2014 Gruodžio 13

Aktyvus sėdėjimas: koncepcija žmogaus laisvei, sveikatai ir gerovei

veidas.lt

Sveikata yra visuminė fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne vien tik ligos ar negalios nebuvimas. (Pasaulio sveikatos organizacijos Konstitucijos preambulė, 1946.)

Kaip savo sveikatą ir gyvenimo gerovę vertina dešimtys tūkstančių žmonių Lietuvoje, dirbančių sėdimą darbą namie ar biure? Ar dažnai ir ar pakankamai susimąstome, kiek laiko iš tiesų sėdime ir kokią įtaką tai daro mūsų kūnui šiandien ir kaip tai atsilieps po 15 ar 25 metų?

 

50% darbingo amžiaus žmonių Europoje skundžiasi nugaros skausmais kasmet;

15% nugaros skausmus patiriančių, daugiau kaip mėnesį per metus nedirba;

240 mlrd.Eur. – maždaug tiek Europos ekonomikai kainuoja nugaros negalavimų gydymas ir nedarbingumas dėl jų.

 

Apie sėdėjimą pastaraisiais dešimtmečiais neatsitiktinai rašoma vis daugiau. Vykdomos įvairios studijos, skirtos rasti prietaisus ar priemones, galinčius sumažinti neigiamą ilgo sėdėjimo įtaką žmogaus organizmui, kuriamos vis naujos ergonominės kėdės. Pasaulyje išleidžiami milijardai eurų kovai su sėdėjimo sukeltomis ligomis, tokiomis kaip stuburo diskų išvaržos, skaudantys pečiai, nugara ir sprandas, patemptas kaklas, venų varikozė, minkštėjantys kaulai ir net ilgo sėdėjimo rezultatas – vyrų nevaisingumas. Darbuotojų nedarbingumas dėl šių ligų taip pat kainuoja darbdaviams didžiulius pinigus. Patys žmonės darbą prie stalo tapatina su ištisiniu sėdėjimo maratonu ir tai, be abejo, vargina. Po darbo dienos žmogus grįžta namo išsekęs, jo dėmesys namiškiams susilpnėjęs. Taip pamažu mes auginamės “sėdinčią visuomenę”, nes tam yra sudarytos visos sąlygos – didelė žmonių dalis naudojasi kompiuteriais, sėdi prie TV, keliauja į darbą ir iš jo automobiliais, pusryčiauja, pietauja, vakarieniauja taip pat sėdėdami. Tad gerokai daugiau nei pusę paros didžioji dalis žmonijos sėdi. Kaipgi sumažinti ilgo sėdėjimo pasekmes?

 

Žmogus yra sukurtas judėti

Jokia naujiena, kad sėdimas darbas riboja žmogaus galimybę judėti, tačiau jis labai paplito pastaraisiais dėšimtmečiais dėl kompiuterio ir interneto suteikiamų galimybių. Lietuvoje taip pat sėdimą darbą dirba daugybė žmonių tiek privačiose įmonėse, tiek valstybės institucijose ar namie. Tokia yra kasdienė artimiausia darbo aplinka – stalas ir kėdė – tarp kurių žmogus praleidžia išties ilgas valandas. Tačiau Lietuvos biurus ir namus po truputį pasiekia suvokimas, kad ši aplinka turi ne pririšti žmogų prie stalo, o suteikti jam daugiau laisvės ir judesio, pasirenkant atitinkamas judėjimą skatinančias kėdes ir stalus. Tai išlaisvina žmogaus kūrybą, jis tampa aktyvesnis ir sveikesnis, nes yra natūralioje savo aplinkoje – judesyje. Dirbantiems standartinėse darbo vietose rekomendacija būtų nenuvertinti aktyvios ir sveikos kasdienės darbo aplinkos įtakos žmogaus sveikatai, nuotaikai, motyvacijai ir rezultatams. Jos poveikis gali prilygti ir net pranokti mokamo atlyginimo poveikį, o investicija grįš teigiamais rezultatais ten, kur nesitikėsite.

Įtaka kompanijai:

  • Maženė darbuotojų kaita
  • Didesnės galimybės įmonei pritraukti naujų kvalifikuotų darbuotojų
  • Naujoviškas biuras patrauklesnis darbuotojams
  • Sveikatiška investicija į darbuotoją
  • Pozityvi darbuotojų nuotaika ir aktyvus darbas

Įtaka žmogui:

  • Padidėjęs produktyvumas
  • Geresnis sprendimų priėmimas
  • Sumažėjęs nedarbingumas
  • Maženė ilgalaikių sveikatos sutrikimų tikimybė

Aktyvus sėdėjimas

Jau beveik pusę amžiaus pasaulyje egzistuoja aktyvaus sėdėjimo koncepcija pagal kurią gaminami produktai bei įrengiami biurai ir darbo vietos namuose, kuriose žmogus, dirbdamas sėdimą darbą, išlieka aktyvus. Ji skirta žmogų supančiai darbo, poilsio, laisvalaikio aplinkai – kėdei ir stalui. Aktyvus sėdėjimas padeda atsikratyti raumenų įtempimo ir sąstingio nuolat išlaikydamas žmogaus kūną judesyje. Užuot pasyviai ilsintis atsirėmus į kėdės atlošą ar verčiant save sėdėti statiškoje “taisyklingoje” padėtyje, aktyvus sėdėjimas skatina visą sėdėjimo laiką šiek tiek judėti. Kai žmogaus dubuo yra statmenai, visas kūnas yra lygsvaros padėtyje ir žmogus gali laisvai judėti bet kuria kryptimi. Tokia padėtis prilyginama sėdėjimui balne ir užtikrina laisvą judėjimą bei nuolatinį balansavimą. Juk neretai pagauname save judant ir šokant kėdėje kai klausomės mėgstamos dainos. Tokiais momentais kūnas juda, o šie lyg ir nereikšmingi judesiai yra labai naudingi sveikatai tų, kurie sėdimą darbą dirba ilgą laiką. Kol sėdime, bet kokie judesiai aktyvuoja mūsų raumenis, verčia juos dirbti – susitraukti ir atsipalaiduoti, pailgėti ir sutrumpėti – tiesiog veikti, o ne sustingti ir atsijungti. Tokiu pačiu pavadinimu Vilniuje įsikūręs salonas “Aktyvus sėdėjimas” propaguoja aktyvaus sėdėjimo koncepciją Lietuvoje, o jo vadovas Vaidas Bernotas teigia, kad “norint sėdėti aktyviai, pirmiausia reikia tikslingai destabilizuoti paviršių, ant kurio sėdime, pasirenkant tokią kėdę, kuri mus visą darbo dieną skatins išlaikyti pusiausvyrą nuolat judant. Daugeliui tai gali būti atradimas, bet šitaip judant ne mažėja, o didėja koncentracija, nes dėl pagerėjusios kraujotakos daugiau deguonies pasiekia smegenis. Nepamirškime ir jaunųjų “sėdėtojų” – saugoti savo sveikatą yra svarbu nuo mokyklos suolo, o jame prasėdima tikrai nemažai.”

Negana to, Lietuvoje vis dar naujiena, bet labai efektyvi priemonė likti aktyviam darbo vietoje – reguliuojamo aukščio stalas.  Anot V. Bernoto; “Jis darbo vietai atveria dvi naujas galimybes: žmogus gali padirbėti atsistojęs pusvalandį tarkim tik atėjęs į darbą ryte ar iškart po pietų arba bet kada dienos eigoje, kas labai padeda išlikti žvaliam ir energingam, ir antra, žmonės nėra vienodo ūgio, o reguliuojamo aukščio stalas kiekvienam leidžia pasistatyti stalą tiksliai reikiamame aukštyje ir dirbti sėdint patogiai ir sveikai.”

Lietuvos biuruose ir namuose reguliuojamo aukščio stalas dar nėra tapęs įprastu darbo aplinkos atributu, todėl būtų svarbu įsivertinti kiek naudos gali atnešti sprendimas pereiti nuo įprasto prie reguliuojamo aukščio stalo biuro koncepcijos. Tie keli centimetrai, kuriais aukštesnio kolegos stalo aukštis skiriasi nuo žemesnio, gali abiems kolegoms sutaupyti sveikatos ir leisti dažniau šypsotis dirbant. Aktyvi darbo aplinka gali būti labai paprastas kelias į sveikesnį ir kūrybiškesnį gyvenimą žmogui, o įmonei tai gali tapti viena priežasčių pritraukti ir išlaikyti motyvuotus ir kūrybingus darbuotojus. 2012 m. vasarį  žurnalas „Forbes“ savo tinklapyje šitaip įvertino savo pačių biuro perėjimą prie reguliuojamo aukščio stalų:

 

“Per savaitę „Forbes“ biure reguliuojamo aukščio stalai tapo įprasta kasdieninio gyvenimo dalimi. Tinkamai parinkus stalus ir įvaldžius sėdimo-stovimo darbo rutiną, žmonės pasijuto labiau energingi, kūrybingi ir labiau bendraujantys.”

 

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip ir kiek laiko sėdite, plačiau pasidomėkite aktyviu sėdėjimu, jo nauda žmogui. Sprendimas pakeisti pasyvius sėdėjimo įpročius – tai svarbus žingsnis tiek sveikatos, tiek pagerėjusios nuotaikos bei gyvenimo gerovės prasme. Juk iš tiesų mes, žmonės, esame sukurti judėti, tad kuo būsime aktyvesni, tuo geriau jausimės.

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...