2013 Sausio 20

Ar dar ilgai badaus lietuviško dizaino gurmanai

veidas.lt


Nors Lietuvoje dizainas labiau asocijuojasi su drabužiais, tai neįtikinanti priežastis, kodėl lietuvių dizainerių sukurtų baldų, šviestuvų ar aksesuarų tautiečių namuose dažniausiai nerastum ir su žiburiu.

Apgailestauju, kad mano paties namuose stovi vos du – Naurio Kalinausko sukurta lentyna „Plius“ ir Tomo Jasiulio taburetė „Stay“.
Klausimą, kodėl Lietuvoje dizaino specialybė – viena populiariausių, tačiau mūsų namai lietuvišku dizainu tikrai neužversti, abiem dizaineriams pateikiau ne tik dėl to, kad tik jų sukurtų baldų pats turiu. Šiaip jau N.Kalinauskas – vienas žinomiausių pramoninio dizaino kūrėjų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Jis pirmasis dar 2007 m. pelnė Lietuvai prestižiniu laikomą „Red dot“ pramoninio dizaino apdovanojimą už sukurtą minkštų baldų seriją „Logo”.
Taigi, pasak N.Kalinausko, vietinė rinka serijinei autorinio dizaino daiktų gamybai yra per maža ir nepakankamai išprususi, o didžiosios dalies vartotojų perkamoji galia nepakankama: „Rinkdamasis vieną ar kitą didesnį daiktą vartotojas dažniausiai vadovaujasi kainos kriterijumi. Vis dar trūksta suvokimo, kad kokybiškas autorinis daiktas objektyviai kainuoja brangiau dėl savo pridėtinės vertės ir išliekamumo. Net jei jis supranta, kad už dizainą ir kokybę reikia mokėti brangiau, geriau pasirinks itališką arba skandinavišką, o ne lietuvišką produktą.“
T.Jasiulis pritaria, kad vietinė rinka tikrai maža, tačiau, jo nuomone, ne tik tai svarbu: „Norint pasiūlyti tinkamų daiktų, reikia žinoti bent minimalų jų poreikį. O šiandien nėra lengva įvardyti, ko tiksliai reikia Lietuvos rinkai, kokie daiktai būtų populiarūs tarp vartotojų.“
Iš tiesų trūksta ir informacijos apie lietuvišką dizainą. „Kad lietuviai pirktų lietuvišką dizainą reikia, jog jis būtų pristatomas plačiajai visuomenei, – mano dizaineris. – Dabar turime kelis leidinius, interneto portalus ir keletą entuziastų. Nežinau nė vienos lietuviškos radijo ar televizijos laidos apie lietuvišką dizainą. O rodyti tikrai būtų ką.“
N.Kalinauskas įsitikinęs, kad masinė ir sėkminga serijinė lietuviškų daiktų gamyba įmanoma tik atradus savo nišą tarptautinėse rinkose. „Lietuvos dizaineriai turėtų siekti organizuoti kūrybinį procesą Lietuvoje, o sukurtus ir galbūt čia pagamintus daiktus pardavinėti užsienyje. Nors vietiniams vartotojams lietuviško dizaino daiktai atrodo per brangūs, globalioje rinkoje situacija ir galimybės visai kitos“, – įsitikinęs dizaineris.
N.Kalinauskas žino, ką kalba, – jo sukurti daiktai jau nemažai metų pardavinėjami užsienyje. Suneriamų kilimėlių „Imperial“, kainuojančių apie tris šimtus litų, populiarumas JAV atrodo logiškas, o iš įvairių Europos šalių vis dar plaukiantys užsakymai 2006 m. sukurtai lentynai „Quad“, kurios kaina viršija tris tūkstančius litų, gali pasirodyti įkvepiantys ir padrąsinantys.

Gamintojai nenori rizikuoti

„Tik sulaukęs sėkmės užsienyje dizaineris ir vietinei rinkai gali pasiūlyti daugiau, įvairesnių autorinio dizaino daiktų už konkurencingą kainą, – įsitikinęs N.Kalinauskas, tačiau iškart priduria, kad situacija praktiškai nejuda iš mirties taško ir dėl lietuviškos pramoninio dizaino veiklos specifikos. – Norint sukurti kokybišką produktą, labai svarbios visos kūrybos, gamybos ir rinkodaros grandys. Dabar Lietuvoje dizaineris dažniausiai pats organizuoja kūrybos, gamybos, vadybos ir pardavimo procesus. Jis yra ir kūrėjas, ir vadybininkas, ir rinkodaros specialistas viename asmenyje, nors taip neturėtų būti.“
Tad galbūt dizaineriams reikėtų suvienyti jėgas ir aktyviau bendradarbiauti su gamintojais? „Nors baldų pramonė Lietuvoje laikoma viena svarbiausių, iš tiesų serijinių baldų gamintojų pas mus nėra labai daug, – komentuoja N.Kalinauskas. – Be to, ir jiems vietinė rinka per maža, kad būtų racionalu investuoti į serijinių produktų dizainą. Lietuvos baldų gamybos įmonės dažniausiai pasitenkina gamybos užsakymais iš kitų šalių.“
T.Jasiulis priduria, kad Lietuvos medienos įmonės tikrai neatsilieka nuo užsienio savo gamybos galimybėmis, ir būtų galima rasti nemažai įmonių, su kuriomis dizaineriai galėtų sėkmingai bendradarbiauti. Vieša paslaptis, kad net pasaulinio garso skandinavų bendrovės užsako Lietuvoje gaminti garsių dizainerių sukurtus populiarius baldus. Deja, Lietuvos baldų gamintojus tokia padėtis tenkina, nors gamybos marža visoje produkto kūrybos, gamybos ir pardavimo grandinėje yra viena mažiausių. Jie neinvestuoja į savo pridėtinę vertę turinčių daiktų kūrimą, nors ilgalaikėje perspektyvoje tai jiems duotų gerokai daugiau pelno.
Žinoma, galbūt jiems atrodo, jog bendradarbiauti su Lietuvos dizaineriais rizikinga, galbūt jiems nesinori dalyvauti tarptautinėse baldų, dizaino parodose ir tikėtis, kad jų produktai sudomins užsieniečius. Bet kad šis kelias nėra beviltiškas, įrodo Lietuvos nestandartinių baldų gamintojos „Virūna“ pavyzdys.
Ši bendrovė nuosekliai ir kryptingai daug metų laikėsi tokio kurso, kol pernai jau sulaukė ir pirmųjų apčiuopiamų rezultatų: vienoje svarbiausių tarptautinių baldų parodų Kelne dviejų patyrusių Lietuvos dizainerių – Vaido Zabulionio ir Dariaus Budrio autorinio dizaino baldai sudomino šveicarus. V.Zabulionio svetainės baldų kolekcija „Pomodo“ bei pietų stalu „Modo“ pradėjo prekiauti 130 metų patirtį turintis Šveicarijos baldų prekybos parduotuvių tinklas, pagal metinę apyvartą šioje šalyje nusileidžiantis tik IKEA tinklui.
Pasak „Virūnos“ atstovo Aurimo Kalpavičiaus, bendradarbiavimas su šveicarais neapsiriboja vien tik prekyba lietuviško dizaino baldais. Su lietuvių dizaineriais šveicarai pradėjo konsultuotis ir atnaujindami savo baldų kolekcijas, taip pat palankiai vertina pristatomus naujus Lietuvos dizainerių sukurtus baldų modelius.
Ar tai reiškia, kad lietuviškas dizainas gali būti savitas ir atpažįstamas kaip italų ar skandinavų ir virsti paklausia preke? Pasak A.Kalpavičiaus, Centrinėje Europoje mėgstamas skandinaviškas dizainas, o jo bruožų turi ir lietuviški autoriniai gaminiai: „Skandinaviško dizaino stilistika neišvengiamai daro įtaką Lietuvos kūrėjams. Mūsų dizaineriams patinka santūri skandinaviška dizaino išraiškos forma, priimtina dizaino paskirties filosofija.“
Kita vertus, lietuviai aklai nekopijuoja skandinavų, jau yra susiformavęs savitas kūrybinis stilius. „Vokiškai kalbančių šalių architektai, prekybos agentai bei mažmeniniai prekybininkai tikrai atpažįsta lietuvišką dizainą ir juo domisi. Jų vertinimu, lietuviškas dizainas daug šiltesnis ir emocingesnis nei skandinavų. Tokia savita kūrybinė sintezė šių šalių vartotojams priimtina“, – pasakoja A.Kalpavičius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...