2011 Birželio 22

I. Degutienė: embriono naikinimas – gyvybės naikinimas

ELTA

Scanpix

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė laikosi nuostatos, kad gyvybė prasideda nuo užuomazgos, ir pasisako už konservatyvesnį dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įteisinimo modelį. Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai apsispręsti, ar pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką.

“Manau, kad pirmiausia visi turime suprasti ir sutarti, kad nevaisingumas yra liga ir reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip tą ligą gydyti ir, kad toms šeimoms, kurios negali susilaukti, reikia padėti medicininiu keliu”, – trečiadienį interviu “Žinių radijui” kalbėjo I. Degutienė.

Parlamento vadovė teigė nepritarianti toms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatoms, kurios numato embrionų šaldymą, selekciją arba jų sunaikinimą.

“Gal taip kalbu, nes pagal profesiją esu gydytoja, man tai labai suprantama, kada prasideda žmogaus gyvybė. Ji prasideda nuo apvaisinimo momento, kai susidaro žmogaus organizme genomas, ir iš tikrųjų jau tai yra gyvybė. Ir bet koks embriono naikinimas tai yra gyvybės naikinimas”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės vertinimu, dirbtinis apvaisinimas yra ir iššūkis tėvams, o ypač vaiko teisė į biologinį tėvą, kurią reglamentuoja ir Lietuvos priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.

“Tie, kas yra įsigilinę ir į biomediciną, ir į kitus biologijos mokslus, tai turbūt turėtų suvokti, nes tai labai svarbus dalykas, ir tie, kurie šiandien labiausiai ginčijasi, kad čia dar ne žmogus, nėra jokios gyvybės, nežino, yra paviršutiniško mąstymo. (…) Sakiau ir sakysiu, kad reikėtų daugiau pasiskaityti tos literatūros, kurioje rašoma apie gyvybės pradžią”, – komentavo Seimo Pirmininkė ir šioje situacijoje paralelių ieškojo su eutanazija.

Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimo liko vienas žingsnis. Birželio 14 d. Seimas po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, primena ELTA.

Už projektą po svarstymo balsavo 61 Seimo narys, prieš – 37, susilaikė 15. Tam, kad įstatymo projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Vieną įstatymo projektą teikia liberalcentristas Algis Čaplikas, kitą – “darbiečiai” Dangutė Mikutienė ir Vytautas Gapšys. Pagrindinis teikiamų projektų skirtumas – tas, kad A. Čaplikas siūlo leisti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, o “darbiečiai” – tai drausti.

“Darbiečių” projektas numato, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, o sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3.

A. Čapliko projekte numatyta, kad embrionai būtų laikomi ir naudojami pagal partnerių raštu pareikštą valią ne ilgiau kaip 5 metus. Vieno pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą gali būti įdedama ne daugiau kaip 3 embrionai.

“Darbiečiai” embrionų šaldymo draudimą grindžia tuo, kad atšildžius embrionus nemaža dalis jų žūva. Įstatymo projektas kaip alternatyvą embrionų šaldymo atsisakymui siūlo įtvirtinti normą, kad valstybė skatina kiaušialąsčių šaldymą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...