2015 Balandžio 28

Rokas Masiulis

„Valstybė turi teisę įpareigoti įsigyti tam tikrus išteklius“

veidas.lt

A. Narmonto nuotr.

Dujos neišnyks. Prognozuojama, kad gamtinės dujos šalyje ir toliau užims reikšmingą energijos išteklių dalį.

Po dešimties metų Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemos jungtys su Europa bus tapusios natūralia ES energetinės sistemos dalimi. Kaip tuomet funkcionuos šalies energetikos ūkis ir kuo bus kaltas ar nekaltas vienas Klaipėdoje prišvartuotas laivas – teiraujamės energetikos ministro Roko Masiulio.

 

VEIDAS: Pradėkime nuo aktualijos – gamtinių dujų vartojimo mažėjimo, kurio nepajėgia sulaikyti nė smunkanti šio ištekliaus kaina biržoje. Prognozuojama, kad tendencija nekeis vektoriaus iki pat antrojo dešimtmečio pabaigos. O kaip įsivaizduojate Lietuvos gamtinių dujų rinką po dešimties metų? Ar yra tikimybė, kad dujų vartojimo kreivė vėl imtų kilti? Kokios prielaidos būtinos tokiam scenarijui?

R.M.: Daug kas priklausys nuo kainų, kurias prognozuoti dešimčiai metų į priekį labai sudėtinga. Bendra tendencija tokia, kad iškastinis kuras tampa vis sunkiau ir sudėtingiau pasiekiamas, tam reikia investuoti daugiau, todėl jo kaina kyla. Tačiau ilguoju laikotarpiu galimi dideli pokyčiai, pavyzdžiui, visiškai naujos technologijos, nauji būdai, kaip buvo, pavyzdžiui, su skalūnų revoliucija, kuri atvėrė visiškai naujus naftos ir dujų klodus. Galbūt Lietuvoje irgi rasime komerciškai apsimokančių skalūnų dujų klodų, kurie turėtų įtakos rinkos kainai.

Manau, kad gamtinės dujos užims reikšmingą energijos išteklių dalį. Tą numato ir daugelis pasaulinių prognozių. Gamtinės dujos – patogus, švarus kuras. Vartotojams nereikia jų sandėliuoti ar rūpintis, kur įsigyti, lengva prižiūrėti dujinius katilus bei reguliuoti šildymą, patalpos neteršiamos suodžiais ir kvapais. Naudojant dujas išsiskiria beveik pusantro šimto kartų mažiau kietųjų dalelių, nei šildantis malkomis, ir daugiau kaip tūkstantį kartų mažiau, nei kūrenant durpinius gaminius. Deginamos gamtinės dujos neskleidžia nemalonaus kvapo, nesukelia smogo. Namus šildant dujomis, o ne kietu kuru, mažinama oro tarša artimoje aplinkoje.

Dujų vartotojų daugės transporto srityje. Pavyzdžiui, suskystintosios gamtinės dujos (SGD) gali būti naudojamos kaip kuras krovininiame transporte, viešajame transporte, laivuose. Tai mums palyginti nauja, bet labai perspektyvi sritis.

Auganti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis energetiniame balanse taip pat reikalauja dinamiškų, kontroliuojamos galios elektrinių, tokių kaip kombinuoto ciklo blokas (KCB) Elektrėnuose, kuris gali subalansuoti AEI netolygumus.

VEIDAS: Dėl to, ar šalis sudegins daugiau dujų, ar mažiau, vartotojams galvos tarsi neturėtų skaudėti, jei ne keletas „bet“: tai SGD laivo nuomos įsipareigojimai bei dujotiekių infrastruktūros plėtros projektai, kurių ekonominė nauda grindžiama vartojimo ir perdavimo paslaugų poreikio didėjimu. Jei poreikis susitrauks drastiškai, dėl mažėjančios vartotojų bazės, kuriems užkrauta prievolė grąžinti minėtas investicijas, pasaulinė dujų pigimo tendencija Lietuvos gali ir nepasiekti. O tai vėlgi neskatins gamintojų bei vartotojų pasirinkimo dujų naudai… Kaip išpainioti šį mazgą?

R.M.: Lietuvą jau pasiekė dujų pigimo tendencija. Dujos buitiniams vartotojams atpigo nuo praėjusių metų vidurio. Šiemet dėl pingančios naftos dujų kaina toliau mažėja.

Dabartinės sumažėjusios kainos – tiek dujų, tiek prijungimo prie tinklų – pritraukė naujų vartotojų. „Lietuvos dujų“ statistika liudija, kad jų daugėja: pernai prie skirstomojo tinklo prijungta 3600, užpernai – 3 tūkst. naujų vartotojų.

Dujų vartotojų ratas dar išsiplės, kai šis kuras bus pradėtas aktyviau naudoti kituose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto. Kai „Klaipėdos nafta“ baigs statyti SGD paskirstymo stotį sausumoje, automobiliniais dujovežiais SGD bus galima pristatyti klientams bet kurioje vietoje. Tai dar labiau padidins dujų patrauklumą.

Be to, esama ir vidinių išteklių. Vienas iš pavyzdžių: dabar „Lietuvos energijoje“ vyksta veiklų konsolidavimo – vertės grandinės išgryninimo programa, kurios lūkestis – patogesnis „vieno langelio“ aptarnavimas, 10 proc. mažesnės už dabartines veiklos sąnaudos 2020 m. O tai reiškia 50 mln. eurų mažesnes vartotojų išlaidas.

VEIDAS: Ateities dujų vartojimo scenarijuose matyti, kad didžiausi poreikių praradimai regimi ne pramonės, o energetikos gamybos sektoriuje, kuriam tenka prievolė palaikyti minimalų SGD terminalo veiklos režimą. Ar nepribrendo laikas peržiūrėti valstybinės reikšmės projektų (tokių kaip SGD terminalas) sąnaudų paskirstymo mechanizmą atsižvelgiant į tai, kad energetinis saugumas vienodai turėtų rūpėti visiems šalies gyventojams, o ne atskiroms jų kategorijoms?

R.M.: SGD terminalo saugumo dedamoji šiuo metu yra socializuota, tai yra išdalyta visiems dujų vartotojams. Kitaip yra realizuotas terminalo veiklos užtikrinimo modelis su paskirtuoju tiekimu. Pagrindinė pasirinkto modelio idėja tikrai pagrįsta: jeigu valstybė nustato ir garantuoja energijos supirkimo tarifus reguliuojamiems gamintojams, tai turbūt ji turi teisę įpareigoti juos įsigyti tam tikrus išteklius? Problema kai kuriuose regionuose kyla dėl to, kad reguliuojami energijos gamintojai yra priversti konkuruoti. Tuomet reguliuojami tarifai nebetenka prasmės.

Kalbant apie prievolę pirkti SGD reikėtų prisiminti, kokia buvo dujų kaina, kai šios prievolės nebuvo. Ji buvo didesnė. Girdėti skundų, kad kartu su SGD terminalu atsirado prievolė pirkti suskystintąsias dujas, tačiau pamirštama, kad kartu su SGD terminalu sumažėjo ir dujų kaina. Dabartinė SGD kaina yra 12 proc. mažesnė nei pernai pirmąjį ketvirtį, kai turėjome tik vieną gamtinių dujų tiekėją. Reikėtų nepamiršti, kad pasirinktas modelis veikia dar labai trumpai. Visada gali būti ieškoma dar geresnio sprendimo.

VEIDAS: Esate minėjęs, kad alternatyvaus dujų tiekimo šaltinio atsiradimo Lietuvoje ekonominis efektas – 200 mln. eurų, tačiau gamybininkai dažnai kritikuoja tokią poziciją argumentuodami, kad valdininkai taip mėgina nepelnytai priskirti sau tiek pasaulio biržose pingančių dujų, tiek koncerno „Gazprom“ tarptautiniuose teismuose pralaimėtų bylų nuopelnus. Jeigu dėl viso to irgi „kaltas“ vienas Klaipėdoje prišvartuotas laivas – jis išties turėtų būti stebuklingas…

R.M.: Pamėginkite įsivaizduoti tokią situaciją. Tarkime, rinkoje yra vienas vienintelis tiekėjas, kuris siūlo benzino po 1,5 euro už litrą. Ir į tą rinką ateina naujas tiekėjas, kuris pasiūlo benzino po 1,3 euro. Ką daro vartotojai? Greičiausiai dauguma pradeda pirkti pigesnį benziną. Buvęs vienintelis tiekėjas turi dvi išeitis – mažinti kainą arba uždaryti verslą, nes jo produkcija būtų nebekonkurencinga.

Labai rizikinga spekuliuoti terminais, kas būtų, jeigu būtų ar nebūtų. Ne tai dabar yra svarbu. Svarbiausia, kad nuo šiol nebeliko galimybių mums vienašališkai diktuoti kainas. SGD terminalo suteikiama prieiga prie pasaulinės rinkos uždėjo lubas gamtinių dujų kainoms. „Gazpromas“ nustatys didesnę kainą? Padidinsime tiekimą per terminalą. „Gazpromas“ taikys mažesnes kainas, nei galime įsigyti rinkoje? Džiugu – pirksime daugiau iš jo ir laimės vartotojai. Sulig alternatyvos – terminalo atsiradimu Lietuva užsitikrino du dalykus: rinkos kainą ir dujų tiekimo saugumą. Tad, kaip jūs minėjote, dėl to tikrai „kaltas“ vienas Klaipėdoje prišvartuotas laivas.

VEIDAS: Energetikos ministerija pritaria, kad „Litgas“ turėtų būti suteikta teisė tanklaivius su „Statoil“ dujomis nukreipti į kitus tokį krovinį priimti pasirengusius uostus. Kokia tikimybė šitaip atsikratyti gresiančio dujų pertekliaus be kainos nuostolių ir be papildomos grėsmės šalies vartotojų piniginėms? Jeigu perparduosime pigiau, nei pagal sutartį su „Statoil“ mokame patys, – kas prisiimtų nuostolius?

R.M.: Dujų pertekliaus mes neturime, tiesiog tam tikrais laikotarpiais būtinasis minimalus tiekimas būna didesnis nei suvartojimas reguliuojamame energetikos sektoriuje. Laivų nukreipimas – viena iš galimybių. Mums svarbiausia turėti kuo platesnį tokių galimybių – mes jas vadiname lankstumais – kompleksą, kad priklausomai nuo situacijos rinkoje galėtume dinamiškai derinti įvairias priemones ir pasiūlyti vartotojams geriausią kainą. Kalbėdami apie visas alternatyvas turime įvertinti, kad tai yra tik veiklos lankstumo didinimas, o galutinę kainą vartotojams mes jau sumažinome.

VEIDAS: Ar bus koreguojama šiais metais Lietuvos elektrinei numatyta gamybos kvota, ar KCB, degindamas susikaupusį gamtinių dujų perteklių, dirbs ilgiau nei įprastai? Ar jo gamybos apimtis ateityje paveiks Vilniuje ir Kaune „Lietuvos energijos“ planuojamos statyti kogeneracinės jėgainės?

R.M.: Ne, numatyta remtinos elektros energijos kvota šįmet nebus koreguojama. Remiantis ankstesnių metų patirtimi, kai dėl remontų nešildymo sezono metu elektros energijos kainos rinkoje svyravo labai smarkiai ir vidutiniškai būdavo gerokai didesnės, ir matant planuojamus perdavimo linijų, elektrinių remontus dėl nepalankių hidrologinių sąlygų, KCB veikimo laikotarpį buvo nuspręsta pailginti nuo balandžio 15 iki spalio 15 dienos. Tačiau dėl to elektros energijos gamybos kvota nesikeis.

Vilniuje ir Kaune numatomos statyti kogeneracinės jėgainės KCB veiklai įtakos beveik neturės. Jos šilumą ir elektros energiją gamins daugiausia šildymo sezono laikotarpiu. O KCB ir rezerviniai elektrinės blokai šildymo sezono metu apskritai neveikia.

VEIDAS: 2025-ųjų Lietuvoje tiek elektros, tiek dujų perdavimo sistemos jungtys su Europa bus tapusios natūralia ES energetikos sistemos dalimi. Kaip tai pakeis vietos elektros gamintojų, tiekėjų bei dujų tiekimo įmonių veiklos aplinką? Ar nauja dujų tiekimo alternatyva tapsiantis Lietuvos–Lenkijos dujotiekis (GIPL) sugebės paveikti dujų kainas mūsų šalyje, ar įmanoma efektyvi jo ir SGD terminalo Klaipėdoje veiklos sinergija? Ar „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys atsilieps vietinės elektros energijos gamybos apimtims, ar tiesiog diferencijuosis mums įprasto elektros importo šaltiniai?

R.M.: Reikia pripažinti, kad mūsų laukia įdomi ateitis, kurią prognozuoti tam tikrais aspektais sudėtinga ar net neįmanoma. Jungtys mums suteiks užtikrintą energetinį saugumą ir dideles prekybos – tiek importo, tiek eksporto galimybes. Jos bus tokių pajėgumų, kad ribojimų praktiškai nebeturėtume justi. Terminalas iš esmės yra jungtis su pasauline SGD rinka, o  GIPL – jungtis su kita gamtinių dujų rinka. Turėdami jas abi, taip pat jungtį su Rusija, būsime maksimaliai diversifikavę dujų importo šaltinius.

Iš izoliuotos salos tapsime plačios ir gilios integruotos rinkos dalimi. Vadinasi, kartu priklausysime nuo tendencijų toje rinkoje – ne tik mūsų šalyje, bet ir aplinkinėse šalyse priimamų sprendimų. Pavyzdžiui, kainas rinkoje formuos Švedijos sprendimai dėl branduolinės energetikos, sezoniniai veiksniai – pavasariniai ir rudeniniai polaidžiai bei kita. Rinka taps dinamiškesnė: tam tikrais atvejais mes būsime importuojantys, o kartais galbūt ir patys eksportuosime energijos išteklius – tiek dujas, tiek elektros energiją. Puikus pavyzdys yra šių metų pradžia: atsiradus dujų kainų skirtumams tarp Estijos ir Lietuvos, natūraliai rinkos dėsnių formuojama tėkmė pradėjo kreipti srautus iš mažesnių kainų zonos Lietuvoje į didesnių – Estijoje.

Bus laikotarpių, kai bus atvirkščiai. Bus daugiau ir aktyvesnės prekybos. Tapsime didelių likvidžių rinkų, kuriose daug pirkėjų ir pardavėjų, kuriose vienas tiekėjas negalės formuoti rinkos kainų, dalimi. Vadinasi, turėsime vienodas išteklių rinkos kainas kaip ir mūsų kaimynai ir iš verslo konkurencingumo lygties galėsime išmesti energijos išteklių koeficientą. Tai nebebus mūsų konkurencinis trūkumas.

Renata Baltrušaitytė

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...