2010 Lapkričio 24

Airija

Airijos ekonomiką pakirto sukčiai ir per maži mokesčiai

veidas.lt

Airija iš keltų tigrės virto skęstančiu laivu, iš kurio bėga ne tik emigrantai, užsienio investuotojai, bet jau ir patys airiai.

Dar visai neseniai Airija buvo vadinama Europos ekonomikos tigre ir emigrantų svajonių šalimi, bet dabar jai jau kabinama labiausiai pažeidžiamos Europos valstybės etiketė, ir šią šalį būriais palieka tiek emigrantai, tiek užsienio investuotojai, tiek patys airiai.

Dar 2006–2007 m. Dublinas buvo vadinamas didžiausiu užsienio investuotojų traukos centru, o dabar – centru, kurį investuotojai palieka sparčiausiai. “Mokesčių rojus”, “ekonomikos stebuklas”, “gerovės kūrimo mašina” – visi šie epitetai liko tik Airijos istorija.

“Anksčiau tikėjome, kad geras gyvenimas niekuomet nesibaigs. Nebuvo nė mažiausios nuojautos, kad Airijai gali kas nors atsitikti”, – pasakoja du dešimtmečius Dubline gyvenanti ir dirbanti Ingeborga Slavinskaitė-Vaišnorienė.

Sąskaitų vadybininkė tikina, kad Airija iš kitų valstybių dar neseniai išsiskyrė tuo, jog žmonės čia jautėsi visiškai užtikrinti ir ramūs. “Kitaip nei Didžiojoje Britanijoje, kur visuomet buvo didžiulė konkurencija ir kova dėl būvio, Airijoje gyvenimas priminė gražią pasaką”, – prisimena moteris, per 18 metų pakeitusi keturis darbus tik todėl, kad rasdavo vis solidesnį ir vis geriau mokamą.

Dabar viskas kitaip. “Viskas pasikeitė žaibiškai. Prieš metus su šeima dar planavome, kad 2011-aisiais vyksime mėnesiui į Pietų Ameriką. Dabar prisiminus tokius planus ima juokas: reikia taupyti juodai dienai, nes nežinome, ar ilgai turėsime darbo, o jei turėsime, ar galėsime sau leisti atostogas”, – pokyčius vardija moteris.

O tų pokyčių tikrai nemažai. Nedarbas šalyje nuo 2007 m. sausio, kai siekė 4,5 proc., šoktelėjo iki 13,6 proc. šių metų spalį. Negalutiniais duomenimis, šalį per pastarąjį pusmetį paliko mažiausiai 100 tūkst. užsienio emigrantų ir tiek pat darbo svetur ieškoti išvykusių airių. Kiekvieną savaitę pranešama: “Airijos padėtis – kritiškiausia nei bet kada”. Bet kitą savaitę tai vėl galima rašyti iš naujo, nes reikalai vis blogėja.

Štai praėjusią savaitę paskelbta, kad Airija greičiausiai bus priversta prašyti Europos finansinio stabilumo fondo paramos. To paties fondo, kuris ne taip jau seniai buvo įkurtas Graikijai ir kitoms nelaimėlėms gelbėti. Šiuo metu jame yra 750 mlrd. eurų, ir Airija per ateinančius dvejus metus (bent taip teigia šalies finansų ministras Brianas Lenihamas) prašys iš šio katilo jai atseikėti maždaug 40 mlrd. eurų.

Priminsime, kad 440 mlrd. eurų šiame fonde yra euro zonos šalių vyriausybių garantijos, dar 250 mlrd. eurų prisideda Tarptautinis valiutos fondas, o 60 milijardų skirta iš Europos Sąjungos biudžeto. Ir jei prireiks pinigų, pirmiausia bus “praimta” pastaroji, mažiausia bet Europos Sąjungos šalims reikšmingiausia dalis.

Juk rinkoms šoką sukėlė jau vien tai, kad Airija tik užsiminė apie galimą prašymą ją sušelpti. Praėjusią savaitę dėl to smarkiai krito visų Airijos kompanijų akcijų vertė, pasipylė gąsdinimai, kad Airija bankrutuoja, o euro zona byra į šipulius, ir kad apskritai prasideda nauja pasaulio ekonomikos krizė. Didžiausias Airijos bankas, dabar jau nacionalizuotas (antraip būtų bankrutavęs) lyginamas su JAV gigantu “Lehman Brothers”, o šio banko valdytojai jau sėdi teisiamųjų suole ir kaltinami sužlugdę visos šalies ekonomiką.

Priežasčių puokštė

Priežasčių, kodėl Airijos ekonomiką ištiko toks smūgis – ne viena.

“Dabartinių Airijos sunkumų priežastis galima įžvelgti dar šio dešimtmečio pradžioje”, – savaitraščiui “Veidas” teigia Airijos ambasadorė Lietuvoje Philomena Murnaghan. Ji primena, kad tuo metu šalies ekonomikoje vyko perėjimas nuo eksporto prie vidaus vartojimo, ypač statybų sektoriuje.

Kiti ekspertai, konkrečiai “Financial Times” analitikai, pabrėžia, jog gana reikšminga priežastis – ir buvęs mokesčių rojus, priviliojęs investuotojų, bet sukūręs jiems tokias šiltnamio sąlygas, kad šie labai menkai “tešelpė” Airijos biudžetą. Pasirodo, Airijoje iš įmonių surenkami mokesčiai sudarė mažiausią metinio šalies BVP procentą visoje Europos Sąjungoje.

Dabar šie investuotojai bėga iš šalies: juos gąsdina aplink pasipylę bankrotai, politinis nestabilumas ir sustingęs vidaus vartojimas.

Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Daug svarbesnė tiksinti bomba buvo ir dabar tebėra Airijos bankininkystė. Ir ji ne be reikalo lyginama su amerikietiškąja.

“Kiti du veiksniai, lėmę šalies ekonomikos nuosmukį, buvo šalies bankų nevaržomas paskolų mažomis palūkanomis dalijimas ir didėjančios valstybės išlaidos. Per pastaruosius metus stipriai kritus nekilnojamojo turto kainoms, bankuose išaugo blogųjų paskolų apimtys. Dėl to stipriai nukentėjo bankų likvidumas bei finansų sistemos stabilumas”, – priežastis vardija Airijos ambasadorė.

Svarbu ir tai, kad bankams ėmus skelbti nuostolius vyriausybė priėmė sprendimą juos visiškai ar iš dalies nacionalizuoti. Dublino universitetinio koledžo ekonomikos profesorius Morganas Kelly įsitikinęs, kad būtent tai ir buvo svarbiausias priežastis, dėl ko Airijos biudžetas liko panašus į kiaurą rėtį – kas, kad su išgelbėtais bankais.
Juk vien per rugsėjo mėnesį Airija iš Europos centrinio banko pasiskolino per 55 mlrd. eurų, kad atsiskaitytų su nacionalizuotų bankų užsienio kreditoriais – daugiausia Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos bankais.

Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiulį smūgį Airijai sudavė vadinamieji stambūs bankiniai sukčiai arba avantiūristai, atlikę daugybę lengvabūdiškų finansinių operacijų. Tarkime, aiškėja, jog “Anglo Irish Bank” valdytojai, du verslininkai Davidas Drummas ir Seanas FitzPatrickas, daug metų “laimino” rizikingas paskolas, slėpė banko pelną ir nustekeno jį taip, kad dabar abu sėdi teisiamųjų suole, o jiems pateikti ieškiniai viršija kelis milijardus eurų.

Manoma, jog būtent jie ir kalti dėl to, kad banką, siekiant išvengti ekonominio visos šalies bankininkystės sektoriaus kolapso, teko nacionalizuoti Airijos vyriausybei.

Ir tai dar ne viskas. Įtarimai krinta ir ant kito banko vadovų. Airijos banko vadovas Richardas Burrowsas jau atsiprašė tautiečių, kad 2009-aisiais jo vadovaujamas bankas patyrė keliolikos milijonų eurų nuostolių.

Atsistatydino ir Eugene’as Sheehy – buvęs “Allied Irish Bank” vadovas. Tarp jo “nuopelnų” – tiesiog beprotiškos paskolų dalytuvės. Pavyzdžiui, 2008-aisiais bankas išdavė du kartus daugiau paskolų nei 2005-aisiais, o jau prasidėjus pasaulinei finansų krizei godusis E.Sheehy ciniškai pareiškė, kad geriau mirs, nei didins banko kapitalą.

Bandys išbristi iš duobės

Taigi Airijos problemų priežastys lyg ir aiškios. Tačiau ką su visu tuo palikimu dabar darys Airijos vyriausybė?

Norėdama atkurti tvarką Airijos bankų sistemoje, šalies vyriausybė jau anksčiau ėmėsi įgyvendinti brangiai kainuojančias priemones. Tačiau šių priemonių kaina tesudaro 10 proc. Airijos metinio skolos poreikio.

Viešiesiems finansams sutvarkyti vyriausybė taip pat ėmėsi keleto griežtų biudžeto konsolidavimo priemonių. Tačiau, nors Europos Komisija, ES partneriai ir tarptautinės finansų institucijos visapusiškai parėmė šias pastangas, bendro pasitikėjimo tarptautinėse finansų rinkose stoka lėmė tai, kad Airijos vyriausybės veiksmai neįtikino investuotojų. Visa tai dar labiau apsunkino šalies pastangas išbristi iš krizės.

Dabar Airijos vyriausybė imasi drastiško plano. Šalies ambasadorė Lietuvoje Ph.Murnaghan atskleidžia, kad jau artimiausiu metu bus paskelbtas ketverių metų planas, numatantis fiskalines ir ekonomines priemones, padėsiančias iki 2014 m. biudžeto deficitą grąžinti į 3 proc. ribas.

Tai reiškia, kad Airijos biudžetas per ateinančius ketverius metus bus apkarpytas mažiausiai 15 mlrd. eurų, ir tai pajus kiekvienas Airijos gyventojas ar verslininkas.

Nors Airijos ambasadorė nepraranda optimizmo ir vardija vieną kitą augantį rodiklį (pavyzdžiui, eksporto apimčių), vis dėlto jau minėtas skeptikas M.Kelly pabrėžia, kad pagrindo optimizmui nedaug, nes bendri Airijos įsiskolinimai milžiniški, o pasitikėjimas šia šalimi labai menkas.

Be to, profesorius perspėja, kad klaida būtų ir skolintis iš Europos finansinio stabilumo fondo. “Jei skolintumės už 2 proc. palūkanų, dar galėtume tokią skolą kažkaip grąžinti. Tačiau dabar mums tektų mokėti 5 proc. palūkanas, o tai reiškia, kad skolos našta gali būti nebepakeliama, ir Airijos likimas bus bankrotas”, – prognozuoja M.Kelly.

I.Slavinskaitė-Vaišnorienė irgi nusiteikusi pesimistiškai. Jos vertinimu, vyriausybė prarado žmonių pasitikėjimą, nes jau ne pirmą kartą griebiasi skubotų ir desperatiškų priemonių. “Airijos gyventojai ne juokais išsigandę to, kaip su jais ir su jų ateitimi juokauja vyriausybė. Jei ir toliau bus prašoma tarptautinės pagalbos, daugelį metų mes būsime priversti mokėti vien tik palūkanas už valstybės paimtus kreditus. O tai būtų savižudybė”, – apibendrina pašnekovė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...