2011 Gegužės 18

Žydų bendruomenės skirtingose barikadų pusėse

BNS

BFL

Žydų bendruomenės Lietuvoje nesutaria dėl įstatymo projekto, kuriuo Vyriausybė siūlo už totalitarinių režimų nusavintą nekilnojamąjį turtą skirti 128 mln. litų kompensaciją.

Trečiadienį surengtuose projekto klausymuose parlamente svarbiausia laikoma organizacija – Lietuvos žydų bendruomenė – išsakė paramą Vyriausybės teikiamam projektui, nors sako jį esant netobulą. Tačiau kategoriškai prieš pasisakė kitų organizacijų atstovai.

Dalis Lietuvos žydų prieštarauja, kad valstybės skirta piniginė kompensacija būtų mokama Vyriausybės paskirtam fondui, tvirtindami, jog taip šios lėšos iškeliaus iš Lietuvos.

“Mes manom, kad šitas kompensacijos įstatymas nėra tinkamai suformuotas, mūsų pozicija – kad kompensaciją gautų visi suinteresuoti adresatai, tai yra, kiek Lietuvoje religinių bendruomenių, tiek turi ir gauti. Čia jokio fondo negali būti, nes dabar sudarytas kažkoks užsienio, su Lietuvos žydų bendruomenės atstovais”, – žurnalistams sakė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.

Jo teigimu, kompensacija disponuoti paskyrus specialiam fondui, pernelyg brangiai atsieis šių lėšų administravimas, be to, esą kylanti grėsmė, jog pinigai atiteks ne Lietuvos, o užsienyje gyvenantiems žydams.

“Mes manome, kad tas administravimas atims labai daug lėšų. Patys suprantat, kada atsiranda pinigai, atsiranda etatai, už kuriuos reikia gauti atlyginimą, tai nebus fondas, kuis už dyką dirbs, bus imama iš tų pačių pinigų, kurie skirti religinėms bendruomenėms. Ir jei atsiranda užsienio organizacijos, kurios irgi pretenduoja į tuos pinigus, tai kur tie pinigai nueis – dalis pinigų nueis į užsienį”, – kalbėjo M.Bairakas.

Vyriausybės projektą remiančios Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky kategoriškai atmeta, jog kompensacija galėtų būti panaudota ne Lietuvos žydų reikmėms.

“Būtų neprotinga ir juokinga pagalvoti, kad šie pinigai būtų atiduoti ne Lietuvos žydams. Lietuvos žydų bendruomenė yra įkūrusi fondą su tarptautinėmis žydų organizacijomis, ir tarptautinių žydų organizacijų atstovai į tą fondą irgi įeina, bet tai nereiškia, kad ir pinigus kas nors ruošiasi išvežti iš Lietuvos arba jie būtų panaudoti ne Lietuvos žydų poreikių tikslams, apie tai net kalbos nėra”, – žurnalistams sakė F. Kukliansky.

“Mūsų supratimu, žmonės, kurie lietuvių kilmės, žydai litvakai, kurie išvykę į užsienį, nes po karo išsigelbėjo iš geto ir neturėjo kur čia grįžti, jei jie padėtų naudoti tuos pinigus protingai Lietuvos žydų reikmėms, nematau čia nieko blogo”, – pridūrė Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.

Ji pripažino, jog projektas nėra be trūkumų, tačiau sakė, jog Lietuvos žydų bendruomenė laikosi pozicijos, jog geriau toks įstatymas, nei jokio.

“Lietuvos žydų bendruomenė palaiko Vyriausybės poziciją sprendžiant lietuvos žydų restitucijos klausimą. Negalima pasakyti, kad mes labai sužavėti šiuo įstatymo projektu, bet mes nusprendėme, kad geriau toks įstatymas negu jokio įstatymo. Yra kitokių nuomonių, yra kitų nedidelių religinių bendruomenių, kurios dėl šio įstatymo turi kitą nuomonę, dėl to ir kyla diskusijos Seime”, – sakė F. Kukliansky.

Klausymuose dalyvavę parlamentarai daugiausiai kaltinimų pažėrė Teisingumo ministerijai, kaltindami šią parengus prastą įstatymo projektą, kuris, jų teigimu, dar turi būti tobulinamas. Per klausymus Teisingumo ministerijai pasiūlyta papildyti įstatymo sąvokas, pateikti sąrašą objektų, už kuriuos žydams kompensuojama, pridėti steigiamo fondo nuostatus, ir projekte įrašyti, kad kompensacija skiriama tik Lietuvos žydams.

Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius tvirtino, jog tikslaus sąrašo, už kuriuos prarastus objektus skiriama kompensacija, pateikti negalima, nes projekto esmė – ne restitucija, kuomet atlyginama adekvačiau prarastam turtui, o kompensacija. Tuo tarpu restitucija, pasak T.Vaitkevičiaus, dėl specifinės žydų bendruomenės situacijos daugeliu atveju pagal Lietuvos teisės aktus irgi neįmanoma, nes nėra išlikusių teisių perėmėjų.

“Tikslaus sąrašo nėra ir negali būt, suma pasirinkta surinkus negalutinius duomenis. Jokiu būdu šito įstatymo koncepcijoj negali atsirasti joks priedas, kad štai tokius objektus atkuriame – tai jokiu būdu ne atkūrimas, tai geros valios aktas”, – į parlamentarų reikalavimus pateikti objektų, už kuriuos kompensuojama, sąrašą atsakė T. Vaitkevičius.

“Tai visiškai specifinė situacija, nepritaikyta mūsų įprastam restitucijos suvokimui, skatina ieškoti geriausių būdų, kaip išspręsti nuolat ir tarptautiniame kontekste keliamą problemą, kaip yra atlyginama už bendruomenės turėtą turtą”, – kalbėjo teisingumo viceministras.

Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui praėjusiais metais po pateikimo buvo pritarta Seime. Norint įstatymą priimti dar reikalingi du balsavimai

Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą 128 mln. litų kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais.

Įstatymo projektu numatoma, kad piniginė kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...