2013 Balandžio 08

Giedrė Bolzanė

Ar neapkars lietuviams jų laukiantis ilgesnis gyvenimas

veidas.lt


Ar jūs sulauksite šimto metų ir, svarbiausias klausimas, kaip tuomet jausitės, ar oriai gyvensite?

Pasaulyje dar niekada negyveno tiek daug ilgaamžių žmonių kaip šiandien. 1950 m. pasaulyje buvo 14,5 mln. vyresnių nei 80 metų žmonių, dabar jų daugiau kaip 100 mln., o 2050-aisiais turėtų būti arti 400 mln. Jei tikėsime mokslininkų prognozėmis, šimto metų sulauks jau daugiau nei pusė visų šiandien gimstančių kūdikių.
Mokslininkai jau gali pateikti vis daugiau atsakymų, ką mes patys galime padaryti, kad pailgintume savo gyvenimą, ir, svarbiausia, kad sulaukę garbaus amžiaus išsaugotume gerą savijautą bei patrauklesnę išvaizdą.
Dabartiniams septyniasdešimtmečiams ar aštuoniasdešimtmečiams šiandien daug geriau, nei buvo prieš dvidešimt ar juolab penkiasdešimt metų. Pasiligojusio, mažai judančio, tarp keturių sienų užsidariusio septyniasdešimtmečio portretas pasikeitė iš esmės: dabartiniai senjorai ir atrodo, ir jaučiasi geriau, ilgiau išlieka darbingi, gyvena aktyvesnį gyvenimą. Pasak amerikiečių mokslininkų, šių dienų septyniasdešimtmečiui galima drąsiai nubraukti bent penkiolika, o priklausomai nuo žmogaus asmeninių savybių – gal ir visus dvidešimt metų.
Į mokslo tyrimus, skirtus ilgo gyvenimo eliksyrui atrasti, visame pasaulyje metamos didžiulės geriausių mokslininkų pajėgos. Manoma, kad ta diena, kai ir 120 metų žmogui bus ne riba, jau ne už kalnų.
Ilgaamžių daugėja ir mūsų šalyje. Tarkime, sulaukusių 85-erių ir vyresnių žmonių per pastaruosius septynerius metus padaugėjo pusantro karto. Tačiau lietuvių gyvenimo trukmė, palyginti su kitų europiečių, tebėra viena trumpiausių Europos Sąjungoje. Nei gyvenimo trukme, nei savijauta mūsų senjorai su vakariečiais lygintis dar negali.
Pakanka pavaikščioti po poliklinikas ir išvysti koridoriuose nusidriekusias mūsų pensininkų eiles, kad įsitikintum, jog dauguma jų nėra nei sveiki, nei patenkinti gyvenimu. Tą rodo ir statistika: nors ir lietuviai gyvena vis ilgiau, bet mūsų sveikata, savijauta ir gyvenimo kokybė sulaukus vyresnio amžiaus vis dar gerokai prastesnė nei švedų, vokiečių, amerikiečių ar tuo labiau japonų. Naujausia Eurostato prognozė skelbia, kad šių dienų lietuvė moteris, sulaukusi 65-erių, gyvens dar 19,2 metų, bet iš jų tik šiek tiek mažiau nei septynerius metus bus geros sveikatos. Na, o būti vyru Lietuvoje dar blogiau, nes jie, šiandien sulaukę 65-erių, gali tikėtis gyventi jau tik keturiolika metų, iš kurių bus sveiki tik maždaug šešerius. Daugelis kitų europiečių geros sveikatos bus kur kas ilgiau.
Ilgėjanti gyvenimo trukmė tiek pasauliui, tiek Lietuvai reiškia naujus iššūkius. Pirma, kokių priemonių imtis, kad daugėjant pagyvenusių žmonių ir mažėjant mokesčių mokėtojų neištiktų valstybės ekonomikos griūtis. Antra, kokia gyvenimo kokybė visų šių žmonių laukia.
Reikia tikėtis, kad apie tai daug ką privertė susimąstyti ir pastaroji pensijų reforma. Valstybė tarp eilučių pranešė savo būsimiems pensininkams, kad jų ilgesnis gyvenimas bus sotus ir laimingas tik tuo atveju, jei savo pensija jie pasirūpins patys, o ne tikėsis valstybės ar privačių pensijų fondų dosnumo. Tik ar daugelis tai įsisąmonino? Priešingu atveju ilgesni gyvenimo metai gali virsti tikra kančia.

Šių dienų septyniasdešimtmečiams galima drąsiai nubraukti bent penkiolika metų.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Giedrė Bolzanė:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...