Nors organų donoro kortelę Lietuvoje galima įsigyti jau nuo 2000 m., jos turėtojų mūsų šalyje vis dar labai mažai – šiuo metu kortelę turi tik 14 tūkst. asmenų, o tai sudaro vos 0,4 proc. visų šalies gyventojų. ES vidurkis yra 12 proc., o, pavyzdžiui, Olandijoje jis siekia net 44 proc.

Viena priežasčių, kodėl donorystė Lietuvoje nepopuliari, – tai sudėtinga ir ilgai trunkanti donoro kortelės įsigijimo procedūra. “Iki šiol norint gauti donoro kortelę būtina kreiptis į savo gydytoją, pildyti specialias formas, kurios siunčiamos mums. Visos biurokratinės procedūros trunka apie mėnesį”, – aiškina Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja Audronė Būziuvienė. Be to, menką susidomėjimą donoryste lemia ir informacijos stoka.

Priminsime, kad donoro kortelę pasirašyti gali visi, sulaukę 18 metų. “Pasirašant sveikata nėra tikrinama, nėra jokių apribojimų dėl sveikatos, svorio ar amžiaus. Ar organai tinkami persodinti, tiriama tik tuomet, kai asmuo tampa potencialiu donoru, t.y. kai nustatoma jo smegenų mirtis ir yra jo paties arba artimųjų sutikimas dėl donorystės”, – informuoja asociacijos “Donorystė” prezidentas Arminas Bartkaitis.

Jo duomenimis, vyriausiam donorui, kurio inkstai sėkmingai persodinti Lietuvoje, buvo 90 metų.