2012 Sausio 24

„Costa Cruises“ siūlomos kelionės tarp lietuvių – vienos populiariausių

veidas.lt


Sekame nelaimę patyrusios italų laivybos kompanijos pėdsakais Lietuvoje.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad sausio 13-osios vakarą prie Džiljo salos Italijoje nugrimzdęs kruizinis laineris „Costa Concordia“ pareikalavo maždaug trijų dešimčių žmonių aukų. Nors ne visų kūnus gelbėtojams pavyko rasti, viltys, kad dingusieji be žinios tebėra gyvi, baigia ištirpti.
Apie italų laivo kapitoną, kuris turi įprotį praplaukdamas iš arti sveikinti saloje gyvenančius savo ir įgulos narių draugus, užplaukęs ant povandeninės uolos pirmiausia apie tai praneša savo mamai, o tuomet su artimiausiais bendražygiais skubiai palieka turistų pilną laivą, prirašyta daug. Kadangi Italija – senų jūrinių tradicijų valstybė, geriausiai šiuos poelgius, reikia manyti, įvertins patys kapitono tautiečiai. Jau dabar užsimenama, kad namų arešto sąlygomis dienas leidžiančiam Francesco Schettino ir jo šeimos nariams gali prireikti stipresnės apsaugos.

Nuo savivaliavimo konvencijos nesaugo

Tarptautinė kruizinių linijų asociacija praėjusią savaitę išplatintame pranešime skubėjo patvirtinti, kad visi kruiziniai laivai pastatyti ir eksploatuojami laikantis griežtų Tarptautinės jūrinės organizacijos, Jungtinių Tautų ir SOLAS (Safety of Life at Sea) konvencijos reikalavimų. Pasak šio pranešimo, kruizų industrija pastaraisiais metais buvo ypač saugi, nes per šešerius metus nuo 2005 iki 2010 m. imtinai jos paslaugomis pasaulyje naudojosi daugiau kaip 100 mln. keleivių, o dėl jūroje ištikusių nelaimių per tą patį laikotarpį kruiziniuose laivuose žuvo tik 16 žmonių. 2005 ir 2006 m. teko registruoti po keturias, 2007 m. – tris, 2008–2009 m. – nė vienos, o 2010 m. – penkių žmonių mirtis. Žinoma, asociacija humaniškai pabrėžia, kad ir viena auka – per daug, tačiau tikisi turistų supratingumo primindama, kad 0,16 žūties, tenkančios milijonui keliautojų, yra puikus kruizų industrijos saugumo rodiklis.
Dabar jau tektų pridurti – buvo, nes dėl „Costa Concordia“ nelaimės 2012-ieji Tarptautinei kruizinių linijų asociacijai šiuo atžvilgiu taps išties įsimintini. Vieno italų lainerio katastrofos aukų statistiškai būtų „pakakę“ visam dešimtmečiui. Tad saugumo rekordus kruiziniuose laivuose teks kuriam laikui pamiršti.
„Tačiau jei lyginsime aukų skaičių su „Costa Concordia“ plaukusių žmonių skaičiumi (apytiksliai 4,2 tūkst.), galima sakyti, kad italų laivybos kompanijai šis įvykis baigėsi palyginti sėkmingai“, – svarsto Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius. Jei tokio dydžio laivas būtų skendęs atviroje jūroje, o ne pakrantėje, tektų būti pasirengusiems gerokai didesniam aukų skaičiui.
Todėl ateityje gali būti svarstoma, ar pastarąjį dešimtmetį statyti vienas už kitą didesni „plaukiojantys miestai“ apskritai pasiteisina. Nors ir liemenių, ir vietų gelbėjimo valtyse privalo užtekti visiems ant borto esantiems žmonėms, realiomis sąlygomis sudėtinga užtikrinti, kad penki šeši tūkstančiai keleivių per pusvalandį po kapitono įsakymo palikti laivą būtų saugiai susodinami į tokias valtis.
„Iki šiol tarptautinėse organizacijose panašių diskusijų girdėti dar neteko. Tiesa, kai prieš keletą metų Londone buvo išdidžiai pristatomas didžiausias pasaulyje „Genesis“ serijos kruizinis laivas, kažkas iš kolegų pajuokavo, kad tai būtų puikus taikinys „Al Qaedai“. Gal dabar ir bus pradėti aktyviau kelti tokių laivų saugumo klausimai, nežinau. Nors atsižvelgiant į laivo dydį tam tikri saugumo reikalavimai ir anksčiau buvo taikomi. Pavyzdžiui, nuo to priklauso, kiek laive įrengta vadinamųjų evakuacijos stočių, per kiek laiko į vandenį privalo būti nuleidžiamos gelbėjimosi valtys“, – pasakoja E.Zacharevičius.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier, kasmet Lietuvos uostą pristatanti didžiausioje tarptautinėje kruizinės laivybos parodoje „Cruise Shipping Miami“, tvirtina, jog šios kovo mėnesį vykstančios parodos rengėjai jau informavo būsimus dalyvius, kad dėl sausio 13-osios įvykio keičiama numatyta konferencijos programa. „Ketinama įtraukti naujų pranešimų ir diskusijų apie saugumą kruiziniuose laivuose ir „Costa Concordia“ nelaimės pamokas. Manau, pirmosios išvados ir kryptys, kuria linkme toliau plėtotis kruizinei laivybai, bus pateiktos būtent Majamyje, kur laukiama pasirodant ir „Costa Cruises“ kompanijos atstovų. Neabejotinai griežtės panašių laivų saugumo reikalavimai“, – įsitikinusi K.Gontier.
Vis dėlto E.Zacharevičius į tai žvelgia skeptiškai. „Aišku, laivybos kompanijos savininkai stengsis nusiplauti mundurą, bet kas iš to? Nuo žmogaus klaidos ir jo savivaliavimo konvencijos neapsaugos. Saugaus plaukiojimo praktika ir dabar reikalauja laikytis 500 m atstumu nuo povandeninių kliūčių, kurios pažymėtos jūrlapyje, bet „Costa Concordia“ kapitono tai nesustabdė. Ar kas nors pasikeistų, jei konvencijoje vietoj pusės kilometro būtų įrašyti, pavyzdžiui, trys kilometrai?“ – retoriškai klausia Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas.

Vaikai italų laivuose keliauja nemokamai

Klaipėdos jūrų uoste iki šiol buvo pasirodę penki „Costa Crociere“ laivybos kompanijos laivai. 2005-aisiais Lietuvon užsukę palyginti nediduke 174 metrų ilgio „Costa Marina“, vėliau italai nuolat didino po Baltijos jūrą vasaromis plaukiojančius laivus. Pernai Klaipėdoje pirmąkart pasirodė laineris „Costa Pacifica“, beje, savo parametrais labai panašus į nelaimėlį „Costa Concordia“, tik naujesnis. „Limarko“ jūrų agentūros, Klaipėdos uoste besirūpinančios „Costa Crociere“ laineriais, laivų agentavimo skyriaus vadovas Saulius Laumenis svarsto, kad abu laivai greičiausiai galėtų būti vadinami „seseriniais“.
Tokio dydžio lainerius Klaipėdoje įmanoma švartuoti tik Kruizinių laivų terminale. O pati švartavimo operacija, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono pirmojo pavaduotojo, Laivų eismo tarnybos viršininko Adomo Aleknos, trunka maždaug valandą. Su locmanu pro uosto vartus įplaukęs laivas sukasi ties „Klasco“ šiaurine teritorija laivybos kanale įrengtame laivų apsisukimo rate ir neskubėdamas maždaug trijų mazgų greičiu atbulas juda Kruizinio terminalo link. Įdomu, kad „plaukiojantys miestai“ tik ypatingomis meteorologinėmis sąlygomis prašo uosto vilkikų pagalbos. Mat nuo vilkikų atmušų ant jų baltai nublizgintų šonų lieka žymės, kurias įgulai vėliau tenka nušveisti, tad kruizinių lainerių kapitonai linkę švartuotis savo jėgomis.
„Costa Pacifica“ tris kartus Klaipėdoje žada pasirodyti ir 2012-aisiais. Kol kas 290,2 m ilgio laineris yra didžiausias iš besirengiančių šįmet Lietuvos uoste švartuotis kruizinių laivų. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė tvirtina, kad kruizinių laivų kompanijos 2012-aisiais jau yra užregistravusios 39 laivų įplaukimus. Pernai į Klaipėdą kruiziniai laivai buvo užsukę 36 kartus.
„Costa Pacifica“ atplukdo Lietuvon daugiausia Europos šalių keliautojus. Keleivių daugumą paprastai sudaro Vokietijos ir Austrijos piliečiai, todėl populiariausios būna ekskursijos į Nidą. „Didžiausias autobusų skaičius, kurį esame parengę tokiai ekskursijai, buvo keturiolika. Mat didesnei autobusų kolonai Kuršių nerijoje tiesiog nebūtų kur dėtis. Bet jei galėtume į Nidą važiuoti penkiasdešimčia autobusų – jie tikriausiai irgi būtų pilni“, – pasakoja „Krantas Travel“ kelionių agentūros, aptarnaujančios „Costa Cruises“ laivų turistus, vadybininkas Marius Serapinas.
Vis dėlto dalis krantinėje laivą pasitinkančių autobusų paprastai suka į Palangą ir kitas uostamiesčio apylinkes. Kaip ir kituose didžiuosiuose laineriuose, organizuotas ekskursijas renkasi 50–60 proc. keleivių – kiti apžiūri Klaipėdą patys arba lieka ilsėtis laive.
Pasak „Krantas Travel“ kelionių agentūros, pardavinėjančios keliones „Costa Cruises“ laivais, direktoriaus Putino Bielskio, italų kompanijos siūlomos kelionės tarp lietuvių yra vienos populiariausių. Tiesa, kol kas šis populiarumas išreikštas palyginti kukliais skaičiais. „Per mėnesį į „Costa Cruises“ laivus parduodame iki dešimties, per metus – iki šimto kelionių. Tiesa, ne mes vieni Lietuvoje jas pardavinėjame“, – dėsto P.Bielskis.
„Krantas Travel“ vadybininkė Alma Merkytė tvirtina, kad vasaromis Baltijos jūros regione paprastai sukiojasi trys „Costa Cruises“ laineriai. Šaltuoju metų laiku jie perkeliami dirbti į Karibus, Pietų Ameriką ar Pietryčių Aziją. Bet lietuviai, pasak A.Merkytės, labiau domisi „Costa Cruises“ maršrutais iš Barselonos ir iš Romos. Ši kruizų kompanija, kurios laivai per turistų apklausas sulaukia gan vidutiniškų vertinimų, mūsų tautiečius paperka ypač palankiomis nuolaidomis šeimų kelionėms – vaikai iki 17 metų su tėvais gali keliauti nemokamai, mažiesiems keleiviams siūloma daugiau įvairių pramogų ir laisvalaikio programų nei kitų kompanijų laivuose.
Tad ar tikrai reikia stebėtis, kad ištikus nelaimei italų kapitonas pirmiausia praneša mamai?

10 geriausių kruizinių linijų laivų vertinimas žvaigždutėmis, turistų akimis
1–3. „Crystal Cruise Line“ 6
1–3. „Regent Cruise Line“ 6
1–3. „Seabourn Cruise Line“ 6
4. „Silversea Cruise Line“ 5,5–6
5–7. „Azamara Club Cruises“ 5,5
5–7. „Oceania Cruise Line“ 5,5
5–7. „SeaDream Cruise Line“ 5,5
8–10. „Cunard Cruise Line“ 5
8–10. „Disney Cruise Line“ 5
8–10. „Windstar Cruise Line“ 5
––––––––––––––––––––––––––
18–19. „Carnival Cruise Line“ 3–4,5
18–19. „Costa Cruise Line“ 3–4,5
Šaltinis: pasaulio kelionių agentūrų atliktų klientų apklausų duomenys

Klaipėdos uoste viešėję „Costa Crociere“ laivai
2005 m. „Costa Marina“. Statytas 1990 m., renovuotas 2002 m., ilgis 174 m, 9 deniai, maks. 1005 turistai. Nuo 2011 m. lapkričio nebepriklauso kompanijos laivynui
2006–2007 m. „Costa Classica“. Statytas 1991 m., renovuotas 2001 m., ilgis 221 m, 13 denių, maks. 1090 turistų. Šiuo metu Pietryčių Azijoje
2008 m. „Costa Victoria“. Statytas 1996 m., renovuotas 2004 m., ilgis 252 m, 14 denių, maks. 1980 turistų. Šiuo metu prie Brazilijos krantų
2009–2010 m. „Costa Magica“. Statytas 2004 m., ilgis 272 m, 17 denių, maks. 2720 turistų. Šiuo metu prie Brazilijos krantų
2011–2012 m. „Costa Pacifica“. Statytas 2009 m., ilgis 290 m, 17 denių, maks. 3570 turistų. Šiuo metu prie Brazilijos krantų
Šaltinis: kelionių agentūra „Krantas Travel“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...