2013 Vasario 08

Šiuolaikinės virtuvės tendencijos ir mitai

veidas.lt


Virtuvė šiandien bene labiausiai atspindi būsimus gyvenamosios erdvės pokyčius: jų įvairovę ir unikalumą, originalumą ir individualumą. Tai savotiškas individo gyvenimo būdo simbolis, o ne tik vieta, kurioje ruošiamas maistas.

Garsus britų dizaineris Tomas Dixonas yra pastebėjęs, kad namų erdvėje yra dvi zonos, kuriose ryškiausiai atsispindi naujosios technologijos ir novatoriški dizaino sprendimai, – tai virtuvė ir vonios kambarys.
Virtuvė, išliekanti viena svarbiausių namų zonų, iš esmės skatina gana kraštutines diskusijas apie mūsų gyvenamąją aplinką. Tai tarsi lakmuso popierėlis, atskleidžiantis šiuolaikinio vartotojo galimybes, kasdienius vartojimo įpročius bei poreikius.
Niekas neabejoja virtuvės svarba mūsų socialiniam gyvenimui. Tačiau kokia ji šiandien yra? Ką siūlo didžiausi ir svarbiausi pasaulio virtuvių gamintojai, o kokios jos yra ar galėtų būti kiekvieno mūsų namuose?
Apsilankius didžiausių parodų, tokių kaip Milano „Eurocucina“ ar Kelno „Living Kitchen“, garsiausių virtuvių gamintojų ekspozicijose, patyrinėjus dizaino korifėjų darbus apie šiuolaikines virtuves gali susidaryti gana dviprasmiškas įspūdis. Mat paprastai virtuvės pristatomos milžiniškose erdvėse, kurios savo dydžiu prilygsta daugumos buto plotui, o sumontuoti buitiniai prietaisai primena kosminių laivų valdymo pultus. Tokių virtuvių kainos su integruota buitine technika išties gali siekti sunkiai suvokiamus skaičius. Štai standartinė garsios vokiečių kompanijos „bulthaup“ virtuvės baldų serija „b3“ su „Gaggenau“ buitine technika kainuoja… 188 tūkst. Lt.
Nors virtuvės zonos įrengimas suryja nemažai būstui įsirengti skirto biudžeto, ar tikrai į virtuvę reikia investuoti tokias milžiniškas sumas?
Įvairių receptų knygų, kulinarinių laidų populiarumas tarsi sufleruoja, kad lietuvių domėjimasis maisto ruošimu didėja neįtikėtinais tempais, o tai lemia ir išskirtinį dėmesį virtuvės zonai. Tačiau pripažinkime: kad ir kiek receptų knygų išleistų Beata ar Oliveris, kad ir kiek televizija mirgėtų nuo įvairaus formato kulinarinių laidų, lietuviai maisto ruošimui ir vakarienei niekada neskyrė ir neskirs tiek dėmesio, kiek skiria ispanai, italai ar kiti pietinių kraštų gyventojai. Europos pietuose senos kulinarijos tradicijos formavosi šimtmečiais, buvo veikiamos specifinių klimato sąlygų, kultūrinių bei socialinių priežasčių. Čia įprasta maisto ruošimui ir vakarienei skirti po keletą valandų.
Gal skamba ir patraukliai, bet ar tikrai lietuviams, kad paruoštų skanaus maisto sau, šeimos nariams, draugams ir bičiuliams, reikalinga virtuvė, kurioje galima važinėtis riedučiais, spintelių fasadai stilingumu ir prabanga nenusileidžia svetainės baldams, kiekvienas prieskonis turi atskirą spintelę, o sudėjus visų integruotų buitinių prietaisų kainą išeitų naujas automobilis?

Atskiros zonos vis labiau susilieja

Tam tikrus atsakymas pasufleruoja ne tik tikri ar įsivaizduojami šiuolaikinio vartotojo įpročiai bei poreikiai, bet ir bendros interjero dizaino tendencijos. Viena pagrindinių – šiuolaikiniame būste atskiros gyvenamųjų erdvių zonos vis labiau susilieja. Bendra virtuvė bei svetainė ir daugumoje Lietuvos būstų jau tapo tam tikru standartu, tačiau pasaulyje vis labiau populiarėja ir, pavyzdžiui, bendra miegamojo bei vonios kambario zona.
Šį reiškinį galima paaiškinti ne tik įvairesnėmis laisvalaikio leidimo scenarijų galimybėmis, kokias suteikia persiliejančios erdvės. Prognozuojama, kad iki 2050 m. gyventojų mūsų planetoje padaugės iki devynių milijardų, o miestuose jų gyvens apie 80 proc. Akivaizdu, kad gyvenamojo būsto dydžio klausimas bus kaip niekad aštrus. Lietuvoje standartinis butas yra maždaug 60 kv. m, taigi bendros zonos – geras interjero sprendimas norint šiek tiek padidinti ir taip nedidelio būsto erdvę.
Nors itin patraukliai skamba idėja bendroje virtuvės ir valgomojo zonoje ruošiant maistą dar ir bendrauti su svetainėje sėdinčiais namiškiais, ši tendencija labiau sietina su elementariu praktiškumu – sulietos zonos padeda taupyti erdvę ir vizualiai ją praplečia.
Dėl susiliejančių namų erdvių virtuvės baldai tampa tokiais pat estetinio pasigėrėjimo objektais, kaip ir kiti svetainės baldai. Virtuvei keliami ne tik funkcionalumo, bet ir panašūs estetiniai reikalavimai, veikiami ir panašių baldų bei interjero dizaino tendencijų. Pavyzdžiui, šiemet tarp įvairių baldų – stalų, lovų, spintelių labai madingas ąžuolas ir riešutmedis. Netenka abejoti, kad netrukus šios medžiagos ims vyrauti ir virtuvės spintelių fasado apdailoje.
Virtuvė pasiduoda ir kitai bendrai baldų tendencijai – tai dėmesys natūralios kilmės medžiagoms. Virtuvėje madingas ne tik medis, bet ir stiklas, keramika, nerūdijantis plienas, porceliano mišiniai. Šiemet baldų dizaino srityje tvirtas pozicijas išlaiko balta spalva, taip pat madinga pilka ir juoda. Tamsios medienos tonus galima drąsiai pagyvinti dinamiškų ir ryškių spalvų intarpais. Praktiškai pažodžiui šių interjero tendencijų paisys ir virtuvių gamintojai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-6-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Nomeda Nomeda rašo:

    Turėti tokią didelę erdvę virtuvei turbūt kiekvienos moters svajonė. :) Bet ir turint mažesnę erdvę galima susikurti gražią, jaukią vietą. Man labai patinka, kai virtuvėje orkaitės būna pakeltos aukščiau http://www.tarnas.lt/imontuojama-buitine-technika/orkaites.html ir visa buitinė technika įmontuojama.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...