2011 Kovo 09

Metų vadovas

2010 metų vadovas – “Garlitos” generalinis direktorius Juozas Martikaitis

veidas.lt

“Veido” surengtame Metų vadovo konkurse pirmą vietą užėmė “Garlitos” vadovas Juozas Martikaitis.

Pirmą kartą išgirdusieji, kad Kauno rajone, Garliavoje, įsikūrusi lietuviška trikotažo įmonė iš verpalų su nanodalelėmis gamina megztinius, kurie atbaido uodus, apsaugo nuo ultravioletinių spindulių ir bakterijų ar yra prisotinti vitamino E, gerokai nustemba. Dar didesnė nuostaba apima sužinojus, kad ši lietuvių įmonė bendradarbiauja su austrų, danų ir šveicarų mokslininkais, lietuvių užsakymu ir sukuriančiais tokias technologijas.
Šios įmonės įkūrėjas ir vadovas Juozas Martikaitis – savaitraščio “Veidas” surengto 2010 metų geriausio vadovo konkurso nugalėtojas. “Veido” sukviestos žinomų ekonomistų ir įmonių vadovų komisijos simpatijas ši įmonė pelnė dėl orientavimosi į naujoviškus produktus. “Įmonė įrodo, kad ir tekstilėje, vienoje mažiausios pridėtinės vertės šakų, galima kurti labai didelės pridėtinės vertės produktą”, – komisijos nuomonę apibendrina komisijos narys, “Swedbank” vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis.

Sukurti unikalų megztinį trunka dvejus metus

Ilgametis įmonės vadovas ir vienas savininkų J.Martikaitis įsitikinęs, kad naujoviški gaminiai – įmonės ateitis. Taigi nors 2010 m. įmonė pradėjo gaminti megztinius, atsparius pjūviams ir aštriems daiktams, bei megztinius, atsparius ugniai, šiuo metu su danų mokslininkais jau kuria naują gaminį – saulės šilumą atspindintį megztinį. Jį vilkėdamas žmogus nekaista.
Įmonė gamina įvairius trikotažo gaminius, tačiau unikalių savybių turinčių megztinių pardavimo dalis vis didėja. “Prieš trejus metus inovatyvių megztinių užsakymas siekė 100 tūkst. Lt, o dabar jų jau parduodame už kelis milijonus litų per metus. Išsiplėtė ir užsakovų geografija”, – pasakoja vadovas.
J.Martikaitis tvirtina, kad tokius trikotažo gaminius kuriančių konkurentų Europoje bendrovė neturi. Juk “Garlita” pirmoji Europoje trikotažo aprangos gamybos procese pritaikė žaliavas su nanotechnologijomis, leidžiančias sukurti megztinius, apsaugančius nuo ultravioletinių spindulių bei pasižyminčius kitomis unikaliomis savybėmis.
Ši įmonės kryptis išryškėjo prieš keletą metų, kai įmonė jau buvo pelniusi NATO kariuomenių pasitikėjimą ir gamino karinę uniformą daugeliui šalių. Kartą J.Martikaitis sulaukė paklausimo – ar nepagamintų megztinio, apsaugančio nuo ultravioletinių spindulių. Pasak vadovo, pirmojo unikalaus megztinio, panaudojant nanotechnologijas, gamyba buvo labai sunki – reikėjo surasti mokslininkus, išsiaiškinti, kaip nanodaleles “įtaisyti” trikotažo pluošte, kad išsilaikytų ir gamybos procese, ir nešiojant, apmokyti darbuotojus.
“Iš pradžių susirinkome informaciją, kokios panašios technologijos sukurtos pasaulyje. Paaiškėjo, kad tekstilės srityje jau bandyta suteikti ultravioletinių spindulių apsaugą drabužiams, tačiau trikotažui nelabai ką radome. Tekstilė tanki, nanodalelės joje geriau laikosi, o trikotažas – retesnė medžiaga, išsitampanti, todėl jam sunkiausia suteikti tokią apsaugą, kuri atlaikytų iki 60 skalbimų, kaip yra reikalaujama”, – kilusius iššūkius prisimena vadovas.
Galiausiai pabandyti sukurti tokią technologiją sutiko mokslinių tyrimų institutas Austrijoje, kuris specializuojasi karinėje srityje. Nuo idėjos iki naujoviško megztinio pagaminimo praeina nuo pusantrų iki dvejų metų.
Tokius megztinius daugiausia perka NATO šalių kariuomenė. Megztinis su vitaminu E skirtas kariams, tarnaujantiems povandeniniuose laivuose, kuriuose jie nemato saulės iki pusės metų. Ultravioletinę apsaugą turinčius megztinius šalys perka kariams, vykstantiems į karšto klimato šalis, tokias kaip Irakas, Afganistanas, atsparių pjūviams įsigyja šturmo grupės. Drabužiai, apsaugantys nuo vabzdžių, reikalingi kariams, vykstantiems į maliarijos, geltonojo drugio rizikos zonas. “Tokią aprangą esame gaminę ir Pietų Afrikos Respublikos, Nigerijos kariuomenėms. O štai ne vieną šimtą atsparių pjūviams ir aštriems daiktams atsparių megztinių užsisakė brangakmenių kasyklos Sibire apsauga”, – priduria J.Martikaitis.
Beje, “Garlita” kuria unikalius gaminius ne tik kariams. Dvejus metus įmonė gamina nedegančius pledus, kuriuos eksportuoja į Skandinavijos šalis. Kai šiose valstybėse uždraudė rūkyti patalpų viduje, ugniai atsparių pledų poreikis ėmė sparčiai didėti. “Garlita” taip pat gamina laisvalaikio aprangą, moteriškus drabužius, kokybiškus drabužius žymiems europiniams prekės ženklams. Šiemet “Garlita” taip pat gavusi užsakymų pagaminti aprangą, skirtą Vokietijos žvejams, ir uniformas Anglijos mokykloms.

Važiuodavo lašinių pas mamą

Šiuo metu “Garlita” – auganti ir užsienyje vardą turinti įmonė. Tačiau prisimindamas prieš 17 metų vykusią “Garlitos” kūrimo pradžią ponas Juozas neslepia, kad buvo labai sunku. Vadovavimo įgūdžių trūkumas, sunki pirmųjų klientų paieška, nemigo naktys, bandymas susikalbėti su pirmaisiais užsakovais anglais apsiginklavus anglų–lietuvių kalbų žodynėliais.
Kaip prisipažįsta inžinieriaus elektriko specialybę įgijęs vadovas, verslą jis kūrė iš būtinybės: nepriklausomybės pradžioje užsidariusius dviem darbovietėms, nebebuvo kur trauktis. J.Martikaitis ilgą laiką dirbo vyriausiuoju projektų inžinieriumi viename institute, o nepriklausomybės pradžioje porą metų padirbėjęs trikotažo įmonės komercijos direktoriumi nusprendė steigti savo verslą.
Pradedančiam verslininkui ir jo šeimai, sudėjus visas santaupas į nuosavą verslą, teko ir pabadauti. Lietuvoje prekybos sistema tik kūrėsi, tarpininkai “Garlitos” pagamintą produkciją veždavo parduoti į Rusiją, tačiau atlygį už jas parveždavo ne visuomet. “Būdavo, kad sumoku darbuotojams atlyginimus, o pačiam nelieka už ką pavalgyti, tada važiuoju pas mamą į kaimą lašinių pasiimti ir pinigų pasiskolinti”, – prisimena J.Martikaitis.
O tramplinu, nuo kurio atsispyrus verslas ėmė įsibėgėti, tapo vieno užsienio žurnalisto straipsnis. J.Martikaitis viešėjo užsienyje vykusioje lengvosios pramonės parodoje ir susipažino su vienu britų žurnalistu. Grįžęs iš parodos žurnalistas parašė straipsnį apie “Garlitą”, kurį perskaitė trikotažo įmonės Didžiojoje Britanijoje savininkas, tuo metu kaip tik svarstęs gamybą perkelti į pigesnę šalį. Britų verslininkas atvažiavo į Lietuvą, susirado J.Martikaitį ir tapo pirmuoju “Garlitos” užsakovu iš užsienio. Britas į “Garlitą” atvežė ir savo įrangą, kuri lietuviams tuo metu buvo negirdėta neregėta.
Po šio įvykio užsakovų pradėjo daugėti, o kai ėmė trūkti gamybinių pajėgumų, 2002 m. J.Martikaitis ėmė įgyvendinti ambicingiausią savo projektą – statyti gamyklą be jokių paskolų iš bankų. “Tai buvo plyno lauko investicija. Pinigų mažai turėjome, bet rizikavome. Manėme, kad turi pavykti. Prisiskolinome iš giminių, pardavėme senas patalpas ir statėme gamyklą”, – apie didžiausią iššūkį pasakoja J.Martikaitis.
Tuomet įmonė jau buvo pradėjusi orientuotis į uniformas, skirtas karinėms struktūroms, todėl vadovai pervažiavo Europą, ieškodami, kokių naujausių ir pažangiausių dalykų siūloma šioje srityje. “Norėjome įdiegti visas naujoves. Žinojome, kad konkurencija bus didelė, todėl jei neturėsime modernios gamyklos, mūsų niekas nevertins”, – pasakoja J.Martikaitis.
Kitas didelis iššūkis “Garlitai” buvo pelnyti pasitikėjimą užsienyje, kaip karinės uniformos gamintojai. Apšilusi kojas kurdama Lietuvos jėgos struktūrų aprangą, “Garlita” pradėjo dalyvauti konkursuose NATO šalių kariuomenės aprangai tiekti, o laimėjusi pirmus užsakymus sulaukdavo tikrintojų delegacijos. Tikrintojai į įmonę važiavo trejus ketverius metus iš eilės.
“Jei tik užsakymas rimtesnis, užsakovas siųsdavo tikrintojus, nes nepasitikėjo. Visiems buvo keista, kokia čia gamykla nežinomoje Lietuvoje. Neretai reikėdavo su anglais derantis ir žemėlapyje Lietuvą rodyti. Tikrintojai iškratydavo visą įmonę ir tik tada duodavo leidimus gaminti. Dabar, kai jau įgijome pasitikėjimą tarp NATO, Azijos šalių kariuomenių, tikrintojų niekas nesiunčia. Jau turime savo vardą”, – džiaugiasi J.Martikaitis.

Darbuotojų daugėjo ir sunkmečiu

Dabar pažangiausias technologijas trikotažo srityje sutelkusioje įmonėje praktiką atlieka ne tik KTU Dizaino technikos studentai, bet ir studentai iš Švedijos universitetų. Pasirodo, “Garlita” Švedijoje gana žinoma, apie lietuvišką įmonę galima rasti straipsnių laikraščiuose.
O konservatyvi strategija kurti savo verslą pamažu, nesiskolinant iš bankų, pasiteisino – įmonės apyvarta ir pelnas kasmet didėja, o darbuotojų daugėja nepaisant už įmonės durų siaučiančio sunkmečio: 2009 m. priimti septyni nauji darbuotojai, 2010 m. – penkiolika. Savo nišą radusios įmonės vadovas svarsto, jog baisioji krizė įmonės nepalietė dėl to, kad įmonė didžiąją dalį produkcijos eksportuoja – 93,6 proc. savo pagamintos produkcijos parduoda į šešiolika pasaulio šalių. Štai 2010 m. eksportas paaugo 12,26 proc., “Garlita” pradėjo dirbti su naujais partneriais PAR ir Izraelyje.
Gal dėl to bankų atstovai ir per krizę rėžia sparną apie sėkmingai dirbančią įmonę. Tiesa, pono Juozo jų pasiūlymai ir dabar visiškai nedomina, o paklaustas kodėl, aiškina matematiškai: lengvojoje pramonėje pelno marža siekia apie 10 proc., o bankai skolina su 4–6 proc. palūkanomis. “Uždirbęs dešimt procentų, šešis turiu atiduoti bankui. Aš ne toks kvailas, kad uždirbtus pinigus su banku dalyčiausi. Geriau jau iš uždirbtų lėšų įsigysiu vieną naują mašiną, o ne dešimt iš karto pasiskolinęs”, – paaiškina J.Martikaitis.
Tačiau su bankais savo prakaitu uždirbtų pinigų dalytis nenorintis ponas Juozas laikosi kitokio požiūrio, kai kalba pasisuka apie Garliavos bendruomenę. Garliavos seniūno pavaduotojas Justinas Backūnas “Garlitą” apibūdina kaip įmonę, kuri niekuomet neatsisako padėti ir remia vietinius kultūros renginius. Pernai “Garlita” iš viso pagelbėjo 26 organizacijoms: įmonė jau daug metų remia Lietuvos karių invalidų draugiją, Kaliningrado srities neįgaliųjų lietuvių vaikų draugiją, daugelį senelių ir vaikų namų, Garliavos vidurinę mokyklą ir vaikų darželius.

Įkarta
Kurdama unikalių savybių turinčius megztinius, lietuviška bendrovė dirba kartu su lietuvių, austrų, šveicarų ir danų mokslininkais, kol jų sukurtą technologiją perkelia į gamybą.

Ankstesni “Veido” išrinkti Metų vadybininkai
2009 m. “Intersurgical” gen. direktorius Sigitas Žvirblis
2008 m. “Hnit-Baltic” direktorius Linas Gipiškis
2007 m. “Sanitas” įmonių grupės direktorius Saulius Jurgelėnas
2006 m. “Teltonikos” gen. direktorius Arvydas Paukštys
2005 m. “Eksma” grupės valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis
2004 m. “Nemuno bangos” grupės vadovas Arvydas Juozeliūnas
2003 m. holdingo “Libra” grupė prezidentas Tomas Juška
2002 m. koncerno “MG Baltic” prezidentas Darius Mockus
2001 m. “Pieno žvaigždžių” grupės prezidentas Julius Kvaraciejus
2000 m. “Sicor Biotech” gen. direktorius Vladas Algirdas Bumelis

2 vieta
Gintautas Pangonis
AB “Grigiškės” generalinis direktorius
Šis vadovas įmonę iš krizės ištempė jau antrą kartą: pirmąsyk ją prikėlė įsigijęs po Rusijos krizės, o dabar vėl rado būdų, kaip atkurti sumenkusią apyvartą, pelną ir atgauti investuotojų pasitikėjimą. Vilniaus vertybinių popierių biržoje 2010 m. bendrovės “Grigiškės” akcijų kaina pakilo beveik tris kartus: 2009 m. gruodį akcijos kaina buvo 0,93 Lt, o 2010 m. gruodį – 2,67 Lt.
Apyvarta (įmonių grupės):
2010 m.    249,7 mln. Lt
2009 m.    118,9 mln. Lt
Grynasis pelnas:
2010 m.    8,1 mln. Lt
2009 m.    2,6 mln. Lt
Darbuotojų skaičius grupėje: 940.
Pagrindinės grupės veiklos kryptys: medžio plaušų plokščių, popieriaus gaminių, gofruoto kartono gamyba.
2010-aisiais nugalėjo tarptautiniame konkurse tiekti tualetinio popieriaus produkciją vienam didžiausių prekybos centrų “Kaufland” Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje bei Kroatijoje.
Investicijos: už 545 tūkst. Lt įsigijo AB “Klaipėdos kartonas”. 17,5 MWh galios biokatilo statybos projekto vertė – 17,6 mln. Lt.
Eksportas: “Grigiškių” įmonių grupės 2010 m. laukiamas eksporto rodiklis – apie 57 proc., maždaug 13 procentinių punktų didesnis negu 2009 m. Eksporto šalių sąrašą papildė Islandija, Vokietija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Slovakija.
Visuomeninė veikla: mokyklose, darželiuose rengia įvairias makulatūros rinkimo akcijas, piešinių ir rašinių konkursus. Priima moksleivių ir studentų ekskursijas. Tradiciškai pavasarį su miškų urėdijomis organizuoja medelių sodinimo akciją, į kurią įsitraukia ir darbuotojai.

3 vieta
Visvaldas Matijošaitis
“Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas
Tai vadovas, sugebėjęs lietuvišką įmonę išauginti iki europinės kompanijos, nes “Vičiūnų” grupė turi fabriką Ispanijoje, tiekia savo produkciją į prekybos tinklus visoje Europoje, o šiuo metu siekia įžengti ir į Brazilijos rinką. Ekonomistai sutaria, kad “Vičiūnų” įmonių grupės prekės ženklas “Viči” labiausiai Vakarų Europoje sugebėjęs įsitvirtinti lietuviškas prekės ženklas. 70 proc. visos grupės sukuriamos produkcijos parduodama su “Viči” prekės ženklu. Taip pažymėtų gaminių galima rasti Europos prekybos tinkluose “Lidl”, “Tesco”, “Metro”.
Apyvarta (konsoliduota): padidėjo 25 proc.
Darbuotojų skaičius: 6200, per metus padaugėjo 1000.
Pagrindinės veiklos kryptys: surimio, žuvies, duonos gaminių gamyba ir prekyba. Restoranų tinklas.
Investicijos: įsigijo fabriką Ispanijoje ir pradėjo veiklą, modernizavo žuvies perdirbimo gamybą Lietuvoje bei Rusijoje. Atidarė penkis restoranus Lietuvoje, pristatė naują restoranų tinklą bei prekės ženklą “Le Crepe”.
Eksportas: eksportuoja apie 95 proc. produkcijos į 45 pasaulio šalis.
Visuomeninė veikla: pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su KTU. “Vičiūnų” grupė yra steigėja visuomeninės organizacijos “Mentor Lietuva”, kurios tikslas – narkotikų ir žalingų medžiagų prevencija tarp paauglių. Remia sporto komandas: vaikų krepšinio komandą, jaunuolių regbio komandą, vaikų ledo ritulio komandą, taip pat yra moterų krepšinio klubo VIČI-Aistės akcininkai.

4-5 vieta
Viktoras Butkus,
buvęs “Fermentas International” valdybos pirmininkas
Viktoras Butkus mokslininkų kolektyvą sugebėjo paversti efektyviai dirbančia verslo įmone. 2010 metais Kanadoje registruota biotechnologijų bendrovė “Fermentas International” grupė, kurios didžiausia ir svarbiausia įmonė “Fermentas” veikia Lietuvoje, 2010 metais parduota JAV mokslinių technologijų milžinei “Thermo Fisher Scientific” už 260 mln. JAV dolerių. Tai vienas didžiausių sandorių Lietuvoje per 20 metų.
“Fermentas” 99 proc. produkcijos eksportuoja į 70 pasaulio šalių. 2008 m. “Fermentas International” Kinijoje įsteigė antrinę bendrovę, o 2009 m. koncerno metinės pajamos siekė apie 151,2 mln. Lt.
Viktoras Butkus “Fermentui” vadovavo nuo 1995 m., o valdybos pirmininko pareigas paliko pernai metų pabaigoje.

4-5 vieta
Rimantas Perveneckas
“Aprangos” grupės gen. direktorius
R.Perveneckas verslo bendruomenėje garsėja, kaip darbo valandų neskaičiuojantis, atkaklus ir pasišventęs vadovas. Jo vadovaujamos įmonės prekės ženklas yra žinomas ir vyraujantis drabužių prekyboje Baltijos šalyse. Nors nuosmukis smarkiai sumažino pirkėjų išlaidas rūbams, 2010 metais R.Pervenecko vadovaujama įmonė išlipo iš nuostolių ir uždirbo per 13 mln. Lt grynojo pelno.
Pardavimas:
2010 m.: 301,3 mln. Lt, 4,3 proc. mažiau negu 2009 metais
Grynasis pelnas
2010 m.: 13,2 mln. Lt
2009 m.: -16,9 mln. Lt
Pagrindinė veikla: mažmeninės prekybos lyderė Baltijos šalyse, užimanti 35 proc. Lietuvos drabužių parduotuvių rinkos.
Plėtros planai: 2011 metais “Aprangos” grupė atidarys 5-8 naujas parduotuves ir 5-7 parduotuves visiškai rekonstruos.

Metų vadovo rinkimuose nugalėjo vadovai, įveikiantys iššūkius

Šiais metais savaitraščio “Veidas” sukviesta konkurso “Metų vadovas 2010″ rinkimų komisija, kurią sudarė didelių ir sėkmingai veikiančių įmonių vadovai, įvairių asociacijų atstovai bei ekonomistai, savo balsus skyrė vadovams, sugebėjusiems savo įmones išvesti iš įvairių krizių. Komisija simpatijas taip pat atidavė inovatyvioms įmonėms, sėkmingai konkuruojančioms pasaulinėje rinkoje.
“Kokią ateityje matome Lietuvą? Ar Lietuvą, kuri eina masto ekonomikos keliu, daug gamina, ar manome, kad ateities priklauso tiems, kurie kuria unikalius produktus su didele pridėtine verte?”, – klausė komisijos narys, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas, o balsavimo rezultatai rodo, kad komisijos nariai linko prie antrojo varianto.
Antrą vietą Metų vadovo konkurse užėmė AB “Grigiškės” generalinis direktorius Gintautas Pangonis, nes komisijos nariai įvertino jo atneštą naudą savo vadovaujamai bendrovei. O trečią vietą komisijos balsai nulėmė “Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkui Visvaldui Matijošaičiui, kuris įvertintas ne tik už vadovaujamos grupės įtaką Lietuvos eksportui, bet ir šalies žinomumui.
“Ši įmonių grupė Europoje antra pagal šaldytų produktų distribuciją, o dabar iš Europos keliasi ir į Lotynų Amerikos rinką”, – kandidatą gyrė verslo mokyklos BMI generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis.
Ketvirtą ir penktą vietas pasidalijo po vienodai balsų surinkę buvęs “Fermentas International” valdybos pirmininkas Viktoras Butkus ir įmonių grupės “Apranga” generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.
“Rimantas Perveneckas – tai vadovas reiškinys, kuris paneigia vadovų teoretikų paistalus apie tai, kad tikras vadovas bendrauja tik su penkiais pavaldiniais, ar kad tikras vadovas nedirba šeštadieniais sekmadieniais, nes nukvailės. Tai vadovas, kuris dirba ištisai, o jo vadovaujama įmonė pasiekė labai daug ir tai įrodinėja ne vienerius metus, o 20 metų”, – siūlydama šį kandidatą į Metų vadovo titulą argumentavo komisijos narė, banko “Citadele” valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė.
Komisijai vertinti iš viso buvo pateikta penkiolika įmonių vadovų. Be jau minėtų, konkurse taip pat dalyvavo: “Traidenio” generalinis direktorius Sigitas Leonavičius, “GetJar” direktorius Ilja Laursas, “Pixelmator Team” vadovai Aidas ir Saulius Dailidės, “Selteka” direktorius Arūnas Vizgaitis, “CID Baltic” generalinis direktorius Aidas Kavaliauskas, “Elinta” įmonių grupės generalinis direktorius Vytautas Jokužis,  “BOD Group” generalinis direktorius Vidmantas Janulevičius, “Medelkom” direktorius Sergejus Červiakovas, “Ergo” draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius, įmonės “Švytis” direktorius ir Tauragės industrinio parko steigėjas Antanas Stankus, buvęs “Viltechmeda” generalinis direktorius Anatolijus Faktorovičius.
Komisijos narė A.Vaitkunskienė pasiūlė “Apranga” vadovo Rimanto Pervenecko kandidatūrą, o komisijos narys, “Microsoft” vadovas Baltijos šalims Mindaugas Glodas – “Blue Bridge” generalinį direktorių Zbignevą Gulbinovičių.
“Veido” leidėjas Algimantas Šindeikis priminė, kad kaip ir kasmet, konkurso  nugalėtojui bus įteikta Petro Vileišio, Rusijoje stačiusio tiltus ir uždirbusio daug kapitalo, kurį investuodavo Lietuvoje į švietėjiškus projektus, skulptūra.

Metų vadovo konkurso kriterijai
- Sėkminga finansinė veikla;
- Reikšmingi visuomeniniai projektai (parama kultūrai, mokslui, visuomeniniams judėjimams, sportui);
- Inovatyvumas, didelės pridėtinės vertės kūrimas;
- Eksportas;
- Sparti plėtra Lietuvoje ir užsienyje,
- Bendrovės gaminamų produktų ir paslaugų unikalumas, mokslinių tyrimų ir aukštųjų technologijų pritaikymas gamyboje, naujovių kūrimas ir diegimas;
- Veikimas konkurencinėje aplinkoje.
- Įmonės skiriamos investicijos, ypač moksliniams tyrimams atlikti ir darbuotojų kvalifikacijai kelti;
- Naujai sukurtos darbo vietos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (5)

  1. Arnas Arnas rašo:

    Taip ir toliau!

  2. Valdereza Valdereza rašo:

    Bravo,Juozai.Sveikinu ir labai džiaugiuosi už Tave. Aiškiai esi protingu taupumu – į Tėvą,o drąsa – į Mamą.Seniai žinojau,kad atkaklus esi ir laukiau,kada į viršūnes iškopsi .
    Ir patį “KRABĄ” apšovei.Valiooo Tau.Nesustok.Sėkmės kuo geriausios.

  3. JANINA JANINA rašo:

    Sveikinu Juozai visiems irodei kad Lietuva yra tas krastas kuriame gera gyventi ir kurti

  4. Saulius Saulius rašo:

    Sveikinu ir linkiu dar sėkmingiau žengti į priekį.

  5. Zenius Zenius rašo:

    Puikus “Veido” žurnalistų sumanymas. Žmonės, kurie žiūri į ateitį reti. Daugumai tik duok šiandien, o kas bus rytoj- nesvarbu.JUk dėl to Lietuvoje sugriauta lengvoji pramonė, garsėjusi anais laikais.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...