2012 Balandžio 04

Atsargiai: naujos studijų programos

veidas.lt


Universitetai ir kolegijos gali mokyti studentus, ko nori ir kaip nori: nuo šių mokslo metų naujų studijų programų ekspertinis vertinimas nebereikalingas; naujų programų kokybę esą kontroliuos ir užtikrins pati aukštoji mokykla.

Lietuvos universitetų ir kolegijų interneto svetainės, socialinių tinklų paskyros ir reklaminiai lankstinukai paaugliškai rėkia, kviesdami studijuoti naujų studijų programų, girdi, šito aukštosiose mokyklose dar nebuvo: elektroninio mokymosi technologijos, sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais, gyvūninių išteklių valdymas, agrologistika ir prekyba, nekilnojamojo turto informacinės sistemos, kaimo plėtros vadyba, sociokultūrinė edukacija, ugdymo karjerai pedagogika, kūrybos komunikacija, tarptautinė aplinkos apsaugos vadyba, viešoji komunikacija, socialinis užimtumas, grožio terapija, organizacijų komunikacijos vadyba, informacijos paslaugų valdymas, multimedijos technologijos, ekoturizmas, įvaizdžio dizainas, kūrybos ir pramogų industrija, audiovizualinių medijų režisūra, sveikatinimas ir gerovė, socialinis tarpininkavimas, neformalus fizinis ugdymas ir t.t.
Neslėpsime, tokie magiški užkalbėjimai išties sudomina. Tiesa, trumpam… Toliau priverčia nusišypsoti ir garsiai pakomentuoti: nejaugi universitetų ir kolegijų atstovai visiškai susipyko su logika? Šiame paskirų frazių kratinyje nėra jokios prasmės. Tai semantiškai vienas su kitu nederantys žodžiai, nors neįsigilinus skamba tikrai neblogai.
Taigi kas susuko galvas universitetų rektoriams bei garbiai senatų profesūrai, praktikus rengiančių kolegijų direktoriams ir tarybų atstovams?

Nauja tvarka: įregistruota tiek programų, kiek buvo atmesta
Abiturientai, besirenkantys studijuoti naujas, šiemet tik pradėsimas dėstyti universitetų ir kolegijų studijų programas, turi būti ypač budrūs, nes nuo šių mokslo metų aukštosios mokyklos gali studentus mokyti, ko nori: jų pradedamų dėstyti studijų programų niekas nebekontroliuos. Tokia tvarka švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu įsigaliojo pernai rugpjūtį.
“Atsakomybę, kad nauja studijų programa atitinka aukštajam mokslui keliamus reikalavimus bei yra suderinama su aukštosios mokyklos misija, nuo šiol prisiima pačios universitetų ir kolegijų bendruomenės”, – trumpai naująją tvarką pakomentavo Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė.
Priminsime, kad iki praėjusių metų liepos pabaigos kiekvieną naują studijų programą vertindavo du Studijų kokybės vertinimo centro parinkti autoritetingi mokslininkai. Jų pavardės dėl galimo poveikio išvadoms buvo neskelbiamos.
Paprastai per pirmąjį ekspertų filtrą pereidavo apie 30 proc. pateiktų naujų studijų programų. Dar maždaug kita tiek programų trumpam įstrigdavo: ekspertai, įžvelgę smulkių trūkumų, nurodydavo juos pašalinti. Taigi po antrojo vertinimo būdavo akredituojama dar 30 nuošimčių universitetų ir kolegijų teikiamų studijų programų. O likusios 30 proc. studijų programų būdavo tokios beviltiškos, kad jokie pataisymai ekspertų išvadų nesušvelnindavo.
Dabar, kaip teigia profesorius Vytautas Daujotis, kadaise pats vertindavęs programų kokybę, visos naujos programos, ir stiprios, ir silpnos, trejiems metams akredituojamos urmu.
Ir štai įdomioji statistika: iki 2011 m. liepos universitetai ir kolegijos pateikė SKVC akredituoti 241 naują programą, iš jų 119 buvo akredituota, 121 atmesta, o įsigaliojus naujajai tvarkai buvo pateikta ir akredituota 110 naujų programų.
“Veido” šaltiniai Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pripažino, kad veikiausiai tarp šių programų buvo nemažai kartą ar net dukart jau atmestų ir neakredituotų. Įsigaliojus naujajai tvarkai užteko tik šiek tiek patobulinti programos pavadinimą.
Buvęs SKVC direktorius dr. Eugenijus Stumbrys pastebi, kad po reformos aukštosios mokyklos dar labiau išsikristalizavo: vienos į kokybę, kitos – į kiekybę. “Jei būtų buvę leista be akreditacijos registruoti naujas programas tik pirmosioms ar atskiriems jų fakultetams, problemos nebūtų buvę, bet šita teise naudosis visi – ir čia didžiulė bėda”, – teigia  E.Stumbrys (beje, šaltinių ŠMM teigimu, šio posto netekęs būtent dėl priešinimosi tokiam beatodairiškam aukštojo mokslo diplomo devalvavimui).

Dešimtys programų po trejų metų bus uždarytos?
Po trejų metų, pasak A.Valeikienės, visas akredituotas naujas studijų programas vertins užsienio ekspertai. Jų išvados lems, kurios studijų programos bus akredituotos dar trejiems metams, kurios šešeriems, o kurios dėl žemos aukštojo mokslo kokybės bus uždarytos.
“Vadinasi, tik po trejų metų, kol dar naujas studijų programas pasirinksiantys studentai nebus baigę studijų, ir sužinosime, ar universitetų ir kolegijų bendruomenės atsakingai naudojasi joms suteikta privilegija lengvai registruoti naujas studijų programas”, – apibendrino A.Valeikienė.
Jei užsienio ekspertai nuspręstų, kad nauja studijų programa yra nedėstytina, ir pasiūlytų ją uždaryti, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė turėtų spręsti, kaip toliau elgtis su trejus metus nežinia ką studijavusiais, o ypač su brangiai už neva aukštojo mokslo studijas mokėjusiais studentais. Galimos išeitys būtų trys: apsimesti, kad per vienus metus dar galima pastiprinti nekokybišką studijų programą ir leisti studentams ją baigti; antra – perkelti studentus į kitą studijų programą toje pačioje aukštojoje mokykloje; trečia – perkelti studentus į panašią, bet kokybišką studijų programą kitoje aukštojoje mokykloje.
V.Daujotis neabejoja, kad užsienio ekspertai rekomenduos ministerijai uždaryti daugybę naujai registruotų studijų programų. Tačiau ŠMM veikiausiai nesiryš vienu ypu uždaryti dešimčių nekokybiškų studijų programų, nes tai sukeltų studentų ir jų tėvų protestus, būtų pradėta bylinėtis su valstybe dėl nesugebėjimo užtikrinti kokybiškų studijų. Bent jau taip po nepalankių ekspertų išvadų apie konkrečią studijų programą ar net aukštąją mokyklą elgdavosi visos ankstesnės ministerijos valdžios.
E.Stumbrys regi dar vieną galimą ŠMM “šachmatininkų” ėjimą: pasiūlyti studentams pasirašyti abipusį susitarimą: nors jie įstojo į vieną studijų programą, bet diplome bus įrašas, kad baigė kitą. Taip nereikėsią akredituoti studijų programos ir neliksią problemos.

Naujoms studijų programoms – ES parama
Profesorė Eugenija Ulčinaitė pastebi, kad kai kurios aukštosios mokyklos, pajutusios studentų stygių, dar prieš keletą metų ėmė vilioti jaunuolius įmantriais, bet savo turiniu tuščiais studijų programų pavadinimais. O profesorė Dainora Pociūtė antrina, kad aukštosioms mokykloms ieškant būdų, kaip išgyventi, kai mažėja studentų, mokslo kokybė prastėja. “Jei nesusirenka aštuonių devynių studentų grupė, studijų programa vykti negali, todėl universitetai ir kolegijos verčiasi per galvą: galvoja skambius pavadinimus, jungia kelias programas į vieną, bet tai privedė prie to, kad neliko tikro klasikinio mokslo pagrindų”, – pabrėžia D.Pociūtė.
Ekspertiniame naujų programų vertinime dalyvaujanti profesorė apgailestauja, kad dauguma studentų dėl skambiai pavadintų, bet silpnų programų irgi nesijaudina: jiems patogu lengvai įgyti aukštojo mokslo diplomą. Taigi, nors studijų kokybės reikalai palikti spręsti laisvajai rinkai ir protingiems studentams, kurie esą rinksis tik kokybiškas studijų programas, o silpnosios išmirsiančios natūralia mirtimi, taip neatsitiko.
“Jei studentai nesiskundžia dėl paviršutiniškų žinių, net po nepalankių ekspertų išvadų, programos dažniausiai vyksta toliau”, – aiškina D.Pociūtė.
V.Daujotis neabejoja, kad tokį nevaldomą skubotai parengtų programų kepimą skatina ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. “Ją gali gauti tik naujos studijų programos, o senos – ne. Užtat daugelis aukštųjų mokyklų vadovų ir verčiasi per galvą, kad pritrauktų ES fondų pinigų ir taip pagerintų infrastruktūrą. O biurokratams labai patinka skambiai pavadintos naujos programos. Tarkime, fizika – nepatraukliai skamba ir negaus paramos, o štai nanofizika – visai kas kita”, – apibendrina profesorius.
Tokia parama, pasak V.Daujočio, ypač sparčiai pajudėjo ministru tapus G.Steponavičiui. ŠMM pateiktais duomenimis, <…>
Nors koks studijoms panaudotų ES pinigų “įsisavinimo” efektas, pasak E.Stumbrio, niekas nesiaiškina – svarbu tik paraiškos popierius tvarkingai įforminti.

Universitetai ir kolegijos gali mokyti studentus, ko nori ir kaip nori: nuo šių mokslo metų naujų studijų programų ekspertinis vertinimas nebereikalingas; naujų programų kokybę esą kontroliuos ir užtikrins pati aukštoji mokykla.

Ekspertai išbrokuodavo apie pusę visų teikiamų akredituoti naujų studijų programų
Aukštoji mokykla    Pateikė akredituoti programų    Akredituota    Neakredituota

Mykolo Romerio universitetas 34 10 24
Vytauto Didžiojo universitetas 33 15 18
Kauno technologijos universitetas 22 16 6
Vilniaus Gedimino technikos universitetas 22 15 7
Vilniaus universitetas 19 8 11
Vilniaus kolegija 17 7 10
Utenos kolegija 13 8 5
Marijampolės kolegija 11 5 6
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 11 4 7
Šiaulių universitetas 8 4 4
Šiaulių valstybinė kolegija 6 2 4
Lietuvos edukologijos universitetas 5 2 3
Aleksandro Stulginskio universitetas 5 3 2
V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla 5 2 3
Klaipėdos universitetas 4 3 1
Vilniaus dailės akademija 3 2 1
VU Tarptautinio verslo mokykla 3 2 1
Europos humanitarinis universitetas 3 0 3
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 2 2 0
Kauno kolegija 2 1 1
Klaipėdos ir Šiaulių universitetai (jungtinė) 2 1 1
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla 2 1 1
Klaipėdos verslo aukštoji mokykla 2 1 1
Panevėžio kolegija 2 1 1
Vilniaus dizaino kolegija 2 1 1

Šaltinis: Studijų kokybės vertinimo centras

Pastaba: kai kurios studijų programos dėl vertinimo metu nustatytos neatitikties reikalavimams buvo teikiamos ekspertams vertinti du ar daugiau kartų. Lentelėje pateikiama statistika iki 2011 m. liepos mėn.

Ministerijai panaikinus ekspertų vertinimą, akredituojamos visos naujos studijų programos

Aukštoji mokykla    Pateikė akredituoti / akredituota naujų programų

Kauno technologijos universitetas    13
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija    10
Mykolo Romerio universitetas    10
Vilniaus universitetas    7
Vilniaus kolegija    7
Vytauto Didžiojo universitetas    5
Vilniaus kolegija    5
Vilniaus Gedimino technikos universitetas    4
Europos humanitarinis universitetas    4
Aleksandro Stulginskio universitetas    4
Klaipėdos universitetas    4
Šiaulių universitetas    4
Žemaitijos kolegija    4
Vilniaus kooperacijos kolegija    4
Šiaulių valstybinė kolegija    3
Alytaus kolegija    3
Socialinių mokslų kolegija    3
Panevėžio kolegija    3
Vilniaus dailės akademija    2
Utenos kolegija    2
Kolpingo kolegija    2

Šaltinis: Studijų kokybės vertinimo centras
Pastaba: nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pateiktų akredituoti studijų programų skaičius

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...