2011 Gegužės 11

Atsisako donorystės, bet leidžia embrionų šaldymą

BNS

BFL

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį nusprendė Seimui siūlyti priimti liberalesnį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, nei buvo numatęs anksčiau.

Komitetas, pagrindiniu ėmęs konservatyvųjį “darbietės” Dangutės Mikutienės pateiktą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, trečiadienį pritarė daugeliui parlamentarės Agnės Zuokienės pasiūlymų, kuriais projektas pakeistas iš esmės, taip pat ir jo pavadinimas.

Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, Seimui teikiamas projektas leistų sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti, tačiau dėl kompromiso buvo atsisakyta lytinių ląstelių donorystės. “Darbietės” D. Mikutienės siūlytas projektas būtų leidęs sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.

“Matydami visuomenės reakciją, atsisakėm reikalavimo dėl donorystės, ir Seimui bus teikiamas, mano matymu, protingas, teisingas, subalansuotas įstatymo projektas. Palikta teisė sukurti iki dešimties embrionų, bet pati šeima nusprendžia, įvertindama viską, tris, du vieną, penkis ar dešimt, paliekama šeimai pačiai apsispręsti”, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė liberaliojo projekto iniciatorius liberalcentristas Algis Čaplikas.

Pasak A. Čapliko, taip pat komitete pritarta, kad dirbtinio apvaisinimo procedūros galėtų būti kompensuojamos valstybės.”Apmokėjimui taip pat pritarta, ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, sprendžiant pagal ekonominę situaciją, bet kad tai netaptų tik turtingųjų privilegija”, – žurnalistams sakė A. Čaplikas.

Daugybę pasiūlymų projektui registravusi A. Zuokienė tvirtino, jog svarbiausia, kad Seimui teikiamas įstatymo projektas kiekvienai šeimai leis spręsti ir elgtis pagal savo įsitikinimus – kiek embrionų sukurti, ar juos šaldyti.

Seimo SRK trečiadienį Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą komiteto pirmininko Antano Matulo siūlymu svarstė už uždarų durų.

Komiteto pirmininkas tvirtino, jog uždarame posėdyje komitetas dirbs konstruktyviau ir nepasiduos, jo žodžiais, patiriamam spaudimui. “Tam tikras spaudimas yra jaučiamas, ir jei mes apsisprendėm, kad laisviau balsuosim, mes greičiau priimsim sprendimą, jei būsim vieni”, – sakė komiteto vadovas.

Tuo tarpu vieną projektų teikusi D. Mikutienė komiteto sprendimą posėdžiauti uždarai vadino neetišku, esą juo siekta už akių patvirtinti liberalųjį įstatymo projektą.

“Nesuprantu, kad reikėjo viso šito cirko, manau, pasielgta mažų mažiausiai neetiškai. Kam tas uždaras svarstymas? Juk svarstant parlamente vis tiek visi balsuos atvirai”, – BNS sakė D. Mikutienė.

Komiteto narė tvirtino, esą trečiadienį komitete svarstant projektą “dėl kiekvieno klausimo buvo balsuojama, ir kartais po kelis kartus, kol būdavo patvirtintas A. Zuokienės pasiūlymas”.

D. Mikutienė sakė, jog gavusi suredaguotą įstatymo projektą ji teiks pasiūlymus, kuriais būtų galima svarstymo plenarinių posėdžių salėje metu grįžti prie jos pateikto pradinio varianto.

Seimui buvo pateikti du įstatymų projektai, kurie reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą – konservatyvusis “darbietės” Dangutės Mikutienės ir liberalusis liberalcentristo Algio Čapliko. Pagrindiniu komitetas nusprendė imti konservatyvųjį projektą, tačiau trečiadienį komitete pritarus A. Zuokienės pasiūlymams jis liberalizuotas.

“Darbiečių” siūlomas projektas siūlo drausti tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų. A. Čapliko teikiamu įstatymo projektu buvo leista ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o apvaisintas lytines ląsteles leidžia laikyti užšaldytas iki penkerių metų.

Komiteto pasirinktas variantas, kuris ir bus teikiamas svarstyti Seimui – drausti lytinių ląstelių donorystę, bet leisti sukurti iki dešimties embrionų, embrionus šaldyti iki penkerių, o lytines ląsteles – iki 10 metų.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkst.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...