„Gimę su kompiuterio pele rankoje“, – taip šiuolaikinės kartos vaikus apibūdina danų kilmės rinkodaros guru Martinas Lindstromas.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Dėl mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie kenčia dėl emocinių, valios ir elgesio nesklandumų, į psichologus ir psichoterapeutus šiandien kreipiasi vos ne kas antra Lietuvos šeima. Tokią kainą tenka mokėti už pernelyg ilgas valandas, leidžiamas prie kompiuterinių žaidimų, planšečių ir išmaniųjų telefonų.

„Daugelis tėvų jaučiasi bejėgiai kariaudami su stipriu vaiko prieraišumu prie šiuolaikinių IT priemonių. Namie dėl to kyla ištisos dramos, netyla barniai ir riksmai, liejasi ašaros, kartais prieinama iki grasinimų ar apsistumdymų. Pykstasi ne tik tėvai ir vaikai: dalis moterų kariauja su sutuoktiniais, „nenulipančiais“ nuo kompiuterių iki paryčių“, – per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje susiklosčiusią padėtį apibūdina psichologė, socialinių mokslų daktarė Daiva Selmistraitienė.

Visuomenę į skirtingas (X, Y, Z) kartas skirstantys sociologai atkreipia dėmesį, kad Z kartos atstovai (gimusieji 1995–2012 m.) sunkiai koncentruojasi ties viena veikla. Ne visi pedagogai ir tėvai supranta, kad šios kartos atstovus reikia ne drausminti, o ieškoti būdų, kurie padėttų jiems mokytis.

„Z kartos atstovams neegzistuoja jokie autoritetai, jie nesupranta kompromisų, nebemoka diskutuoti ir komunikuoti (ypač sunkiai kalba prieš auditoriją ir nesugeba išlaikyti žvilgsnio), neskaito knygų, tačiau visi iki vieno geba įsijungti ir naudotis išmaniuoju telefonu“, – iš stalčiaus traukdamas ir rodydamas iš mokinių kuriam laikui dėl netinkamo elgesio paimtus telefonus sako Vilniaus Šalomo Aleichemo žydų gimnazijos direktorius Miša Jakobas.

Į direktoriaus kabinetą patekęs mokinio telefonas atgaunamas tik atsivedus vieną iš tėvų, nors, kaip atskleidžia gimnazijos vadovas, kartais pasitaiko ir laimingų išimčių. „Jei atėjęs vaikas atsiprašinėja, gailisi, būna, kad direktorius neišlaiko ir telefoną grąžina“, – šypteli daugiau nei 44 metus mokykloje dirbantis M.Jakobas. Geriau nei kas kitas jaunąją kartą pažįstantis matematikas sako, kad dabartiniai vaikai nėra blogos širdies, tiesiog reikia rasti būdą, kaip su jais bendrauti.

Nuo mažens leisdami laiką šiuolaikinių technologijų apsuptyje jie kasdien susiduria su internetu, nepaleidžia iš rankų išmaniojo telefono, o tai, kas jiems įdomu, mieliau skaito tėvų planšetiniuose kompiuteriuose. Taigi bendraujant su dabartinės kartos vaikais ir juos mokant būtina atsižvelgti į tai, kad jie pripratę prie kitokių informacijos srautų ir pasižymi šiek tiek kitokiais įpročiais nei ankstesnių kartų atstovai.

Sociologai teigia, kad bendravimą su Z kartos vaiku gali palengvinti sužadintas jo smalsumas. Taigi priversti daryti tai, ko jis nenori, daug sunkiau, nei sužadinti susidomėjimą. Kitas dalykas – Z kartai prievarta nesuprantama.

Apie tai užsimena ir ilgametę mokytojavimo patirtį turintis M.Jakobas „Su jais būtina bendrauti gražiuoju. Jei pakelsite balsą ar mėginsite ant jų šaukti, jie ramiai pasiteiraus, kodėl taip elgiatės, ir tai neduos jokios naudos. Anądien lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja kaip tik dalijosi įspūdžiais, kaip jos dešimtokas prašė leidimo atsakinėti prieš klasę nuleidęs galvą ir vengdamas akių kontakto. Mokinys aiškino, kad jam taip patogiau: nejaus gėdos. Žinoma, prie to nemaža dalimi prisideda ir šiuolaikinė švietimo sistema: visko tiek daug, kad mokytojai nebespėja kiekvieno mokinio prieš klasę iškviesti“, – apie pakitusią gimnazistų elgseną pasakoja Š.Aleichemo žydų gimnazijos vadovas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-04-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.