2012 Sausio 26

Žuvys ant pajūrio smėlio

veidas.lt


Sostinės Senamiesčio galerijoje „Kuntskamera“ atidaryta Prano Lapės kūrybos paroda.

Per šios parodos atidarymą paveikslų autorių vieni kalbėtojai vadino tragiško likimo asmenybe, nes 1944 m. emigravęs didžiąją gyvenimo dalį buvo priverstas praleisti toli nuo artimųjų, o kiti – laimės kūdikiu, nes JAV gyveno Niujorko Manhatane, o vėliau įsikūrė dailiame namelyje ant Atlanto vandenyno kranto. Bendradarbiavo su tenykštėmis leidyklomis, kūrė meno programas privačioms mokykloms, žvejojo, medžiojo, rinko miško uogas ir tapė.
Bet gimtinei atkūrus nepriklausomybę paliko susikurtą rojų ir su visais paveikslais parvyko į Vilnių. „Jis netgi nevedė Amerikoje, nes visąlaik tikėjosi grįžti. Ir suvokė, kad kartu su juo priversta išvykti žmona Lietuvoje turėtų jaustis panašiai, kaip jis pats jautėsi už Atlanto. Negalėjo priimti tokios kito žmogaus aukos“, – tvirtina dailininko palikimu dabar besirūpinanti jo sesuo Zita Duobienė.

Paveikslai dalijami muziejams

Paskutinieji menininko gyvenimo metai (P.Lapė mirė 2010 m. sausį) prabėgo tamsoje. „Pranas liko visiškai aklas, o tai – nepavydėtina lemtis dailininkui. Ir kaip tik tuomet jam labiausiai stigo draugų dėmesio, jų apsilankymų. Bet keistas dalykas: kai tu nieko nebematai, tai ir tavęs niekas nebemato. O galėjo tiek daug visiems papasakoti. Ir labai bijodavo savo tamsoje likti vienas“, – prisimena tuo sunkiu laikotarpiu menininką slaugiusi jo sesuo.
Vykdydama P.Lapės valią, dalį jo paveikslų ji perdavė Lietuvos muziejams. Daugiausiai atiteko Nacionaliniam M.K.Čiurlionio muziejui. Norėjo, kad nors keli kūriniai būtų saugomi jo gimtojoje Klaipėdoje, tačiau Prano Domšaičio galerijai padovanoti darbai paslaptingu būdu atsidūrė Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus saugyklose. Keletas P.Lapės darbų saugoma ir Nacionaliniame muziejuje, o kiek jų dar iš Amerikos pasklido po kitas pasaulio šalis – šiandien jau niekas negalėtų suskaičiuoti.
Z.Duobienė saugo daugybę iš brolio namų parvežtų nuotraukų skaidrių. Diktofono atminčiai patikėti dailininko prisiminimai ir pokalbiai su geru bičiuliu Broniumi Savukynu jau perduoti šifruoti Lietuvių išeivijos instituto archyvui Kaune. „Būtinai paskleiskite šią žinią, kad menotyrą studijuojantis jaunimas žinotų, jog yra autentiškos neskelbtos medžiagos apie įdomų dailininką. Būtų labai gerai, jei atsirastų žmogus, galintis nuosekliau atsidėti P.Lapės kūrybos tyrinėjimams“, – prašė parodos organizatoriai.

Smėlis ir žuvys

P.Lapę pažinojusi dailininkė Jūratė Stauskaitė teigia, kad jo kūrybinį kelią sunku trumpai apibūdinti, nes šis autorius dažnai keisdavęs tiek motyvus, tiek stilistiką. „Yra dailininkų, kurie kone visą gyvenimą tapo vien tik Vilniaus peizažus arba, pavyzdžiui, ožkas. O Pranas ties vienu atrastu dalyku ilgam neapsistodavo: jo paveikslai tai būdavo kontrastingai juod ir ir balti, tai stulbindavo džiaugsmingomis spalvų puokštėmis. Jaunystėje piešdavo iš natūros, tačiau emigravęs greitai persiėmė tuomet pasaulyje viešpatavusiu abstrakcionizmu“, – liudija J.Stauskaitė.
Pasak jos, P.Lapės pomėgį kūrybai naudoti natūralias gamtos medžiagas – smėlį, medį, kriaukles – kolegos kartais už akių pavadindavo išsidirbinėjimu, tačiau pačiam menininkui tai buvo tarsi ryšio su gimtine palaikymas.
Taigi realistiniai otų atspaudai jo paveiksluose dažnai puikuojasi ant tikro, prie popieriaus prilipdyto smėliuko sluoksnio, tarsi būtų ką tik žvejų ištraukti iš ūžaujančios jūros. „Gamta mane veikė kaip dailininką. Ilgą laiką gyvenau prie jūros. Kai būni prie jūros, veikia trys dalykai – juoda akmens uola, miško ir pievų žaluma, vandens mėlynė“, – teigė pats P.Lapė.

Prano Lapės gyvenimo darbai ir datos
1921 m. gimė Klaipėdoje.
1941–1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute.
1944 m. pasitraukė į Vakarus ir tęsė studijas Švedijoje.
1949 m. persikėlė į Niujorką.
1957 m. persikėlė į Rowayton miestelį Konektikute.
1978 m. įsikūrė Čemberlene, Meino valstijoje.
Sukūrė daugiau kaip 300 viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių knygoms. Iliustravo Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Maironio „Balades“, Algimanto Mackaus „Augintinių žemę“. Tapybos parodos surengtos Long Ailende, Čikagoje, Niu Keinane, Brukline, Bostone. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...