2016 Birželio 09

Parengta bendradarbiaujant su partneriais

„Latvijas tilti“ statybininkai darbų Klaipėdoje nestokoja

veidas.lt

"Fotopolis" nuotr.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Jau veikiantis tarptautinius keltus priimantis Centrinis Klaipėdos terminalas ir virš geležinkelio bėgių lanku kylanti estakada, vedanti į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją, – didžiausi visose trijose Baltijos šalyse dirbančią bendrovę „Latvijas tilti“ reprezentuojantys objektai Klaipėdos uoste.

Šiuo metu sparčiai plėtojamame Klaipėdos uos­te „Latvijas tilti“ specialistai rūpinasi trimis objektais: dviejų lygių transporto maz­­gu Nemuno gatvėje, klaipėdiečiams ge­riau ži­no­mu kaip „Klaipėdos Smeltės“ estakada, 66 kran­tinės rekonstrukcija prie „Begos“ nuomojamos teritorijos ir 101–104 krantinių, prie kurių vei­kia Birių krovinių terminalas, re­konstrukcija.

Dirbs netrukdydami krovai

„Sutartį dėl krantinių rekonstrukcijos Birių kro­­vinių terminale pasirašėme metų pradžioje. Prieš 12 metų statytų 101–104 krantinių plie­no įlaidai nebuvo pakankamai giliai sukalti, kad atlaikytų planuojamą uosto akvatorijos gilinimą iki 17 metrų. Todėl priešais krantinę esan­­čioje ak­va­­torijoje sukalsime naują ilgesnių įlaidų sienutę, dėl to krantinės kraštas pusmetriu pasistūmės į Kuršių marias“, – pasakoja Genadijus Kam­­kalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Jau žinome, kad pateikėme geriausią pa­siū­lymą gegužės pabaigoje vykusiame Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro ir povandeninės kran­­­­tosaugos sienutės įrengimo ties Smeltės bo­taniniu draustiniu viešųjų pirkimų konkurse.

Pasak jo, šiuo metu baigiamas rengti darbo pr­o­­jektas ir birželio pabaigoje bus pradėtos vež­­ti statybai reikalingos medžiagos. Liepos viduryje tikimasi pradėti pirmųjų dviejų krantinių re­kons­trukciją. Ją bendrovė planuoja už­baigti per pus­me­tį, nors įprastai panašios ap­im­ties dar­bai trunka 9–12 mėnesių. Tačiau šiuo metu į an­trą vie­tą pagal krovos apimtis Klai­pėdos uoste iš­si­veržęs Birių krovinių terminalas pageidauja kuo trumpiau riboti savo veiklą.

„Atidavę pirmąsias dvi krantines, vėl darysime pertrauką pasirengimui, o tada imsimės li­­­­­k­­u­­­sių dviejų krantinių“, – pasakoja G.Kam­ka­lo­vas.

Planuose – Malkų įlankos gilinimas

Liepą ketinama užbaigti virš geležinkelio bė­gių besidriekiančią 300 m ilgio dviejų eismo juos­tų estakadą į „Klaipėdos Smeltės“ terminalo nuomojamą teritoriją. Ji turėtų pašalinti iš Ne­­­­muno gatvės anksčiau prie pervažos ilgam iš­­­sirikiuodavusių vilkikų eiles. Dabar konteinerius gabenantis sunkusis transportas nebegaiš brangaus laiko eilėse ir galės be kliūčių pa­tekti į terminalo teritoriją.

Tiltų statymo meistrus bendrovė mūsų uosta­mie­s­­tin vežėsi iš Latvijos, o dauguma įdarbintų kran­­­­tinių statybos specialistų – aukštos kvalifikacijos lietuviai.

„Jau žinome, kad pateikėme geriausią pa­siū­lymą gegužės pabaigoje vykusiame Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro ir povandeninės kran­­­­tosaugos sienutės įrengimo ties Smeltės bo­taniniu draustiniu viešųjų pirkimų konkurse. Jei būsime paskelbti šio konkurso nugalėtojais – darbo Klaipėdoje nestokosime ir toliau“, – džiaugiasi G.Kamkalovas.

„Latvijos tilti“ – vienos didžiausių Baltijos ša­lyse statybų ir inžinerinės grupės „LNK In­dus­tries“ da­lis. Šiuo metu bendrovė – pripažinta uos­­­tų statybos lyderė, įrenginėjanti krantines, pirsus ir ki­tus hidrotechninius statinius. Per dau­giau nei 70 me­tų bendrovės specialistai yra pastatę daugiau nei 2 tūkst. tiltų, viadukų bei krantinių.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...