2010 Lapkričio 01

Airija

Airija primena skęstantį laivą

veidas.lt

Airijai smogė nedarbas

Krokuvoje šį rudenį atidaryta bent dešimt naujų airiškų barų, kur, nelygu gimtoji vieta ir skonis, airiai gali skanauti kur kas pigesnį nei tėvynėje “Guiness” arba “Murphy” alų. Be to, airių čia išskėstomis rankomis laukia ir drabužių, avalynės ar suvenyrų parduotuvėse.

Veikiausiai ir santechnikos parduotuvės – taip pat, nes vietoj pašaipiai socialinėse reklamose prieš kelerius metus vaizduoto Lenkijos santechniko dabar galima nutapyti airį su lenkišku veržliarakčiu kišenėje.

Skaičiuojama, kad iki 2012 m. pradžios svetur emigruos apie 100 tūkst. darbo netekusių ar nerandančių airių. Daugiausia – į anglakalbes šalis, tokias kaip Didžioji Britanija, JAV, Kanada ar Australija. Tačiau ketvirta populiariausia šalis, kurioje airiai tikisi rasti darbo – Lenkija.

Štai toks tiesioginis posakio, jog bet kuri lazda turi du galus, išsipildymas realiame gyvenime. Mat airiai atsidūrė tokioje prastoje ekonominėje situacijoje, kokioje lenkai nebuvo net sunkiausiu krizės laikotarpiu.
Pasirodo, nedarbo lygis Airijoje šiuo metu siekia 13,6 proc. ir yra didžiausias Europoje, o apie darbuotojų atleidimus viena po kitos ir toliau praneša stambiausios Airijos kompanijos.

Štai spalio 21-ąją kelios didelės korporacijos, tarp jų IBM ir skrydžių bendrovė “Shannon Airspace” pranešė apie reorganizaciją Dublino ir Klaros miestuose. Manoma, jog tai gali reikšti iš karto kelių tūkstančių darbuotojų atleidimą.

Be to, po kelis šimtus darbuotojų rengiasi atleisti ir kompanijos “Fine Gael”, “UTC Fire and Security”, kiti didieji darbdaviai.

Padėtis kritiška

Kaip teigia leidinio “Financial Times” analitikai, jei Airijos situacija ištiktų kokią didesnę ir įtakingesnę Europos šalį, mūsų žemyną ištiktų finansinis krachas. “Laimė, Airija maža ir niekam nesvarbi”, –  sarkastiškai konstatuoja ekonomistai.

Paaiškėjo, kad Airijos biudžeto deficitas dabar yra didžiausias visame pasaulyje ir šiemet bus didesnis nei 30 proc. BVP. Kitaip tariant, bus mažiausiai 10 kartų didesnis už ES šalims leidžiamą normą.

Be to, nuolat blogėja prognozės dėl Airijos ekonomikos. Dar liepą manyta, kad Airijos BVP šiemet augs 1 proc. Tačiau dabar aiškėja, kad greičiausiai nebus iš viso jokio augimo, tad metinis BVP pokytis gali būti lygus nuliui. Jei pasiseks.

O kur dar ir neišvengiama, ir kartu pražūtinga Airijos banko gelbėjimo operacija, prasidėjusi praėjusią savaitę. Didžiausias Airijos bankas “Anglo Irish bank” tik per plauką buvo išgelbėtas nuo bankroto, mat pranešė, jog nuo birželio pradžios, vos per 5 mėnesius, patyrė 8,2 mlrd. eurų, o per visus metus – 12,7 mlrd. eurų nuostolių – daugiausia per visą Airijos bankų istoriją.

Tad jam gelbėti iš vargano šalies biudžeto nuspręsta skirti dar 5 mlrd. eurų (šalia 25 mlrd. eurų, bankui skirtų per pastaruosius metus).

Kalti maži mokesčiai?

Vis dėlto, kokios yra ekonominių Airijos nelaimių priežastys? Airijos ekonomistas Michaelas Henniganas daro prielaidą, kad Airija sau duobę ėmė kasti dar tada, kai nusprendė tapti itin mažų mokesčių šalimi ir į ją masiškai ėmė plūsti užsienio korporacijos.

Tarkime, 1993-aisiais Airijoje korporacijų mokami mokesčiai siekė 40 proc., o dabar – vos 12,5 proc. ir yra patys mažiausi ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Be to, Airijai buvo padaryta išimtis ir leista Europos Komisijai nemokėti mokesčio už pajamas iš eksporto.

Viena vertus, tai lėmė tikrą Airijos ekonomikos suklestėjimą ir užsienio investicijų pritraukimą. Tačiau dabar ir vėl laikas prisiminti lazdą  dviem galais.

Kai kitos ES šalys baigia pamiršti krizę, Airija joje vis dar murkdosi, nes yra mažiausiai mokesčių surenkanti Europos valstybė, kurios biudžetas – kaip kiauras, taip kiauras.

“Tapti mokesčių rojumi – geras sumanymas, siekiant pritraukti užsienio kapitalą, tačiau prieš 17 metų buvo gerokai persistengta ir mokesčiai sumažinti iki ribos, kai tai tampa nuostolinga valstybei”, – įsitikinęs ekonomistas M.Henniganas.

Be to, kadangi nuolat trūksta pinigų, Airija priversta gausiai skolintis. Tad manoma, jog 2012 m. pabaigoje valstybės skola sieks jau 105 proc. BVP, o skolos tvarkymo mokesčiai sudarys apie 5 proc. BVP. Tad šeštadalis visų valstybės pajamų bus atiduodama vien kreditorių palūkanoms padengti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Anonimas Anonimas rašo:

    Siaubas.Tačiau kaip tuomet paaiškinti reiškinį,kad net ir siaubingiausios krizės per Airijos istoriją akivaizdoje,lietuviai gerai jaučiasi Airijoje?Ką tuomet galima pasakyti apie Lietuvos ekonominę situaciją?

  2. Remis from IRL Remis from IRL rašo:

    Man tiesiog idomu kuo buvo remtasi spausdinant si straipsni ! Zalios lankos ir eilinis zurnalistinis muilo burbulas. Kalbant apie krize is uz svetur ir nematant tai kas vyksta salies viduje labai sumanu, o gal rementis tais tukstantiniais begliais (pakirstais krizes) is Airijos, kurie niekada joje ir nedirbo, o sededami ant bedarbio pasalpos pyle gerklen diena is dienos Arielka… Ir kai netenki tos dykos pasalpos, tai zinoma krize baisus dalykas, kai nera uz ka isgerti – siaubas! O dirbi tai juk dirba tik kvailiai ir kazkokie uzgrudinti terminatoriai, kuriu rankos nepavargsta nezmoniskai sunkius ir labai mazai apmokamus darbus dirbti. Dykaduoniu rankos linke viska versti ant krizes, nes juk butent sios pasaulines krizes metu buvo sugrieztintos ir apkarpytos pasalpu ismokos. Va stai tokia reali statistika 80% pastoviu bedarbiu airijoje, nes kita 20% dali yra nepastovi, kintanti, laikas nuo laiko dirbanti. Darbo tikrai yra ir bus norimtiems dirbti tik tai vargu ar pades paciai valstybei kol ji tiesiog neismes uz borto bedarbes siurbeles gaunancios is valstybes budzeto kas savaite 0.5 normalaus savaitinio uzdarbio + busto nuomos apmokejimas. Pasikaiciuoti nesunku kiek izdas praranda kas savaite mokedamas tokias aukstas pasalpas. 2010 sausio menesi oficialus registruotas bedarbiu skaicius buvo 436936 grubiai sakant 400000 padauginkite is 200 euru jau pamirstant apie busto nuomos apmokejima. Ir taip kiekviena savaite ir metu metus. 80-100 milijonu euru kas savaite ismokoma bedarbiams i minusa valstybiai ir kas svarbiausia apie puse siu bedarbiu tiesiog tuo piknaudziauja. Kaip nebus biudzetas skyletas jei skyleta pati sistema, o skyliu nenaudingu paciai airijos sistemai panasiai siai – desimtys. Griztant prie darbo temos, tai darba sunku susirasti naujai atvykusiems, tai tiesa, bet juk si sala IRL ne gumine. Dauguma atvykusiu i airija ieskotis darbo ir dirti atvyko pries 3-5 metus, isidarbino ir dirba po siai dienai. Labai mazai kas is seniau atvykusiuju palieka darbus ir airija, todel naujai atvykusiems zinoma bus sunkiau susirasti darba. Beto ir reikalavimai darbui stipriai pakile. Jei seniau neturint anglu kalbos darbus susirasdavo ir net kaitaliodavo nesukant galvos ir nededant jokiu pastangu, tai dabar si situacija pasikeite. Kalbos zinojimas, kvalifikacija, darbo patirtis ir t.t. tampa privalomais ir lemiamais faktoriais ieskantis darbo.
    Zodziu, situacija airijoje baisiai atrodo tik is stai tokiu pliurpalu !
    Citata: “Tarkime, 1993-aisiais Airijoje korporacijų mokami mokesčiai siekė 40 proc., o dabar – vos 12,5 proc”
    Na jei rasote tai rasykite bent teisingai ir suprantamai, nes cia pateikiate klaidinancia informacija ! Vos 12.5 proc. – nesamoniu nesamone pilniausia. Imones gamintojos priklausomai nuo srities moka 9%-21.5% mokesciu. Kai kuriu paslaugu tiekejos kompanijos moka 12.5%, 13.5 o visi kiti (imones) moka normalu 21.5%vat.

    Vat butent si foto prideta prie straipsnio atspindi visa airijos bedarbiu darbinguma !!! Prarade bedarbio pasalpa – jie verciau eis elgetauti, prasyti ismaldos ir trintis kampais , bet jokiu budu nebe dirbti !

    No comments !!!

  3. Barmaliejus Barmaliejus rašo:

    Jo.Pas airius krize,o pas lietuvius pi…..


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...