2012 Kovo 19

Gintaras Steponavičius

„Stereotipus sunku įveikti, tačiau atsinaujinimas vyksta visose švietimo sistemos grandyse“

veidas.lt


Seimo pavasario sesijoje švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui planuojama inicijuoti interpeliaciją. Atstatydinti ministrą opozicijos atstovai sieks po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja Mokslo ir studijų įstatyme buvusi numatyta tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami kas dvejus metus, taip pat tai, kad sudarant aukštųjų mokyklų tarybą akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. Tačiau G.Steponavičius nemano, kad interpeliacija pavyks, ir yra pasiryžęs tęsti pradėtus darbus. Apie tai ir pokalbis su ministru.

VEIDAS: Kaip vertinate tai, kad galimą interpeliaciją planuoja palaikyti net koalicijos partneriai – Liberalų ir centro sąjunga?
G.S.: Nenorėčiau niekaip vertinti ir laikausi nuomonės, kad kol dirbame koalicijoje, neturėtume užsiiminėti pigiu populizmu dėl politinių ar rinkiminių tikslų. Be to, diskusijos, kurios šiuo metu vyksta politinėje arenoje tarp konservatorių ir liberalcentristų dėl vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, gali atvesti prie koalicijos sudėties pasikeitimų. Jeigu vis dėlto man bus inicijuojama interpeliacija, esu pasiruošęs pasinaudoti galimybe dar kartą pristatyti tuos darbus, kuriuos darome. Neabejoju jų prasmingumu, todėl nebijau prisiimti atsakomybės. Daugelį metų vilkinti pertvarkų procesai švietimo sistemoje buvo išjudinti iš mirties taško, todėl natūralu, kad nėra vienareikšmiško jų vertinimo.
VEIDAS: Nejaugi Jūs pats nematote klaidų, padarytų reformuojant aukštojo mokslo sistemą?
G.S.: Tokia didelė sisteminė pertvarka nėra šventa karvė, tad išryškėjo trūkumų, kuriuos šalinome. Buvo padaryta dalis būtinų pakeitimų po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, tačiau jie negriauna reformos esmės. Dar sausio mėnesį pakeista rotacijos tvarka, kuri nuo šių metų vyks kas semestrą ar metus. Seime jau įregistruotas įstatymo pakeitimo projektas dėl aukštųjų mokyklų valdymo modelio. Jis suteiks daugiau aiškumo, kokios funkcijos priklauso senatui, kokius įgaliojimus turės aukštųjų mokyklų vadovai ir tarybos.
Taip pat ten, kur neveikė konkurencijos principai pasiskirstant stojantiesiems į specialybes, reikalingas valstybei, patvirtinome tikslinę studijų finansavimo tvarką. Ja remiantis į nepopuliarias specialybes be konkurso šiemet bus priimta 140 studentų. Tačiau ir pačios aukštosios mokyklos turi dėti pastangas, kad jų studijų programos, tarp jų ir valstybei reikalingose srityse, atitiktų rinkos poreikį. Reformuojant aukštąjį mokslą tam ir buvo išplėstos aukštųjų mokyklų galimybės veikti, kad jos galėtų demonstruoti gebėjimus pritraukti studentų.
VEIDAS: Ar viską palikus reguliuoti rinkai Lietuva neliks be kai kurių reikalingų specialistų? Pavyzdžiui, baiminamasi, kad Lietuvoje artimiausiu metu gali pritrūkti žemės ūkio specialistų ar sporto trenerių, nes jaunuoliai nenori studijuoti šių specialybių.
G.S.: Skirti valstybės finansuojamas vietas – paprasčiausias kelias. Kai pas mane ateina, pavyzdžiui, tekstilės pramonės atstovai prašyti šiai studijų krypčiai skirti fiksuotą vietų skaičių, aš klausiu verslininkų, kiek jie dėjo pastangų, kad aukštosios mokyklos išgirstų jų balsą ir studijų turinys būtų pakeistas pagal tai, ko reikia pramonei. Kiek būta bendrų su aukštosiomis mokyklomis pastangų, kad šios specialybės būtų patraukliai pristatytos mokyklose?
VEIDAS: Ir verslo, ir mokslo atstovai skundžiasi, kad neranda bendros kalbos. Ar valstybė skatina šių sektorių susišnekėjimą ir bendradarbiavimą?
G.S.: Pastaraisiais metais pastebime daugiau verslo ir mokslo bendradarbiavimo užuomazgų, nes jam skatinti buvo skiriama nemažai lėšų iš ES struktūrinių fondų. Pavyzdžiui, investuota į integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius. Universitetuose daugėja dėstytojų, turinčių patirties verslo srityje. 2008 m. tokių buvo maždaug 7 proc., dabar – 13 proc. Tiesa, tokių tradicijų kaip JAV ar Didžiojoje Britanijoje, kai daugelis mokslininkų ne tik dėsto, bet ir plėtoja savo įsteigtą verslą, dar nėra. Tačiau stebuklų per kelerius metus negali įvykti, tam reikia laiko.
VEIDAS: Daugelio įmonių vadovai mokslus baigusius jaunuolius priversti iš naujo mokyti darbui reikalingų dalykų. Kodėl aukštosiose mokyklose skiriama nepakankamai dėmesio praktiniams įgūdžiams?
G.S.: Keliasdešimt milijonų litų iš ES struktūrinių fondų buvo skirta kurti praktikų modeliams, kuriuos rengė įvairios asocijuotos verslo struktūros kartu su aukštosiomis mokyklomis. Tad dabartiniai trečiakursiai jau turi galimybę aktyviai praktikuotis dar studijuodami. Pavyzdžiui, operuoti virtualioje klinikoje arba teorines žinias taikyti virtualioje bankininkystės sistemoje. Prieš dvejus metus buvo patvirtinta tvarka, kad pedagoginės krypties studijose ne mažiau kaip trečdalį kreditų per visą studijų laikotarpį sudarytų praktika.
VEIDAS: Daug kalbama ir apie tai, kad būtina stiprinti profesinį mokymą, tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja neigiamas požiūris į profesines mokyklas. Tiesą sakant, profesinis mokymas šiuo metu Lietuvoje išgyvena itin sunkius laikus.
G.S.: Stereotipus sunku įveikti, tačiau atsinaujinimas vyksta visose švietimo sistemos grandyse. Jau yra nemažai puikiai dirbančių profesinių mokyklų, į kurias patenka ne visi norintys. Vis dėlto šiuo metu dar neproporcingai didelis skaičius žmonių renkasi aukštąsias mokyklas. Tad profesinį mokymą svarbu stiprinti. Įgyvendiname 43 projektus, per kuriuos visų Lietuvos regionų profesinės mokyklos bus aprūpintos modernia įranga, atnaujintos jų bazės. Tam skirta beveik 300 mln. Lt. Per artimiausius dvejus metus matysime visai kitą profesinių mokyklų paveikslą.
VEIDAS: Šiandien jaunuoliai rinkdamiesi profesiją sulaukia labai mažai pagalbos, tad patys priversti susigaudyti, kokios specialybės bus perspektyvios po ketverių metų. Kada bus pokyčių mokinių profesinio orientavimo srityje?
G.S.: Jeigu kas nors tikisi, kad valstybė tiksliai pasakys, kiek ir kokių specialybių reikės po ketverių ar penkerių metų, tai tėra lūkestis. Jį patenkinti sunku, nes mūsų ekonomikos struktūra dinamiškai keičiasi. Kitos pasaulio šalys prognozuoja, kad atsiras tokių specialybių, kurioms šiandien net nėra rengiama. Rinkdamasis specialybę jaunuolis situaciją pirmiausia turėtų vertinti iš savo atskaitos taško ir savęs paklausti, ką norėtų gyvenime veikti.
VEIDAS: Tai kokios tuomet profesinio informavimo taškų, veikiančių visose Lietuvos mokyklose, funkcijos?
G.S.: Šiemet universitetuose ir kolegijose trylikoje studijų sričių skirta daugiau kaip septyniolika tūkstančių valstybės finansuojamų vietų. Tai atspindi valstybės poreikį. Toliau pasirinkimas priklauso nuo pačių moksleivių gebėjimo įvertinti ir atsirinkti informaciją. Svarbu užduoti ne abstrakčius klausimus, pavyzdžiui, kas yra teisė ar vadyba, o išsiaiškinti, kokia vienos ar kitos studijų programos kokybė konkrečiame universitete. Tokia informacija turėtų būti suteikta profesinio informavimo taškuose. Artimiausiais metais investuosime nemažai lėšų, kad mokytojai galėtų profesionaliau informuoti mokinius. Dar matome erdvės profesiniam orientavimui mokyklose stiprinti, ir tas bus daroma.
VEIDAS: Planuojama ir pačios mokyklos struktūros pertvarka. Vietoj vidurinių mokyklų atsiras pradinės mokyklos, 8 klasių progimnazijos, 10 klasių pagrindinės mokyklos ir gimnazijos – 12 klasių kaimo vietovėse bei 4 klasių didesniuose miesteliuose ir miestuose. Ar tai sustiprins pradinį ir vidurinį mokymą?
G.S.: Dėl demografinių procesų ir emigracijos mažėjant mokinių skaičiui, būtina pertvarkyti mokyklų tinklą. Iki 2015 m. daugelyje savivaldybių natūraliai bus pereita prie naujos struktūros. Vadovaujamės nuostata, kad kuo mažesnis vaikas, tuo mokykla turi būti arčiau namų. Vėliau turi būti sudarytos kokybiškos mokymosi sąlygos tiek sukuriant komfortišką aplinką, tiek aprūpinant reikalingomis priemonėmis ir užtikrinant pedagogų profesionalumą. O visa tai įmanoma tik pertvarkius tinklą ir išsprendus patogaus mokinių pavėžėjimo iki mokyklos klausimą.
VEIDAS: Kodėl Lietuvoje niekaip neįsitvirtina liberali šiuolaikinio ugdymo filosofija, orientuota į kūrybiškumo ugdymą? Ar pertvarkius mokyklų tinklą keisis ugdymo procesas?
G.S.: Teko paveldėti situaciją, kai akcentas mokykloje dedamas į reikalavimą išmokti, atkartoti, o ne lavinti gebėjimus. Per šituos metus padaryta keletas svarbių sprendimų. Vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokiniams susiaurinta medžiagos, kurią reikia išmokti, apimtis. Tad daugiau erdvės lieka savarankiškai, sprendimus gebančiai priimti asmenybei ugdyti.
Skatiname mokyklas įsitraukti į novatoriškus, kūrybiškus projektus. Štai šeši šimtai mokyklų dalyvauja projekte, per kurį į mokyklas ateina rašytojai, muzikantai, aktoriai ir bendradarbiaudami su mokytojais diegia kūrybiškumą. Kitais mokslo metais maždaug šimto mokyklų penktokai vietoj vadovėlių naudosis planšetiniais kompiuteriais. Tai atsinaujinančio ir kūrybiškesnio požiūrio į ugdymą dalis.
Reikia pabrėžti, kad tai ne proginiai veiksmai, o visuma sprendimų, kurie suteikia mokykloms galimybę dirbti kūrybiškiau. Aš, kaip ministras, negaliu pasakyti, kad visi mokytojai staiga taps kūrybingi, tačiau daugelis tai priima kaip pozityvias paskatas, padedančias tobulėti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Rūta Rūta rašo:

    Aš manau, kad tai, jog “penktokai vietoj vadovėlių naudosis planšetiniais kompiuteriais” nėra joks kokybinis privalumas, lygiai taip pat mokymuisi įtaką daro suolų naujumas ar sienų perdažymas. Bet Lietuvai turbūt reikia pareiti ir šį materialinių priemonių etapą (plg. maslow poreikių piramidė), po kurio gal suprasime, kad esmė pačiame mokymesi. Siūlau paskaityti legendinės (nors ir prieštaringai vertinamos) amerikiečių edukatorės Marvos Collins knygą-biografiją. Manau, tikras švietimo sistemos įvertinimas būtų tai, kad penktokai skaitytų Šekspyrą, nesvarbu, iš knygos, ar iš planšetinio kompiuterio.

    Tiesa, džiugu, kad į mokyklas stengiamasi įnešti daugiau kūrybiškumo (šiuo metu mokyklose vyksta net keli kūrybiško mokymosi projektai). Tačiau, kiek teko susidurti, kai kuriems mokytojams dar sunku išsijudinti ir pradėti mąstyti šviežiai, įpratus prie nusistovėjusios sausos ir nuobodžios medžiagos pateikimo metodikos.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...