2010 Rugsėjo 22

Ekonomika

Išaugo ministerijų apetitas

veidas.lt

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad ministerijos kitąmet turėtų apie 10 proc. sumažinti savo apetitą, tačiau aiškėja, kad ministerijos užsiprašė net 4 mlrd. litų daugiau nei šiemet.

“Valstiečių laikraštis” rašo, kad ministerijų planų Vyriausybėje susitarta kol kas neskelbti viešai.

“Tradiciškai asignavimų valdytojų (ministerijų ir žinybų) pageidavimai didesni nei finansavimo galimybės”, – pripažino finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Ji neatskleidė, kurios ministerijos užsiprašė daugiausia lėšų, o kurios atsižvelgė į ekonomines realijas.

“Nenormalu, kad iki šiol neturime net išankstinių Vyriausybės planų, kaip valstybė gyvens kitais metais, valstybės biudžeto projekto iki šiol nėra”, – apgailestavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Remigijus Ačas.

Vyriausybė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Seimui privalo pateikti likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos – vėliausiai iki spalio vidurio. Finansų ministerija Vyriausybei šį projektą žada pateikti spalio 1 dieną.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad vien jos kuruojamai sričiai kitais metais papildomai prireiks 130 mln. litų. Beveik 100 mln. litų daugiau norėtų gauti Susisiekimo ir Švietimo ir mokslo ministerijos, o Sveikatos apsaugos ministerija siekia gauti dar daugiau pinigų.

Ūkio ministras Dainius Kreivys tikino, kad didžiausią dėmesį kitais metais skirs smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Daugiau pinigų nei šiemet reikės Finansų ministerijai, kuri administruoja šalies skolą ir kuriai palūkanoms mokėti prireiks papildomai apie 100 mln. litų.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tikino, kad kol kas irgi neturįs jokios informacijos apie kitų metų valstybės biudžetą. Jo nuomone, komitetą valstybės biudžeto projektas pasieks spalio 18 dieną, o preliminarios jo gairės paaiškės maždaug po savaitės.

Prognozuojama, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto asignavimai be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sudarys 18,2 mlrd. litų, o su ES ir kitos paramos lėšomis – apie 29,9 mlrd. litų.

Kitais metais iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – turėtų būti gauta apie 15,11 mlrd. litų, arba apie 83 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...