nėra be nuodėmės: JAV buvo kilęs ne vienas skandalas dėl galimų šio fondo machinacijų. Plačiau apie šiuos įtarimus „Veidas“ jau yra rašęs. 2007 m. „Los Angeles Times“ išaiškino, kad mažiausiai 8,7 mlrd. JAV dolerių Gatesų fondo lėšų buvo nukreipta į kompanijas, kurių veikla buvo priešinga fondo tikslams. Tarp jų – tokie verslo milžinai kaip „Conoco Phillips“ ir „Dow Chemicals“. Naftos perdirbimo įmonės ir popieriaus fabrikai.

Skandalais apraizgyti yra ir turtuolių brolių Kochų labdaros projektai. Grupė tyrinėtojų iš Amerikos universiteto Vašingtone nustatė, kad nuo 2007 iki 2011 m. 53,9 mln. JAV dolerių brolių Davido ir Charleso Kochų fondų paramos buvo investuota į lobistinę veiklą – naftos verslą plėtojančių Kochų pinigais lobistai prastumdavo jiems palankius įstatymų projektus, pavyzdžiui, pasistengė, kad būtų priimtas energijos apmokestinimo prevencijos įstatymas, leidęs apeiti Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriuo vadovaujantis Federalinė aplinkos apsaugos valdyba vykdė šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygio kontrolę.

Kochų fondas apmokėdavo klimato kaitos ekspertų pasisakymus JAV Kongrese. Be to, jau kelis dešimtmečius Kochų „labdara“ padeda universitetuose formuoti brolių verslui palankią mokslo įstaigų ideologiją. Mainais už paaukotus pinigus Floridos universiteto Ekonomikos fakultetui buvo nurodyta įkurti stipendijų fondą, remiantį laisvosios rinkos ideologijos sklaidą.

Tačiau skandalai nuo Kochų – kaip vanduo nuo žąsų. Jie yra ne kartą sakę, kad buvimas tarp 2 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų atveria neišmatuojamų galimybių. „Toks pasaulis vertas jūsų pastangų“, – studentus yra drąsinęs Davidas Kochas.

Trims jo vaikams – dviem sūnums ir dukrai – dėl tokios pasakiškos ateities nereikia išgyventi: jie yra būsimi tėvo imperijos paveldėtojai, o verslo ir milijardų pasaulyje sukasi nuo paauglystės.

Milijardieriaus portretas

Galima išvesti tokią milijardieriaus formulę: reikia būti Kinijoje gimusiu vyru, pabaigti inžinerijos mokslus, o prakutus įsitaisyti Londone. Tiesa, „Forbes“ milijardierių tėvyne vis dar vadina JAV, nes 85 turtingiausių žmonių sąraše vis dar yra 31 amerikietis. Be to, JAV šuo metu yra ir daugiausia milijonierių – jų priskaičiuojama 7,1 milijono, nors pernai šis skaičius jau buvo milijonu mažesnis.

Laikai vis dėlto keičiasi. Iš 290 milijardierių, kuriais per praėjusius metus pasipildė turtingiausių planetos žmonių sąrašas, net 71 yra Kinijos pilietis. Kinijos milijonierių klasė ūgtelėjo iki 2,4 mln.

Kinijoje populiariausi yra inžinerijos mokslai. Daugiau nei penktadalis (22 proc.) turtingiausių pasaulio žmonių universitete studijavo būtent inžineriją – tai beveik dvigubai daugiau nei antras pagal populiarumą pasirinkimas – verslo studijos, padėjusios turtus sukaupti 12 proc. turtuolių. Inžineriją baigę milijardieriai yra turtingiausi tarp turtuolių. Vidutinis jų turtas siekia 25,8 mlrd. dolerių. Tačiau humanitarų tarp milijardierių yra daugiau nei ekonomistų, o matematikų – vos 4 procentai.

Beveik trečdalis turtingiausių pasaulio žmonių neturi aukštojo mokslo diplomo. Mokslų nebaigusių milijardierių turtas yra kiek mažesnis nei inžinierių ir siekia vidutiniškai 24 mlrd. dolerių.

Dar viena naujiena milijardierių pasaulyje – jaunėja jų amžius. Nors turtingiausiųjų dešimtuke bemaž visi yra garbingo amžiaus žilagalviai, jaunų milijardierių skaičius auga lyg ant mielių, o tarp 85 turtingiausių planetos gyventojų daugiau kaip pusė (46) yra jaunesni nei 40 metų. Turtingiausias iš jų – „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas. Jauniausias – „Snapchat“ įkūrėjas 24 metų Evanas Spiegelis.

Tiek vienas, tiek kitas yra užsiminę, jog norėtų pagyventi Londone. Šis megapolis kolekcionuoja milijonierius. Joks kitas planetos miestas neturi tokios gausios jų kolekcijos – 395,6 tūkstančio. Be to, Londonas yra trečias pasaulyje (po Honkongo ir Niujorko) pagal 10 ir daugiau milijonų dolerių turinčių žmonių, vadinamųjų multimilijonierių, skaičių. Jei atsižvelgtume ne į bendrą turtuolių skaičių, o į jų proporciją, Londonas liktų šeštas, o jį aplenktų Ženeva, kur milijonierius yra kas tryliktas miesto gyventojas.

Politikai – neturtingi

Nors milijardieriai spiečiasi ne tik Londone ar Ženevoje, bet ir politikoje, politikai milijardieriais netampa. Priešingai, milijardieriai tampa politikais. Tiesa, ir politikai gali susikrauti nemenką turtą, tačiau ne milijardinį.

Kaip liudija dešimties turtingiausių planetos žmonių patirtis, patikimiausias būdas užsidirbti labai daug pinigų – telekomunikacijų ir technologijų verslai. Tai pasiteisina septyniais atvejais iš dešimties. Galima mėginti laimę investuojant į nekilnojamąjį turtą, tekstilę ar vertybinius popierius, bet milijardinė sėkmė čia bus veikiau išimtis, o ne taisyklė. Milijardai iš vertybinių popierių yra tokie pat degūs kaip ir pinigai iš bankinės veiklos. Taip pralobę turtuoliai dažniau nei kiti praranda savo pinigus.

Žinoma, bandyti niekas nedraudžia. Net Baltijos šalyse yra laimės kūdikių, sugebėjusių užsidirbti iš prekybos akcijomis ir sėkmingos bankininkystės. Keturi iš penkių turtingiausių Latvijos žmonių – Olegas Filis, Ernestas Bernis, Leonidas Esterkinas ir Arkadijus Sucharenka – praturtėjo investavę į AVLB ir „Rietumu“ bankus.

Tačiau kaip yra pasakęs Nobelio ekonomikos premijos laureatas George’as Friedmanas, kuo didesnis turtas, tuo daugiau galvos skausmo. Ar dėl to A.Ortega košmarus sapnuoja dažniau nei už minimumą dirbanti „Visatex“ siuvėja iš Visagino, joks statistikos biuras tiksliai neatsakys. Tačiau laimės jausmą tyrinėjantys mokslininkai jau seniai įrodė, kad du žmonės, kurių vienas loterijoje laimėjo milijoną, o kitas tą pačią dieną sužinojo sergąs nepagydoma liga, po metų jaučiasi vienodai laimingi: pirmojo džiaugsmas, o antrojo liūdesys išblėsta, ir gyvenimas ima tekėti įprasta vaga.

 

Skaičiai ir faktai

1826 – tiek pasaulyje yra milijardierių

290 – tiek žmonių tapo milijardieriais per pastaruosius metus

7,05 trln. dolerių – tokia yra bendra milijardierių valdomo turto vertė

3,86 mlrd. dolerių – tokią sumą pinigų turi vidutinis milijardierius

16,3 mln. – tiek pasaulyje yra milijonierių

19 proc. – tiek milijonierių padaugėjo per metus

7,1 mln. – tiek milijonierių gyvena JAV. Dar 2,4 mln. milijonierių yra Kinijoje

1,2 mln. – tiek milijonierių vos per metus neteko Japonija

175 – tiek milijonierių 1000 gyventojų tenka Katare, kur yra didžiausia jų koncentracija

24 – toks yra jauniausio pasaulio milijardieriaus E.Spiegelio amžius

22 proc. – tiek milijardierių turi inžinerinį išsilavinimą

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...