Šiuolaikinės medicinos pagrindas – įrodymais pagrįsta medicina. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mokslui skiriamas ypatingas dėmesys. Čia dirbantys medikai žino: kuo toliau pažengs medicinos mokslas, tuo geriau jie galės padėti savo pacientams.medi

„Dar mano tėvas mokė, kad norėdamas būti geriausias privalau dirbti su savo srities profesionalais. Todėl nusprendęs plėsti verslą ir modernizuoti ūkį daug konsultavausi ir su bičiuliais, ir su kitomis įmonėmis. Visų atsakymas buvo vienareikšmis: „Jei turi už ką, pirk CAT“, – prisimena ūkininkas Tomas Maksvytis iš Vilkaviškio rajono Gižų kaimo.

Šių metų rugsėjo 3–4 d. Vilniuje susirinks daugiau nei 500 inovacijas kuriančių verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų, kurie dalysis žiniomis antrajame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Dviejų dienų reginyje laukiama daugiau nei 40-ies pranešėjų, diskutuosiančių apie technologijų ir verslo ateitį. Specialios teminės sesijos renginyje bus skirtos ateities ir pradedančiajam verslui (angl. „start-up“), intelektinei nuosavybei, bepiločiams lėktuvams, kosminiams tyrimams, bioekonomikai, kultūros ir kūrybinėms industrijoms.

Vis dažniau išgirstame apie biologizaciją, kuri skverbiasi į žemės ūkį. Ką reiškia ši, atrodo, paprasta sąvoka? Ko verta ši naujovė? Ar ji galiausiai pakeis įprastų trąšų naudojimą, klausiame biomedicinos mokslų daktaro Vytauto Rauckio.

Vakar Vilniuje, Konstantino Sirvydo skvere po atviru dangumi buvo atidaryta skulptoriaus Juozo Ruzgo meninė ekspozicija „Šviesi laiko tėkmė“. Šiandien „Maxima“ parduotuvėse prasideda dviejų dienų socialinė akcija „Būk pirmūnas“, kurios metu aukojamos mokyklinės prekės vaikams iš sunkiai besiverčiančių šeimų.

Bloga žinia: pieniški šokoladai nebūtinai gaminami iš Alpių karvių pieno. Gera žinia: saldumynų sudėtinė dalis – Vaidutės ir Vytauto Stankevičių ūkyje Biržų rajone primelžtas pienas.

Rekordinių derlių šiemet laukiantys šalies ūkininkai jau nuo šio pavasario turėjo galimybę naudotis pasaulinio masto išradimu – naujos formos fosforu „Top-Phos“, kuriuo tręšiamų augalų derlingumas išauga apie 15 proc.

Bet koks klausimas apie lytinį švietimą Lietuvoje yra savaip provokacinis. Vis dar diskutuojama – reikia ar nereikia? O juk ne tiek pats švietimas svarbu, kiek jo turinys. „Veidas“ neklausė apie turinį, paklausė – nuo kada? Maždaug kas 20-tas (5,4 proc.) atsakė „niekada“ (lytinis švietimas ugdymo įstaigose nereikalingas).g

Trys klausimai Sveikatos apsaugos viceministrei Laimutei Vaidelienei

Vytautas Jakštas laukia sprendimo, ar jo kartu su bičiuliu sukurta piramidė iš milijono monetų yra verta atsidurti Guinnesso rekordų knygoje. Kol gaus atsakymą, V.Jakštas jau paskyrė milijoną centų, arba 10 tūkst. Lt, arba 3 tūkst. Eur, gabiesiems Lietuvos vaikams – Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo stipendijoms.

Pievose dalgiais mosuojantys vyrai, paskui kuriuos seka vaikai,
grėbiantys ką tik nupjautą žolę į tvarkingas eiles, kad šią
pradžiūvusią būtų greičiau šakėmis krauti į „kitkas“, ar vagose prie
raunamų ir į krūvas metamų daržovių sukumpusios močiutės – tokių
vaizdų Lietuvoje išliko, bet to jau seniai nepamatysi didžiuosiuose
Lietuvos ūkiuose.

Žygimanto Senojo sekretoriaus Stanislovo Skapo vardu pavadinta Vilniaus senamiesčio gatvelė yra siauriausia mieste. Kai kur vos 2 metrų pločio. Einant nuo Vilniaus universiteto, ji tyliai įsilieja į Pilies gatvę. Garsinė gatvelės tarša – minimali, tačiau jos pastatų sienos atrodo kardinaliai priešingai. Gatvė jau daugelį metų yra viena labiausiai apdergtų grafičių piešėjų. Tokių atkarpų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytame Vilniaus senamiestyje – gausybė.