2010 Gegužės 24

Interviu

A. Sekmokas vasarą tikisi sulaukti investuotojų naujai atominei elektrinei

BNS

Energetikos ministras neabejoja, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti svarbiausią šalies energetikos projektą – pastatyti naują atominę elektrinę. Arvydas Sekmokas tiki, kad Vyriausybei pavyks pritraukti strateginį investuotoją, o jei to padaryti nepavyktų, būtų ieškoma kitų projekto įgyvendinimo būdų.

Pertvarkyti visą energetikos sektorių – tiek elektros, tiek dujų – pasiryžęs A.Sekmokas nežada atsistatydinti, jei, tarkime, Lietuva negautų nė vieno potencialaus strateginio investuotojo įpareigojančio pasiūlymo. Energetikos ministras tikina nejaučiantis didelio psichologinio spaudimo, o stresą numalšina kas savaitę bent kartą šokinėdamas parašiutu.

“Beveik kiekvieną savaitgalį padarau bent 10 šuolių, bet ir poros užtenka, kad užsimirščiau”, – interviu BNS sakė A.Sekmokas.

Būdamas pagrindinis elektros energetikos ūkio pertvarkos, neoficialiai vadinamos “Edisono” projektu, strategas, energetikos ministras sako nežinantis visų jos smulkmenų: “Į varžtelius nesigilinu”.

Praėjusį penktadienį A.Sekmokas atsakė į BNS klausimus.

BNS: Ką nauja galite papasakoti apie potencialių strateginių investuotojų į naujos atominės elektrinės projektą atranką, išskyrus tai, ką jau beveik pusmetį girdime – kad jų yra penki, ir daugiau nieko negalite komentuoti.

A.Sekmokas: Negaliu pasakyti laiko rėmų, bet mes jau tariamės, kad kviesime potencialius strateginius investuotojus teikti įpareigojančius pasiūlymus – netolimoje ateityje, tikrai nelaukiant rudens, tikrai tai įvyks vasarą ir netolimą vasarą. Mes peržiūrime pasiūlymus, kuriuos gavome ir svarstysime, kuriems tuos pasiūlymus siųsime – galbūt visiems, gal ne, priklausomai nuo to, ką jie mums pateikę šiandien. Tikrai nežinau skaičiaus – gali būti visi penki, gali būti ir mažiau.

BNS: Kiek pasiūlymų tikitės gauti?

A.Sekmokas: Pagal visas konkurso sąlygas mums būtų naudinga gauti du, tikimės ne mažiau vieno. Pagal sąlygas galiausiai turėsime derėtis su pirmu numeriu, jei nepavyks, su antru – tokios kvietimo sąlygos. Jeigu tas pasiūlymas nebus dėl vienokių ar kitokių priežasčių priimtinas, mes toliau sieksime savo tikslų pastatyti atominę elektrinę. Mes toliau galime neskelbiamų derybų būdu ar kitu keliu, laikantis visų teisės aktų, bet aš esu įsitikinęs, negaliu garantuoti, bet manau, kad įpareigojantį pasiūlymą turėtume gauti vieną arba du tokius, kurie leistų vesti perspektyvias derybas.

BNS: Ar tai bus Europos kompanijos?

A.Sekmokas: Neturiu jokių manymų – kai bus, tai ir bus. Tiesą sakant, man nesvarbu kompanijos, svarbu tikslas, rezultatas, o priemonės, kaip jį pasiekti – jos turi būti teisėtos, legalios, turi atitikti kriterijus, o toliau nėra svarbu.

BNS: Jei gausite vieną pasiūlymą ir nesusiderėsite, tuomet procesas užtruks ilgiau? Ar derėsitės su tais, kurie nepateikė įpareigojančių pasiūlymų?

A.Sekmokas: Tikslas – tą padaryti kuo greičiau, jeigu nepadarysime greičiau, tai padarysime per ilgesnį laiką. Vistiek tikslas – pastatyti atominę ir manau, mes privalome jį pasiekti.

BNS: Ar modeliuojate variantą, kad galite nesusiderėti su niekuo?

A.Sekmokas: Visi variantai yra galimi, tačiau mano įsitikinimu, mes privalome tai padaryti. Klausimas yra toks pat, kaip būdavo anksčiau – ar ateis strateginis investuotojas? Svarbu ne tai, svarbu, ar mes, kaip valstybė, sugebėsime sukurti tinkamą investicinę aplinką ir visas reikiamas sąlygas, kad ta investicija į Lietuvą ateitų. Mes daug metų kalbame apie investicijas, bet padaryta tikrai nepakankamai, kad tokios didelės investicijos kaip į atominę elektrinę, į Lietuvą ateitų. Čia priklausys nuo visų valstybės institucijų.

BNS: Praėjusią savaitę Vyriausybė nutarė padidinti Visagino atominės elektrinės (VAE) įstatinį kapitalą, įliejant į jį Lietuvos elektrinės valstybės valdomas akcijas. Kodėl jūs taip skubate, juk netrukus po to šios akcijos bus perduotos “Lietuvos energijai”, kurios akcijas valdys ta pati VAE? Ar tai daroma tik tam, kad parodytumėte būsimam strateginiam investuotojui, jog galite užtikrinti 34 proc. valstybės dalį? Ar to pakaks – grubiais skaičiavimais, VAE įstatinis kapitalas sieks daugiau nei 800 mln. litų?

A.Sekmokas: Be abejo, 800 mln. litų nepakaks. Mūsų tikslas – suformuoti kapitalą iki 34 procentų. Didesnio tikslo mes nelabai siekiame, nebent to labai prireiktų. Šiandien mes dar negalime įvardinti viso projekto biudžeto, todėl mums sunku pasakyti, kokia mūsų dalis turėtų būti. Turime padaryti namų darbus, kad būtume pasiruošę Lietuvos dalį padengti įstatiniame kapitale.

Dabar mes sustipriname VAE, o po to žiūrėsime, kokio reikia finansavimo ir yra įvairūs galimi keliai tą finansavimą surasti.

BNS: Kodėl Lietuvos elektrinės akcijas nutarėte perduoti taip staiga ir neįvertintas nepriklausomų vertintojų?

A.Sekmokas: Kad pertvarka būtų efektyvi, ją reikia daryti greitai – kuo labiau ištempi pertvarką, tuo labiau atsiranda netikrumo – taip įvyks ar kitaip, žmonės yra demotyvuojami, jie laukia, kaip čia bus. Mes įnešame (akcijas – BNS) į VAE, kuri yra 100 proc. valstybės įmonė, ir po to iš karto perkelsime į “Lietuvos energiją”. Visi teisiniai žingsniai, kurie reikalingi, jie bus padaryti, tik mes turime tikslą tą atlikti kuo greičiau, tiksliau, kuo skaidriau, tempas yra labai svarbu.

BNS: Kiek ilgai elektrinės akcijos bus VAE nuosavybė?

A.Sekmokas: Šiemet mes turime kuo greičiau jas įkelti į “Lietuvos energiją”. Jeigu kažkas nusikels mėnesiui ar dviem, bet mano keliami uždaviniai – iki metų pabaigos visiškai gyvendinti “Edisono” projektą, restruktūrizuoti elektros sektorių, kad galėtume judėti toliau ir tai nebūtų stabdis.

BNS: Naujos atominės elektrinės projekto finansavimas yra ilgas procesas. Kitąmet jau turėtų būti sukurta nauja energetikos įmonių struktūra – VAE bus tiek Lietuvos skirstomųjų tinklų, tiek “Lietuvos energijos” akcijų turėtoja – tai yra gamybos ir skirstymo sektoriaus. Ar jūs kalbate apie visą šią struktūrą kaip įnašą į būsimos atominės elektrinės projektą?

A.Sekmokas: Nebūtinai kaip įnašą – kaip šaltinį, kuriuo didesne ar mažesne dalimi bus galima pasinaudoti, formuojant Lietuvos dalį atominėje elektrinėje. Šitie subjektai ir veiklos sritys – elektros gamybos ir skirstymo – yra kaip šaltinis užtikrinti Lietuvos įnašą.

BNS: Ir pritraukti finansinių resursų?

A.Sekmokas: Taip.

BNS: Kokie bus finansiniai šaltiniai?

A.Sekmokas: Tai gali būti tų įmonių dividendai, gali būti dalies jų akcijų pardavimas, gali būti akcijų emisijos. Gali būti įvairūs būdai, įvairūs finansavimo instrumentai. Šiai dienai mes nevardijame, nenustatome konkrečių instrumentų, nes jų yra visa eilė, ir jų pasirinkimas priklausys nuo to, kiek to kapitalo mes laikysime, kad reikia įdėti. Tai priklausys nuo strateginio investuotojo dalies, kokius įnašus rinksis regioniniai partneriai, ar bus vienas strateginis investuotojas, ar bus konsorciumas – jis gali turėti didesnį apetitą. Kai mes turėsime visą vaizdą, tada mes sakysime – mums reikia tiek kapitalo ir tada tokiai sumai gali būti vienas instrumentas, kitokiai sumai – kitoks instrumentas.

BNS: Ar galvojama apie kurių nors įmonių pirminį viešą akcijų pasiūlymą (angl. IPO)?

A.Sekmokas: Aš net norėdamas to negalėčiau sakyti, nes tai yra listinguojamos įmonės. Apie tokius žingsnius mes turėtume informuoti biržą.

BNS: Ar būtų įmanomas bet kurios iš tų įmonių, kurios bus valdomos VAE, dalies akcijų pardavimas per biržą ?

A.Sekmokas: Negaliu pasakyti. Tai priklausys nuo to, kokio kapitalo mums reikės.

BNS: O jeigu jums pritrūks kapitalo, Jūs neatmetate galimybes, kad pasikviesite privataus kapitalo tokiu būdu? Kalbu apie Lietuvos elektrinę, Lietuvos skirstomuosius tinklus, “Lietuvos energiją”, Kruonio ir Kauno elektrines.

A.Sekmokas: Aš to neatmetu, bet pirmoje dalyje mes turėtume įvertinti patį procesą – mes turime ir taip daug partnerių, ir dar jų pririnkti labai didelį skaičių apsunkintų procesą. Mes matome dalyvius kaip pakankamai stambius, turinčius mažiausiai kelis procentus akcijų. Jei mes kalbame apie kelis procentus akcijų, tai jau yra dešimtys milijonų dolerių arba eurų. Ne tiek jau daug tokių būtų, kurie galėtų ir norėtų tokias sumas kaip smulkūs dalyviai įdėti – tada reikėtų juos kažkaip konsoliduoti. To neatmetame, bet apie jokius mechanizmus kol kas negalvojame.

BNS: O gal jūs, atvirkščiai, svarstote apie priverstinį akcijų išpirkimą – pavyzdžiui, Lietuvos elektrinės ir “Lietuvos energijos”, kur valstybė valdo daugiau kaip po 95 proc. akcijų?

A.Sekmokas: Nesvarstėme apie tokius dalykus. Pirmoj eilėj mums svarbu pasiekti tam tikrus strateginius susitarimus su strateginiu investuoti ir kartu tęsti dialogą su regioniniais partneriais.

BNS: Tiek Lenkija, tiek Estija kartas nuo karto parodo susierzinimą, jog viskas vyksta pernelyg ilgai. Jie užsimena apie savo atomines, latviai apskritai negali prisidėti finansiškai. Kaip Jūs įsivaizduojate Lenkijos, Latvijos, Estijos dalyvavimą projekte?

A.Sekmokas: Su jais vyksta diskusija dalykiniame lygyje. Jie yra supažindinti su mūsų projektu taip pat, kaip ir strateginiai investuotojai. Tai yra kompanijos, kurios gali ar nori investuoti. O kad visokių diskusijų, pamąstymų, komentarų būna politiniame lygyje, tai ir mūsų Seimo nariai išreiškia įvairių vertinimų.

BNS: Jūs esate tikras, kad tos trys šalys dalyvaus projekte?

A.Sekmokas: Aš nesu tikras, bet mes su jomis toliau dirbame ir, aš manau, kad yra pakankamas pagrindas joms dalyvauti.

BNS: Esate užsiminęs, kad tikitės gauti Europos Sąjungos finansinę paramą šiam projektui.

A.Sekmokas: Aš sakyčiau, ne tiek finansinę paramą. Manau, pirmiausia mums reikalinga politinė parama, ir kol kas aš neturiu signalų, kad EK prieštarautų. Manau, kad jeigu Europos Komisija rastų finansinių instrumentų, nebūtinai finansavimo, tai irgi būtų labai naudinga ir svarbu, nes tai yra regioninis projektas.

BNS: Kokie gali būti tie finansiniai instrumentai, Jūsų manymu?

A.Sekmokas: Finansiniai instrumentai gali būti labai įvairūs. Tai gali būti parama dėl ekonominių projekto sąlygų, gali būti jau įgyvendinus atominės elektrinės projektą, gali būti dėl importo tarifų iš trečiųjų šalių, galbūt pritarimas paramai iš europinių ar pasaulinių finansinių institucijų.

Mūsų atomines projektas yra regioninis projektas. Jis yra labai svarbus regionui – Lietuvai, Latvijai, Estijai, taip pat matau jį naudingą Lenkijai. Jis yra pakankamai reikšmingas ir kitiems partneriams – Švedijai ir Suomijai, juos irgi vadinu partneriais, nes mus jungs elektros jungtys. Todėl tai yra svarbu regionui, svarbu Lietuvai, kadangi mes tapome deficitine rinka ir mūsų priklausomybė nuo dujų ir elektros iš vieno šaltinio padidėjo – tai yra tiekimo saugumas sumažėjęs. Tačiau nė kiek ne mažiau projektas svarbus ir Europos Sąjungai, nes jeigu mes neišlaikysime šio egzamino – liksime deficitine rinka – tai Europos Sąjunga neišlaikys solidarumo egzamino.

BNS: Kokią didžiausią grėsmę matote įgyvendinant strateginius projektus, pirmiausia atominės elektrinės?

A.Sekmokas: Visada kaip didžiausias matau vidines grėsmes, vidinį politikavimą, vidinį susipriešinimą. Labai reikia susiklausymo, priimant reikiamus įstatymus, sukuriant reikiamą aplinką, kad užtikrintume energetinį valstybės saugumą, energijos vartotojų interesus. Jeigu bus pakankamai politinės valios, ne tik valdančiosios daugumos, bet ir opozicijos, visų partijų, tai neabejoju, tuos uždavinius sėkmingai įgyvendinsime. Jeigu politinės išminties pritrūks, jeigu bus stengiamasi pakenkti vienai ar kitai politinei partijai, nepaisant valstybės interesų, be abejo, tokia grėsmė yra.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...