2012 Lapkričio 30

Žvilgsnis į ateities energetiką: apie tai, kaip tieks elektros energiją, galvoja prieš dešimtmetį

veidas.lt


Per dešimtmetį į elektros perdavimo tinklus planuojama investuoti 2,8 mlrd. Lt.

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ kasmet rengia Lietuvos energetikos sistemos 330–110 kV tinklų plėtros planą dešimčiai metų priekį. Šįmet bendrovė tokį planą pirmą kartą susitikimuose su Lietuvos gyventojais pristato ir komentuoja viešai. Siekdami, kad visuomenė geriau suprastų energetikos sektoriuje vykstančius procesus, „Litgrid“ specialistai įvairiuose šalies miestuose pradėjo organizuoti atvirus seminarus „Žvilgsnis į ateities energetiką“.
„Elektros perdavimo tinklas – tai milijardinės vertės turtas, priklausantis Lietuvos visuomenei. O „Litgrid“ – šį turtą valdanti valstybės įmonė, todėl ji turi būti atskaitinga visuomenei. Energetikoje itin svarbus darbų tęstinumas, nes nuo projekto idėjos iki sprendimo priėmimo ir galutinio jo įgyvendinimo paprastai praeina 7–10 metų. Jeigu matome, kad konkrečioje linijoje 2020 m. gali susidaryti neleistinas tinklo darbo režimas, planuojame naujos linijos statybą, kad išvengtume avarinių situacijų“, – aiškina bendrovės sistemų planavimo ir tyrimų skyriaus vadovas Vytautas Šiožinys.

Neproporcingai ženklus importas

Kokiais rodikliais remiantis rengiamas Lietuvos elektros energetikos sistemos tinklų plėtros planas? Pasak „Litgrid“ specialistų, tam pirmiausia būtina žinoti, kokia padėtis yra šiandien. Itin svarbūs elektros energijos suvartojimo rodikliai, prognozuojami kiekvieniems ateinančio dešimtmečio metams. Žinodami prognozes, specialistai analizuoja, kaip teks patenkinti šį poreikį: gaminant ar importuojant elektros energiją. Tam būtina turėti ir dešimtmečio elektros energijos gamybos prognozes – tiek Lietuvoje, tiek „Nord Pool Spot“ biržos veiklos regione. Surinkus šiuos duomenis, rengiami tikėtini elektros importo ir eksporto srautų scenarijai, kitaip tariant, prognozuojama, iš kurių šalių daugiausiai elektros pirksime ar kurioms parduosime.
Panašiu principu planuojama ir vietinio tinklo plėtra. „Jeigu, tarkim, matome, kad skirstykloje, maitinančioje Kauno klinikas, elektros pareikalavimas didėja ir kyla pavojus, kad po dešimtmečio gali sutrikti patikimas energijos tiekimas, jau šiandien planuojame naują perdavimo liniją“, – teigia V.Šiožinys.
2011 m. šalies gyventojams ir įmonėms buvo pateikta 10,4 TWh elektros energijos (įskaičiuojant nuostolius tinkle), iš kurių galutinį vartotoją pasiekė 9,5 TWh. Šalies elektrinių įrengtoji galia siekė 4 tūkst. MW. Tačiau tik 35 proc. patiektos elektros energijos buvo pagaminta vietos elektrinėse (iš jų 26 proc. generuota šiluminėse jėgainėse), o 65 proc. energijos – importuota. Kitur Europoje įprasta, kad šalies viduje pagaminama 70–80 proc. vidaus vartojimui reikalingos elektros energijos.

Atsinaujinančių išteklių energetikos reikalavimai

Kokia situacija planuojama po dešimtmečio? 2021 m. prognozuojamas 12,9 TWh, arba 2,5 TWh didesnis už pernykštį, elektros energijos suvartojimas. Šis rodiklis stipriai priklauso nuo planuojamo šalies bendrojo vidaus produkto pokyčių: jei numatomas ekonomikos augimas – didėja ir energijos vartojimas.
Negalima pamiršti, kad Visagino atominės elektrinės projektas šiuo metu atsidūręs politinėje kryžkelėje. Kadangi stambiausia dabartinė vietinė elektros energijos gamintoja – Lietuvos elektrinė yra morališkai ir technologiškai pasenusi, per ateinančius dvidešimt metų ji greičiausiai bus uždaryta, tad „Litgrid“ prognozuoja įrengtosios galios sumažėjimą. Tačiau 2015 m. planuojama įvesti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktąjį bloką, be to, neabejotinai didės gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
Kaip numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, 2020 m. Lietuvoje turėsime 500 MW galios vėjo jėgainių, 141 MW hidroelektrinių (neskaičiuojant Kruonio HAE), 10 MW didžiųjų saulės elektrinių ir 355 MW biokurą deginančių elektrinių. Didžiausias iššūkis perdavimo sistemos operatoriaus laukia prijungiant ir balansuojant vėjo elektrines, nes patikimai prieinama ištisus metus, skaičiuojant pagal ENTSO-E metodiką, tėra 7 proc. tokių jėgainių įrengtosios galios. Didžiuma mažesnio pajėgumo vandens, saulės ir biokuro elektrinių problemų nesukels, nes bus jungiamos tiesiogiai prie skirstomųjų tinklų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...