2016 Kovo 17

TAIP ir NE

Ar pritariate privalomosios karo tarnybos nuolatiniam grąžinimui?

veidas.lt

BFL / Š.Mažeikos nuotr.

“Veido” diskusija: Ar pritariate Valstybės gynimo tarybos sprendimui Lietuvoje visam laikui grąžinti nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą?

TAIP

Jonas Vytautas Žukas

Lietuvos kariuomenės vadas

Pastaraisiais metais atnaujintas šaukimas į nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą parodė, kad visuomenės reakcija į tarnybą kariuomenėje pozityvi. Didžioji dalis vyrų registruojasi savanoriškai ir tik nedidelė dalis ateina tarnauti privalomojo šaukimo būdu. Šie faktai leidžia spręsti apie pilietišką visuomenę, kuri tarnybą kariuomenėje suvokia ne kaip prievartą, o kaip pareigą tėvynei. Visuomenės palaikymas rodo, kad tarnybos kariuomenėje ne tik nesibaiminama, – ji suvokiama kaip mąstančio, atsakingo ir stiprų pareigos jausmą turinčio asmens bruožas.

Dalis NATO šalių (Danija, Norvegija, Estija, Šveicarija, Austrija, Graikija) niekada ir nebuvo atsisakiusios privalomojo šaukimo, be to, nuosekliai palaikė aktyviojo rezervo rengimą. Regione pasikeitus geopolitinei ir saugumo situacijai apie šaukimo atnaujinimą svarsto ir latviai bei švedai.

Nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos pratęsimas būtinas ir Lietuvai siekiant užtikrinti nenutrūkstamą šalies kariuomenės padalinių komplektavimą ir parengtojo rezervo karių skaičiaus palaikymą. Žinant esamą saugumo ir geopolitinę situaciją šaukimas į privalomąją tarnybą būtinas, todėl visada pasisakiau už mišrios kariuomenės modelį.

Karo meto struktūrai užpildyti ir nuostoliams kompensuoti reikia ne mažiau kaip 110 tūkst. parengtojo rezervo karių.

3–4 tūkst. karo prievolininkų šaukimas į nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą kasmet užtikrins reikiamą kariuomenės personalo skaičiaus didėjimą nuo šiuo metu turimų 15,5 tūkst. iki 22,5 tūkst. karių 2021 m. Karo meto struktūrai užpildyti ir nuostoliams kompensuoti reikia ne mažiau kaip 110 tūkst. parengtojo rezervo karių. Atsisakius privalomojo šaukimo pasiekti tokį rezervo kiekį būtų neįmanoma. Pagal numatytą valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, Lietuvos kariuomenėje jau po metų padaliniuose trūktų apie 6,5 tūkst. karių.

Taip pat vėl tektų spręsti rezervo kūrimo klausimą, nes jis būtų formuojamas tik iš į atsargą išeinančių profesinės karo tarnybos karių. Sustabdžius šaukimą personalo komplektavimas sumažėtų 23 proc., o parengto rezervo poreikis išaugtų keturgubai. Tai vien tik personalo sritis, o kur dar kariuomenės infrastruktūros pertvarka, užduočių perskirstymas, gynybos politikos nenuoseklumas – juk grėsmių mažėjimo pasaulyje niekas neprognozuoja.

NE

Artūras Rudomanskis

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas

Man tokia pozicija nepriimtina. Įvedę nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą nepadidinsime demo­kratijos valstybėje. Demokratija turėtų būti stiprinama kitais būdais, tarkime, didinant laisvą žmonių pasirinkimą.

Kodėl burtais ištraukiami asmenys turi privalomai tarnauti? Palyginti su tais, kurie nebuvo pakviesti tarnauti, sukuriamos nelygios sąlygos. Manau, tai nėra sąžininga ir tokie sprendimai neturėtų būti visuotiniai, nes gyventojai nebegali rinktis, vadinasi, pažeidžiamas demokratijos principas.

Šis sprendimas labai palankus valdančiajai daugumai: užuot užsiėmusi rimtomis reformomis ar stengusis sudominti žmones krašto gynimu, ji plaukia pasroviui ir pasitelkia prievartą. Išsilavinęs žmogus tokiam sprendimui priešinsis, nes tai prieš jo apsisprendimą, o tas, kuriam trūksta gebėjimų išanalizuoti situaciją, tokį sprendimą palaikys.

Vienas iš krašto gynyboje privalomų aspektų yra savanoriškai prisidėti ginant valstybę. Tačiau prie gynimo galima prisidėti įvairiais būdais, ne vien tik ginklu.

Juolab JAV patirtis rodo, kad kuo labiau ginkluoti žmonės, tuo daugiau nusikaltimų padaroma. Ginkluotės didinimas ne visuomet reiškia gynybą, kartais tai kaip tik kelia didesnį pavojų gyventojams. Jei tik daugiau dėmesio skirtume piliečių solidarumui ir demokratinių principų stiprinimui, žmonės labiau pamiltų savo kraštą, jaustųsi saugūs, norėtų ginti tai, kas jiems brangu. Tada ir galėtume kelti klausimą, kokias gynybos priemones rinktis.

Nepamirškime, kad demokratinėje valstybėje žmogus turėtų savarankiškai spręsti, kaip nori gyventi, o ne taikstytis su jam primesta valia.

Pabrėžiu, kad kalbu apie laisvą žmogaus pasirinkimą. Jei dalis visuomenės privalomai karo tarnybai nepritaria, jie neturėtų tylėti. Demokratinėje valstybėje galima išreikšti savo poziciją protestuojant, bent iki šiol tokios priemonės buvo galimos. Aš pats, būdamas homoseksualus žmogus, esu už demokratinę valstybę, tačiau dar prieš šauktinių kvietimą buvo akivaizdu, kad tai – politinis sprendimas. Krašto apsaugos gynyboje šiandien orientuojamasi ne į kokybę, o į kiekybę. Norima parodyti, kad mes kažką padarėme, bet esminių pokyčių iki šiol nėra. Nepamirškime, kad demokratinėje valstybėje žmogus turėtų savarankiškai spręsti, kaip nori gyventi, o ne taikstytis su jam primesta valia.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (6)

  1. Romas Romas rašo:

    Manau, kad kiekvienas vyras privalo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Iš savo patirties žinau, kad jaunesniems tarnauti lengviau. Romas

  2. Ne karo prievolininkas jau Ne karo prievolininkas jau rašo:

    1.Pradinis karinis parengimas atsargai [mokymas, ne tarnyba] vidurinės [gimnazijos] ]abiturientams;
    2.puskarininkių parengimas atsargai kolegijose[karinės disciplinos + praktika kariniuose vienetuose];
    3.jaunesniųjų karininkų parengimas atsargai [karinė katedra + mokymai kariniuose vienetuose].
    Parengimo formos gali būti įvairios – diena savaitėje, per laisvadienius, vasaros atostogų metu, po mokslo baigimo ir kt.
    1 ir 3 bei 4 punktus pats praėjau jaunystėje.
    4. Tęstinis rezervistų [atsarginių mokymas] kas keli metai kariniuose vienetuose trumpam mobilizuojant.
    5.Spec. kariškių parengimas [profesionaliai tarnybai]su viduriniu ar aukštuoju išsilavinimu LKA , Estijoje esamoje mokymo įstaigoje Baltijos šalių karininkams [ esamiems jaunesniesiems karininkams],vadams [pagal NATO nustatytą tvarką];
    6.bazinis karinis parengimas įvadiniuose mokymuose policijoje, pasienyje, viešojo saugumo tarnyboje, PAGD , VAD, STT , FNTT, VSD pagal specialias programas.
    7. Apmokymas pagal Savanorių ar Šaulių programas, karo prievolininkams , kurie pagal 1-6 punktus nepakliuvo.
    FILOSOFIJA – niekad nesakyk niekada [išskyrus , kad visi mirsimi kada tai] ir VISAM laikui Privalomąją karo tarnybą [nes visam nebūna irgi, keičiasi Pasaulis, karyba, sistemos - politinės, mokymo, tarnybos formos ir t.t.].
    Vyrai [ir moterys, geras pvzd. Izraelis] privalo būti pasiruošę ginti Tėvynę – Konstitucinė piliečių pareiga [čia aktualu ir pilietybės klausimai, 1 ar 2,3 ?. Aktualu ir migrantų skaičius valstybėje]. Bet pasiruošimo formos gali būti įvairios ir lanksčios.
    Esu jau ne prievolininkas, atitarnavau Lietuvai virš 20 m. vidaus tarnyboje ir jau 5m. pensininkas, bet gynybos poreikio atveju ,jei dar pajudėčiau [nors galima ir stacionariai] – bandyčiau dar papartizanauti.
    Gyvenimas įvairus ir nereikia būti vieno metodo kategorišku šalininku.

  3. Vytautas Vytautas rašo:

    Pritariu,turi būti visuotinis šaukimas. Atleisti nuo jo turėtų,tik dėl sveikatos.

  4. Taip, Taip, rašo:

    Pritariu

  5. Oskaras Oskaras rašo:

    Tarnauti, ginti Lietuvą yra didelė garbė ir pareiga. Kurie to nepripažįsta, yra Lietuvos kolaborantai. Yra tokių, kurių tėvai po karo atvažiavo į Lietuvą. Taigi čia jų vaikų tėvynė. Yra žmonių, kurie čia gimė – čia jų gimtinė. O jie sėdi ant dviejų kėdžių ir nežino, kaip pasielgti. Išvykti į „rojų” nenori, nes Lietuvoje geriau. Ir nesupranta, kad trokšdami Kremliaus atėjimo, jie nesupranta, kad gali būti karas, sugriovimai, gyvybių netektys. Kaip Donecke…

  6. Juozas Juozas rašo:

    Napoleonas yra pasakęs : ta tauta, kuri nenori maitinti savo kariuomenės, maitins svetimą. Taip ir su tarnyba armijoje – normalus jaunas vyras neturi bijoti laikinų sunkumų. Jis turi būti paruoštas ir , iškilus pavojui, galės padėti ir sau, ir savo artimiesiems. Tokie kaip Rondomanskis – yra tik visuomenės našta ir patologija.(dar priminsiu, kad panašias struktūras vyriausybė neleistinai už mokesčių mokėtojų pinigus finansuoja, kad jie vestų ardomąjį demoralizuojanti darbą)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...