2015 Rugsėjo 01

Mokslas – šiuolaikinės medicinos pagrindas – PR

veidas.lt

Šiuolaikinės medicinos pagrindas – įrodymais pagrįsta medicina. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mokslui skiriamas ypatingas dėmesys. Čia dirbantys medikai žino: kuo toliau pažengs medicinos mokslas, tuo geriau jie galės padėti savo pacientams.

 

Akvilė MARTINAITYTĖ

 

Ateinančiais metais 40-mečio jubiliejų minėsianti Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) turi kuo didžiuotis. Tai daugiaprofilinė išvystytos infrastruktūros įstaiga, kurioje teikiamos aukštos kokybės, kvalifikuotos, specializuotos ambulatorinės konsultacinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, vykdoma mokslinė, mokymo, projektinė veikla.

KUL – viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, joje dirba apie 1700 darbuotojų, iš jų per 1100 medikų. Ligoninės veiklos mastai įspūdingi: per metus ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje apsilanko per 286 tūkst., stacionare gydoma per 43 tūkst. pacientų, atliekama daugiau nei 27 tūkst. operacijų, gimdo apie 3 tūkst. moterų, atliekama daugiau nei 573 tūkst. laboratorinių, 63 tūkst. patologijos, 113 tūkst. radiologinių, 3,5 tūkst. magnetinio rezonanso tomografijos, 16 tūkst. kompiuterinės tomografijos tyrimų.

KUL teikia pacientams mokslu ir pažangiausiomis technologijomis pagrįstas, saugias, kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Čia nuolat vykdomas mokslo tiriamasis ir pedagoginis darbas – ligoninės bendruomenė aktyviai prisideda prie visuomenės ir asmens sveikatos stiprinimo.

 

Remiasi įrodymais ir tarptautine patirtimi

Šiuolaikinės medicinos pagrindas – įrodymais pagrįsta medicina. Tai mokslinių tyrimų įrodymų, klinikinės patirties ir paciento vertybių integracija medicinos praktikoje. Įrodomosios  medicinos  pagrindas – mokslas, integruojantis naujas žinias ir naujas technologijas. Mokslas – būtina tinkamos ir efektyvios sveikatos priežiūros bei gerų jos rezultatų sąlyga.

KUL, siekdama vykdyti aukščiausio lygio mokslinę veiklą, didelį dėmesį skiria tarptautiniam bendradarbiavimui. Dar 1991 m. pasirašyta pirmoji sutartis ir pradėta tarptautinė klubo sąnario protezavimo programa su Karlskrunos (Švedija) miesto ligonine. 1992 m. su Karlskrunos miesto ligonine pradėta bendra tarptautinė programa „Reprodukcinė sveikata Klaipėdos krašte“. 1994 m. pradėta mokomoji draugystės ir bendradarbiavimo programa su Klivlando (JAV) universitetinių klinikų specialistais „Vilties partnerystė“ veido ir žandikaulių chirurgijos srityje.

1995 m. pradėta vykdyti tarptautinė insulto profilaktikos ir kontrolės programa. 1998 m. pradėtas bendradarbiavimas su Prancūzijos otologijos ir otoneurochirurgijos institutu. 1998 m. pradėta vykdyti tarptautinė laboratorijų kokybės kontrolės programa „Labquality“ (Suomija). 2008 m. ligoninė tapo Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (HOSPEEM) nare. 2013 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Mogiliovo srities (Baltarusija) sveikatos apsaugos valdyba.

 

Visos sąlygos medikams tobulėti

KUL dirbantys medikai turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją ir sėkmingai jomis naudojasi. Vien per pastaruosius penkerius metus KUL įvyko 18 tarptautinių ir 20 respublikinių konferencijų, daugybė tarptautinių mokomųjų seminarų. KUL atstovai publikavo per 120 mokslinių straipsnių šalies ir užsienio moksliniuose leidiniuose.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto internatūros bei podiplominio gydytojų rengimo (rezidentūros) bazė. Ligoninei tapus universitetine, dar labiau išaugo bibliotekos reikšmė – be naujausios medicinos mokslo informacijos būtų neįmanomas profesinis medikų tobulėjimas. KUL veikia Lietuvos medicinos bibliotekos filialas. Be bibliotekoje esančių spausdintinių leidinių, lankytojai, ieškodami medicinos informacijos, gali naudotis nemokama prieiga prie 12 elektroninių duomenų bazių.

KUL kartu su jaunais perspektyviais specialistais dirba ir ilgametę patirtį turintys geriausi savo darbo profesionalai. Ligoninėje dirba 26 medicinos mokslų ir habilituoti daktarai. Per pastaruosius 10 metų disertacijas apsigynė 13 ligoninės gydytojų, 4 iš jų – per pastaruosius metus. Tai gydytojai chirurgai Agnė Čižauskaitė, Dainius Šimčikas, gydytojas urologas Mindaugas Danilevičius (visi disertacijas rengė ir apsigynė Vokietijos klinikose), gydytoja neurologė Loreta Kalasūnienė. Šiuo metu doktorontūroje studijuoja ir disertacijas rašo gydytojas anesteziologas-reanimatologas, vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis, gydytojas pilvo chirurgas Vitalijus Eismontas, gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas, anesteziologijos ir intensyvios terapijos slaugytoja Lina Šakienė.

 

Medikų tikslas – geriau padėti pacientams

Svarbiausias medicinos mokslo tikslas – padėti pacientams įveikti ligas ar užkirsti joms kelią. „Klaipėdos universitetinė ligoninė – viena perspektyviausių gydymo įstaigų Lietuvoje, per gana trumpą laiką subūrusi gausų mokslininkų kolektyvą, sudariusi visas sąlygas tobulėti, stažuotis bei dirbti savo srityje klinikinį ir mokslinį darbą, palaikanti mokslininkų bendradarbiavimą su kitais universitetais ir klinikomis Lietuvoje bei užsienyje, remianti tokius projektus bei noriai ir greitai sprendžianti jaunųjų mokslininkų problemas. Todėl esant tokioms palankioms sąlygoms tobulėti visada galime siekti geriausių rezultatų“, – įsitikinęs čia dirbantis med. dr. Mindaugas Danilevičius.

Tai įrodo ir kitų čia dirbančių medikų patirtis. „Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbu krūtų chirurgijos sektoriuje gydytoja chirurge. Todėl kasdien susiduriu su vėžiu sergančiomis pacientėmis. Multidisciplininių gydytojų aptarimų metu pasitaiko atvejų, kai medicinos pažanga yra bejėgė prieš šią dažniausiai tarp moterų nustatomą grėsmingą ligą. Taigi nauji vaistai, diagnostikos ir operaciniai metodai kaskart teikia vilties su liga kovojančioms moterims bei gydytojams onkologams“, – pasakoja gydytoja chirurgė med. dr. A.Čižauskaitė.

 

Prie straipsnio anotacijos

 

KUL šiais metais disertacijas apsigynę mokslininkai

 

Gydytojas pilvo chirurgas med.dr. Dainius Šimčikas

Mano disertacijos tema – „Sulforafano poveikis storosios žarnos vėžio ląstelėms, gydomoms FOLFOX“. Anksčiau atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina, kad sulforafanas yra saugus ir gerai toleruojamas pacientų, sergančių piktybiniais navikais. Vis dėlto dar nėra galutinių išvadų apie sulforafano toksiškumą, nes trūksta patikimų įrodymų. Ankstesnių tyrimų ir mūsų eksperimentų rezultatai rodo, kad sulforafanas yra netoksiškas gerybinėms ląstelėms ir gyvūnams. Kaip rodo mūsų duomenys, sulforafano turintys junginiai padidina FOLFOX efektyvumą gydant storosios žarnos vėžio ląsteles. Todėl gydytojai gali kombinuoti sulforafaną su chemoterapija, siekdami sumažinti šalutinį jos poveikį ir pagerinti gydymo rezultatus, ypač sergant atspariu chemoterapijai vėžiu.

 

Gydytoja chirurgė med. dr. Agnė Čižauskaitė

Savo disertacijoje nagrinėjau jautrumą standartinei chemoterapijai padidinantį sulforafano poveikį eksperimentinės kolorektalinės karcinomos atveju. Storosios žarnos vėžys yra ketvirta dažniausiai diagnozuojama piktybinė liga tarp vyrų ir trečia tarp moterų. Efektyvaus gydymo atradimas ir pritaikymas praktikoje yra labai svarbi užduotis gydant storosios žarnos vėžį. Atsparumas standartiniams chemoterapiniams preparatams – taip pat opi problema. Todėl pasaulio mokslininkai aktyviai dirba ieškodami naujų specifiškesnių vaistų šiai ligai įveikti. Vienas tokių preparatų yra iš brokolių gaunama medžiaga sulforafanas, kuris didelėmis koncentracijomis veikia kaip antinavikinis preparatas. Savo moksliniais tyrimais įrodžiau, kad sulforafanas stabdo vėžio augimą, žudo vėžines ląsteles tokiomis koncentracijomis, kurios neturi toksinio poveikio normalioms organizmo ląstelėms.

 

Gydytoja neurologė med. dr. Loreta Kalasūnienė

Rengdama disertaciją „Biologinių ir aplinkos veiksnių sąsajos su intelektine negalia ir kognityvinėmis funkcijomis bei asmenybės bruožais“ atlikau kompleksinį asmenų su intelektine negalia tyrimą – aplinkos, genetinių ar daugialypių veiksnių, biopsichosocialinio, sąveikaujančių reiškinių sistemos modelio kontekste. Darbe apibendrinta institucionalizuotų asmenų su intelektine negalia sergamumo gretutinėmis ligomis struktūra, intelektinės negalios laipsnio ryšys su socialinės aplinkos veiksniais. Siekiant pagrįsti sisteminius paveldėjimo, intelekto ir asmenybės bruožų ryšius atliktas dvynių, kuriems buvo nustatytas zigotiškumas, naudojant molekulinius žymenis, tyrimas. Tai pirmas tokio pobūdžio didelės apimties dvynių tyrimas Lietuvoje. Mokslinis tyrimas gali būti vertingas sveikatos specialistams gilinant biopsichosocialinių reiškinių sistemos sampratą. Disertacijoje patvirtinami duomenys apie kognityvinių procesų (atminties, dėmesio, intelekto) ir asmenybės reiškinių (ekstraversijos) paveldėjimo aspektus.

 

Gydytojas urologas med. dr. Mindaugas Danilevičius

Medicinos mokslų daktaru tapau Kylio universitetinėje ligoninėje Vokietijoje  apsigynęs disertaciją tema „Moterų kombinuoto operacinio gydymo atokieji rezultatai, sergant šlapimo nelaikymu ir dubens organų nusileidimu“. Šia tema aktyviai domėjausi ir iki tol dirbau penkerius metus bendradarbiaudamas su Vokietijos mokslininkais. Teko beveik dvejus metus gyventi ir dirbti Vokietijoje, kartu operuoti pacientes dėl šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo. Bendromis jėgomis ieškojome ir tobulinome jau esamus bei klinikinėje praktikoje stengiamės pritaikyti patobulintus šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo gydymo metodus. Disertacijos tema yra praktinė, lengvai pritaikoma ligoninėse Lietuvoje.

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...