2015 Rugsėjo 01

Dr. V.Rauckis: „Intensyvios technologijos turės užleisti vietą tausojančioms technologijoms“ – PR

veidas.lt

Vis dažniau išgirstame apie biologizaciją, kuri skverbiasi į žemės ūkį. Ką reiškia ši, atrodo, paprasta sąvoka? Ko verta ši naujovė? Ar ji galiausiai pakeis įprastų trąšų naudojimą, klausiame biomedicinos mokslų daktaro Vytauto Rauckio.

 

Petras LIŪDĖNAS

 

– Apie biologizaciją žinome nedaug, nors šalies ūkininkai šias technologijas naudoja vis dažniau. Kas tai yra?

– Pastebima tendencija, kad atsiranda vis daugiau ūkių, kurie naudoja biologinius produktus. Dažniausiai tai renkasi naujoves sekantys ūkininkai.

Nėra visuotinai pripažintos biologizacijos sąvokos, bet iš esmės taip vadiname biologinių produktų naudojimą žemdirbystės technologijose.

– Kur pasitelkiami šie procesai ir kokios sąlygos paskatino platesnį naudojimą?

– Intensyvioji žemdirbystė pagrįsta gausiu trąšų bei augalų apsaugos produktų, intensyvaus žemės dirbimo technologija. Ekologinė žemdirbystė – tai žemdirbystė, kai nenaudojamos sintetinės trąšos ir kiti sintetiniai produktai. Visos naudojamos priemonės privalo turėti atitikties pažymėjimus. Ekologinių ūkių produkcija gali būti vadinama ekologine tik tuomet, kai ūkis turi ekologinio ūkio pažymėjimą, o jį galima gauti tik po atitinkamų procedūrų.

Tausojanti žemdirbystė – tai tarpinė žemdirbystės sistema, kai trąšos bei augalų apsaugos produktai naudojami tik pagal tikslą, čia taikomas supaprastintas žemės dirbimas.

Būtent ekologinėje ir tausojančioje žemdirbystėje pasitelkiami biologiniai produktai.

Dabartinių žemdirbių karta užaugo mokoma intensyvių žemdirbystės technologijų, paremtų žemės dirbimu ir gausiu trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimu. Tokių technologijų taikymas susijęs ir su ekonomine ūkininkavimo puse.

Tiesa, prieš 30–40 metų trąšų „fondų“ nebuvo stokojama, jų naudojimas buvo kontroliuojamas administracinėmis bei partinėmis priemonėmis, o augalų apsaugos produktų pasirinkimas buvo tikrai skurdus. Tuo metu trūko maisto, todėl didesniam derliui gauti buvo tinkamos bet kokios priemonės – nepaisyta net ir aplinkos apsaugos.

Vis dėlto praėjus maždaug 5 metams po ūkių privatizacijos atsirado didesnė trąšų, ypač kompleksinių, gausa, pradėtos naudoti mikroelementinės trąšos, padidėjo augalų apsaugos produktų pasiūla.

Deja, tai, ko buvo mokoma ir išmokyta prieš 30–40 metų, ūkininkai tiesiog ima naudoti daugiau ir dažniau. Juk produkcijos pasiūla yra, tad bandoma gauti daugiau pajamų.

Antra vertus, atsirado galimybių į augalininkystės technologijas žiūrėti kūrybiškai, suprasta, kad tiems patiems tikslams pasiekti nereikia daryti taip, kaip daro visi, ir sekti nusistovėjusių normų. Juolab kad pastaruoju metu visuomenė ir politikai rodo didesnį susirūpinimą gamtos apsauga, o juk žemės ūkis – viena iš taršos sričių. Žemdirbiai, atliepdami visuomenės lūkesčius, turi galimybę pasirinkti tausojančias žemdirbystės technologijas.

Derinant su biologiniais produktais, galima naudoti mažesnius trąšų bei augalų apsaugos produktų kiekius, tačiau vis vien gauti tokius pat ar netgi didesnius derlius ir sumažinti auginimo savikainą.

– Kokius mikrobiologinių preparatų pranašumus ir minusus išskirtumėte, palyginti su cheminėmis medžiagomis?

– Biologinių produktų pranašumas – jų ilgalaikis veiksmingumas ir vis aktualėjanti aplinkos apsauga. Jų trūkumas? Matyt, tik skeptiškas požiūris į juos, nes nenorima atsiriboti nuo ankstesnės patirties.

Mikrobiologinių preparatų naudojimas nebejotinai pateisina lūkesčius, tačiau jų veiksmingumas negreitas, kad ir ilgalaikis, o daug kam ligai laukti nesinori. Biologinių produktų poveikis įvairiapusis ir naudingas daugeliu požiūriu. Jei, tarkime, panaudojame biotrąšas, kurių sudėtyje yra azotą kaupiančių ir iš oro fiksuojančių bakterijų, tai dirvožemyje ne tik padaugėja azoto, bet ir pagerėja jo struktūra, kitos mums aktualios dirvožemio savybės.

– Kokias perspektyvas prognozuotumėte šiai naujovei?

– Intensyvios technologijos turės užleisti vietą tausojančioms technologijoms – tiek dėl ekonominių paskatų, tiek, matyt, ir dėl netrukus Europos Sąjungos mastu atsirasiančių administracinių priemonių, ribosiančių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą. Taigi neišvengiamai teks ieškoti alternatyvų. Nebejotinai atsiras daug geresnių veislių ir teks atsisukti į našesnių bei tobulesnių žemės dirbimo agregatų naudojimą – biologinių produktų naudojimas taps neišvengiama tausojančių žemdirbystės technologijų dalimi.

Iš tiesų moksliniuose straipsniuose netrūksta tyrimų duomenų apie biologinius produktus, tinkančius ekologinėms arba tausojančioms technologijoms, bet jie nebuvo taikomi praktikoje, arba, kitaip tariant, nebuvo komercializuoti. 

– Ar ūkininkui pereiti prie biologizacijos technologijų brangu?

– Jų kainą reikėtų skaičiuoti atsižvelgiant į ilgesnį laikotarpį, nes jų poveikis yra ilgalaikis ir nevienalypis. Vertinant biologinių produktų kainą, ji dažnai laikoma didele, tačiau svarbiausia – tai atsiperka.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...