2013 Lapkričio 22

Vyriausybės pasirinktas sprendimas dėl elektros energijos trūkumo kelia pavojų

veidas.lt


Lietuvos žaliųjų partijos Energetikos komiteto pirmininkas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martyno Nagevičius teigimu, UAB „Lesto“ nutarus elektros energijos gamybos prioritetus atiduoti Lietuvos elektrinei, toks sprendimas galbūt padėtų spręsti finansines AB „Lietuvos energijos gamyba“ problemas, bet būtų visiškai nenaudingas energijos vartotojams.

Tai padidintų ir elektros energijos kainas, ir šilumos kainas centralizuoto šilumos tiekimo vartotojams. Taip pat padidėtų ir gamtinių dujų importas į Lietuvą.
„Vyriausybė priėmė sprendimą nenustatyti elektros energijos gamybos kvotų gamtines dujas kūrenamoms elektrinėms, bet perduoti kvotų nustatymo įgaliojimus Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorei AB „Lesto“, kurios motininė įmonė yra UAB „Lietuvos energija“. „Lietuvos energijai“ taip pat priklauso ir AB „Lietuvos energijos gamyba“, valdanti vieną iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų potencialią gavėją – Lietuvos elektrinę Elektrėnuose.
Būtent „Lesto“ deleguota spręsti kam, kada ir kokiais kiekiais turėtų būti suteikta teisė gaminti elektros energiją Lietuvoje – termofikacinėms elektrinėms ar savo „sesutės“ elektrinei Elektrėnuose. Vyriausybė nustatė tik maksimalias galimas metinės gamybos kvotas („lubas“) visoms elektrinėms, nenustatydama minimalių kvotų“, – teigė M. Nagevičius.
Elektros gamybos „lubos“ 2014 metams, lyginant su 2013 metų kvotomis, buvo sumažintos žymiai efektyviau dirbančioms ir tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti daug mažiau gamtinių dujų suvartojančioms termofikacinėms elektrinėms, bet Elektrėnų marias šildančiai Lietuvos elektrinei „lubos“ buvo paliktos tokiame pačiame lygyje, kokia buvo nustatyta gamybos kvota 2013 metams.
„Elektros gamybos šildymo sezono metu perkėlimas iš termofikacinių elektrinių į Lietuvos elektrinę reiškia žymiai didesnes gamtinių dujų sąnaudas tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti, o tai sąlygos didesnes išlaidas elektros energijai bei elektros energijos kainas. Negaminant elektros termofikacinėse elektrinėse jų turtas lieka neišnaudojamas, tačiau šį turtą reikia prižiūrėti, už jį mokėti paskolas, jam skaičiuojamas nusidėvėjimas. Jei Lietuvos elektrinei pastovūs kaštai yra apmokami bet kuriuo atveju iš VIAP fondo, tai kogeneracinių, gaminančių ir šilumą, ir energiją, elektrinių atveju – šie kaštai atsiranda elektrines valdančių įmonių nuostolių pusėje. O nuostoliai yra iš dalies padengiami didinant šilumos kainas. Preliminariai paskaičiuota, kad Vilniuje, atsisakius elektros energijos TE-3 elektrinėje, šilumos kaina mieste pabrangtų nuo 1 iki 1,5 ct už kWh“, – sakė Martynas Nagevičius.
Tam, kad nepasikartotų panašios situacijos, kai piko metu pradeda trūkti elektros energijos ir rinkoje ima kilti jos kainos, M. Nagevičiaus nuomone, elektros gamybos rezervą šaltuoju metų laiku privalo užtikrinti termofikacinės elektrinės, įpareigojant jas dirbti visą šildymo sezoną, o Lietuvos elektrinei prioritetą suteikti tik šiltuoju metų laiku.
„Visoms elektrinėms (ne tik Lietuvos elektrinei) prieš prasidedant metams rezervo užtikrinimui turėtų būti suteiktas fondas, kurio užtektų ir pastoviesiems, ir kintamiems elektrinių kaštams padengti joms dirbant minimaliu režimu. Papildomas elektros energijos gamybos kiekis visoms elektrinėms turėtų būti skirtas duotuoju laiku, pavyzdžiui sutrikus elektros energijos importui ar pradėjus kilti elektros energijos kainoms. AB „Litgrid“, atsiradus elektros gamybos poreikiui, turėtų operatyviai užsakyti papildomą elektros energijos gamybos kiekį iš tuo metu žemiausią kainą pasiūlyti galinčios elektrinės. Kadangi elektrinės privalo užsakyti gamtinių dujų kiekį visiems metams, jų operatoriai turėtų įsigyti dujas tik minimaliam gamybos kiekiui, o galimiems operatyviniams papildomiems elektros gamybos užsakymams gamtines dujas turėtų užsakyti AB „Litgrid“, kuri kartu su elektros gamybos užsakymu elektrinių operatoriams perduotų ir
papildomą užsakytą gamtinių dujų kiekį“, – teigė M. Nagevičius.
Lietuvos žaliųjų partijos Energetikos komiteto pirmininkas taip pat pastebėjo, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų fonde atsiradus dar vienai eilutei, kad yra galimi operatyviniai papildomos elektros gamybos užsakymai, kurių naudotojas būtų AB „Litgrid“, bendrovė būtų suinteresuota kiek galima efektyviau panaudoti šio fondo lėšas ir papildomus užsakymus skirti tiems elektros energijos gamintojams, kurie galėtų trūkstamą elektrą pagaminti mažiausiais galimais kaštais.
„Taip mes išvengtume tokios situacijos, kokią matome šią savaitę, kai pradėjus kilti elektros energijos kainai, Lietuvos elektrinė didina gamybą savo neefektyviuose blokuose, o termofikacinės elektrinės, galinčios žymiai mažiau dujų suvartoti tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti,  nedirba arba dirba minimaliu režimu, nes jau yra beveik išnaudojusios savo VIAP kvotą. Tam, kad būtų įvesta tokia tvarka, leisianti užtikrinti pakankamą elektros energijos rezervą, reikia keisti ne vieną teisės aktą, tačiau tai būtų realu padaryti tik 2015 metams. Taip pat ateityje Vilniaus ir Kauno termofikacinės elektrinės turėtų būti pertvarkytos pigesnio kuro – biokuro naudojimui, subsidijuojant investicijas ir užtikrinant šių elektrinių veiklos pelningumą, joms elektrą pardavinėjant rinkos sąlygomis be valstybės reguliavimo ir VIAP lėšų švaistymo“, – kalbėjo M. Nagevičius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...