2015 Vasario 03

Alytaus rajonas – rajonas, kuriame gera gyventi

veidas.lt

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, kalbėdamas apie savivaldybę, pasidžiaugė: yra sričių, kuriose savivaldybė, kaip sakoma, bėga pirma traukinio. Prieš porą metų viena tokių buvo daugiafunkcių centrų kūrimas, sukėlęs daugelio kitų šalies savivaldybių susidomėjimą.

 

Tada šalį sudomino pradėta pagalbos nuo alkoholio ar kitų svaigalų priklausomiems žmonėms programa. Pirmieji Lietuvoje alytiškiai atvėrė ir interaktyvias erdves jaunimui.

„Nors esame kaimiška savivaldybė, bet kai kuriose srityse sugebame diktuoti madas visai Lietuvai“, – džiaugiasi rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

– Ar būti pirmaisiais nėra rizikinga?

A.V.:Taip, tai reiškia tam tikrą riziką, bet kartu teikia ir malonų pasididžiavimą, kad mūsų žmonės yra smalsūs, inovatyvūs, ieškantys ir atrandantys. Kaimiškos savivaldybės išskirtinumas ir stiprybė yra žmonių bendruomeniškumas, kuris pastaruoju metu labai jaučiamas. Vien praėjusiais metais rajone atidarėme net septynis sporto aikštynus. Smagu, kad juose daug sportuojančių – vadinasi, padaryta tai, ko žmonėms iš tiesų reikėjo.

Alytaus rajone stipru tai, kas svarbiausia žmogui, – švietimas, sveikatos apsauga ir investicijos. Vienam rajono gyventojui užsienio investicijų pernai buvo 910,85 Eur  (3145 Lt). Tai gerokai daugiau nei didesnėse savivaldybėse – kai kuriose investicijos siekė tik  557,8 Eur (1926 Lt) vienam gyventojui.

– Ar tokie pokyčiai būdingi tik didiesiems rajono miestams bei miesteliams, ar šis procesas jau palietė ir mažesnius kaimus bei gyvenvietes?

A.V.: Vienas svarbiausių savivaldybės tikslų – kad gyvybė pulsuotų ir mažuosiuose, atokiuose mūsų kaimuose. Labai svarbu, kad žmonės naudotųsi sudarytomis sąlygomis jų poilsiui ir laisvalaikiui. Džiaugiuosi, kad įdomios veiklos randama ir pernai bibliotekose įkurtose interaktyviose erdvėse. Siekiu, kad jaunimas taptų aktyvia kaimo bendruomenės dalimi, nesijaustų svetimas ir neskubėtų ištrūkti kažkur svetur, o norėtų ir matytų perspektyvą kurtis bei gyventi gimtinėje.

Kasmet išduodame vis daugiau statybos leidimų – rajone kuriasi jaunos šeimos, statosi namus, augina vaikus, o tai reiškia, kad jaunimas mato perspektyvą dirbti ir gyventi Alytaus rajone.

– Tačiau žemės ūkis ir su juos susiję verslai, kurie dominuoja kaime, ko gero, nėra labai patraukli perspektyva jauniems žmonėms?

A.V.: Viskas priklauso nuo požiūrio ir aš džiaugiuosi, kad jis keičiasi. Žemės ūkis nėra ta sritis, kurioje lengva dirbti, bet ieškant naujovių, neužsidarant siaurame matymo ir mąstymo lauke tikrai yra galimybių dirbti ir užsidirbti, steigiant šeimos, specializuotus ūkius. Ūkininkas, kaip ir kiekvienas dirbantis žmogus, neturėtų jaustis išlaikytiniu.

Nors fanfaroms dar ne laikas, statistika rodo, kad atlyginimo vidurkis rajone auga, socialinių išmokų prireikė mažiau. Džiugina ne tik tai, kad sutaupyta pinigų, bet ir tai, kad parama pasiekė tuos, kuriems ji tikrai reikalinga. Kad piktnaudžiavimo socialine parama sumažėjo, labai didelis ir pačių bendruomenių nuopelnas. Iškalbingas faktas, kad nemažai ankstesnių jos gavėjų komisijose net nepasirodė: matyt, buvo gėda, nes jose – bendruomenių pirmininkai, kaimynai, pažįstami.

– Alytaus rajonas buvo vienas pirmųjų, kuriuose pradėjo veiklą seniūnaičiai. Kaip vertinate jų veiklą?

A.V.: Mūsų seniūnaičiai – svarbi rajono bendruomenės dalis. Jie dalyvauja seniūnijų ir savivaldybės veikloje, komisijose, darbo grupėse. Jie gyventojams – artimiausia valdžia, o mums – partneriai. Iš visuomeniniais pagrindais dirbančių seniūnaičių sulaukiame įvairių racionalių pasiūlymų. Jie yra aktyvūs, savo pavyzdžiu įkvepia ir kitus: įkūrė asociaciją, rašo projektus ir gauna lėšų jiems įgyvendinti.

Kokios yra realios savivaldybių galimybės skatinti verslo įmonių kūrimąsi, teikti joms paramą, užtikrinant ir naujų darbo vietų steigimą?

A.V.: Alytaus rajono savivaldybė stengiasi kurti kuo palankesnes sąlygas verslininkams ir investuotojams. Prieš daugiau kaip 10 metų įsteigtas Alytaus rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondas finansiškai remia rajono verslininkus. Vis dėlto, mano įsitikinimu, labai svarbu ne tik finansinė parama, bet ir nuolatinis bendravimas, rūpinimasis kasdienėmis vietos verslo problemomis, kurių sprendimas neretai priklauso ne vien nuo vietos, bet ir nuo centrinės valdžios.

– Prasidėjo naujas ES finansavimo laikotarpis. Kokių planų turi savivaldybė?

A.V.: Turime daug ambicingų planų. Naujuoju ES paramos programos laikotarpiu planuojame pirmieji Lietuvoje įrengti miesto geoterminį šildymą – tokį šildymą numatėme Dauguose. Be to, populiariame ant Didžiulio ežero kranto esančiame mažajame kurorte turėtų atsirasti nedidelis SPA centras. Taip pat esame numatę atnaujinti nekilnojamojo turto vertybių kompleksą – žymiąją Kurnėnų mokyklą, kurios statybą praėjusio amžiaus pradžioje finansavo rajone gimęs ir augęs Amerikos lietuvis Laurynas Radziukynas, ir joje įrengti konferencijų, muziejaus, švietimo, poilsio, kempingo kompleksą. Investuosime į kelių infrastruktūrą, dviračių takų plėtrą – dviračių takas nusidrieks per Alytaus rajoną iki Varėnos.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...