2014 Balandžio 24

Vokiškų įmonių optimizmas išlieka

veidas.lt


Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2014 m. pradžioje vėl yra labai optimistiškos ir patvirtina pastarųjų trejų metų tendencijas. Dėl stabilios ir geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų 2014-aisiais įmonės tikisi apyvartos ir eksporto plėtros bei gerų metų savo verslui.

Šiais metais įmonės planuoja naujų darbo vietų kūrimą ir investicijų didinimą. Vokietijos verslininkų nuomone Lietuva, Latvija ir Estija tiek pagal pavienius faktorius, tiek pagal bendrą vertinimą išlieka patrauklios lyginant su kitomis regiono šalimis. Prioritetiniai ekonominės politikos veiksmai, jų nuomone, toliau turėtų būti nukreipti į profesinio mokymo sistemos tobulinimą.
Tokia yra Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 119 įmonių, išvada.

Dauguma apklausoje dalyvavusių Vokietijos įmonių ekonominę padėtį Baltijos šalyse 2014 m. pavasarį vertina taip pat kaip ir per pastaruosius trejus metus, t.y. gerai arba patenkinamai, tačiau šie rezultatai lyginant tarp atskirų šalių arba su praėjusių metų rezultatais yra labai skirtingi. Estijoje dirbančios įmonės ekonominę situaciją vertina šiek tiek blogiau nei pernai, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje vyrauja žymiai pozityvesnės nuotaikos. Beveik trečdalis apklaustųjų Estijoje vėl įvertino dabartinę Estijos ekonominę padėtį kaip „gera“, tik 6 proc. įvertino „nepatenkinama“. Latvijoje 22 proc. respondentų, dvigubai daugiau nei pernai, vertina dabartinę ekonominę padėtį pozityviai, tačiau beveik tiek pat apklaustų įmonių Latvijoje yra nepatenkintos. Lietuvoje respondentų nuomonė yra pozityviausia ir 2014 m. pavasarį beveik 60 proc. įmonių buvo patenkintos esama ekonomine padėtimi. Tai yra žymus pagerėjimas lyginant su praėjusiais metais, kai tik kas ketvirta įmonė ekonominę situaciją vertino „gerai“. Nuotaikos pagerėjimas jaučiamas ir pastarųjų dešimties metų apklausų atžvilgiu.

Išlieka geros ekonomikos plėtros tendencijos
Šiuos apklausos duomenis galima pagrįsti realiais ekonomikos pokyčiais bei aktualiomis ekspertų prognozėmis. Nors visų trijų Baltijos valstybių ūkio augimas 2013-aisiais metais buvo spartesnisnei ES vidurkis, Estijos augimo rodiklis buvo tik 0,8 proc., bet ir šis išliko stabilus. Tikriausiai dėl šios priežasties Estijoje veikiančių įmonių vertinimai buvo santūrūs ir tai atsispindi šių metų lūkesčiuose. Didžioji dauguma respondentų tikisi, kad ekonominė situacija „pagerės“ arba bent jau „nekis“. Europos Komisijos analitikai 2014 m. prognozuoja 2,3 proc. BVP augimą, Estijai tai reikštų vėl aukščiausią BVP vertę.
Pakilias nuotaikas Lietuvoje lemia ne trumpalaikiai reiškiniai, o stabili paskutiniųjų dviejų metų ekonominė plėtra ir ateinančių dviejų metų prognozės, kuriuose numatomas mažiausiai 3-jų proc. augimas. Du trečdaliai respondentų tikisi ir šiais metais tolesnio bendro ūkio augimo Lietuvoje. Tikėtina, kad ekonomikos plėtra šiais metais pasieks naują rekordinį lygį.
Latvijoje lūkesčiai dėl šių metų yra palyginti aukšti. Daugiau nei pusė apklaustų Vokietijos įmonių atstovų tikisi tolesnio pagerėjimo, pirmą kartą niekas nemato pablogėjimo galimybės. Latvija, kurios prognozuojamas BVP augimas yra 4,2 proc., liks ir toliau viena iš greičiausiai ekonomiškai augančių Europos Sąjungoje narių.

Geros nuotakos statybos pramonėje ir paslaugų sektoriuje
Dabartinę savo ūkio šakos situaciją įmonės vertina taip, pat kaip ir bendrą ekonominę padėtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Didžioji dauguma respondentų vertina padėtį savo ūkio šakoje „gerai“ arba „patenkinamai“. Kaip ir per paskutiniuosius tris metus pozityvios nuotaikos vyrauja vertinant ir savo ūkio šakos plėtros perspektyvas, nors lyginant su bendra ūkio plėtra yra šiek tiek santūresnės. Reikia pažymėti, kad įmonių dabartinės ekonominės padėties ir perspektyvų vidutiniuoju laikotarpiu vertinimas įvairiose pramonės šakose labai skiriasi.
Lyginant tarp ūkio sektorių visose trijose valstybėse ypač didelis pasitenkinimas ir optimizmas jaučiamas statybos ir paslaugų sektoriuose. Vidutiniškai daugiau nei pusė apklaustųjų iš šių dviejų sektorių dabartinę situaciją vertina „gerai“ ir beveik kas antras tikisi tolimesnio pagerėjimo. Abiejose ūkio šakose, išskyrus statybos pramonę Estijoje, praėjusiais metais buvo stebimas didžiausias augimas. Lietuvoje ir apdirbamoji pramonė yra optimistiškai nusiteikusi. Maždaug 55 proc. apklaustų pramonės įmonių atstovų tikisi tolimesnio pagerėjimo, niekas nemato pablogėjimo galimybės. Prekybos sektoriuje vokiškų įmonių nuomonė visose trijose šalyse panaši, šiais metais nesitikima žymių pokyčių.

Pasitikėjimas savo verslu
Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, Baltijos šalyse apklaustos įmonės savo konkurencingumą vertina geriau nei bendrą šalies ar savo ūkio šakos augimą. Nei viena įmonė nevertino savo įmonės ekonominės padėties blogai. Estijoje ir Latvijoje kas antras respondentas savo įmonės padėtį įvertino gerai, Lietuvoje tokios nuomonės yra net 72 proc. apklaustųjų. Be to, apklausos dalyviai visose trijose šalyse, nepriklausomai nuo jų nuomonės apie bendrą ekonominę padėtį ir plėtrą savo ūkio šakoje, tikisi, kad šiais metais toliau gerės įmonės ekonominė padėtis. Šį pasitikėjimą palaiko pozityvūs lūkesčiai įmonės apyvartos augimo atžvilgiu. 59 proc. Estijos įmonių tikisi apyvartos augimo, lietuviai ir latviai dar didesni optimistai – 68 proc. tikisi apyvartos padidėjimo.

Lengvas eksporto įtakos mažėjimas
Remiantis Baltijos šalyse įsikūrusių vokiškų įmonių lūkesčiais eksportui, galima teigti, kad artimiausioje ateityje eksporto įtaka bendrai verslo sėkmei mažės. Nors nepaisant to, kad 60 proc. apklaustų įmonių Estijoje mano, kad jų apyvarta didės, tik kas penktos apklaustos įmonės atstovas mano, kad apyvartos didėjimą lems augantis eksportas. Latvijoje 30 proc. apklaustų įmonių mano, kad šiais metais eksporto apimtys didės, tačiau net dvigubai daugiau apklaustų įmonių Latvijoje tikisi augsiant įmonės apyvartą. Lietuvoje šis skirtumas mažesnis. Daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos įmonių mano, kad jų apyvartos didėjimą lems būtent eksportas.
Įmonių vertinimas sutampa su praėjusių metų makroekonominėmis tendencijomis, kuomet estų ir latvių įmonių eksportas, palyginus su ankstesniu laikotarpiu, dėl mažėjančios paklausos Europos rinkose beveik neaugo. Tuo tarpu Lietuvoje eksportas augo beveik vienodu tempu. Kaip rodo apklausos rezultatai, visose trijose Baltijos šalyse įmonių veikla buvo sėkminga visų pirma dėl didėjančios paklausos vidaus rinkose. Ypač Estijoje ir Latvijoje privataus sektoriaus vartojimas tapo pagrindiniu augimo varikliu. Visose trijose Baltijos šalyse privataus sektoriaus vartojimo augimas buvo spartesnis nei bendras ūkio augimas. Nepaisant to, Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonėms įtaką ateityje darys Europos Sąjungos šalių, kuriose įsikūrę svarbiausi prekybos partneriai, ekonomikos raida. Apie tvirtas sąsajas su Europos Sąjunga byloja ir tai, kad beveik 90 proc. apklaustų vokiškų įmonių teigė, kad Baltijos šalyse pagamintų prekių ir paslaugų eksporto rinkos yra Europos Sąjungoje: pirmiausia Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.

Didelis poreikis investicijoms išlieka
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos ryšiai yra labai tamprūs, Vokietija yra viena iš didžiausių investuotojų Baltijos šalių rinkose. Vokietijos įmonių dalis tiesioginių užsienio investicijų portfelyje 2013 metų pabaigoje Lietuvoje sudarė 10,1 proc., Latvijoje – 4,8 proc. Estijoje – 2,0 proc. Visose trijose Baltijos šalyse polinkis investicijoms atitinka praėjusių metų vykdytos apklausos rezultatus. Apklausoje dalyvavusios Vokietijos įmonės šiais metais ketina likti prie panašių išlaidų investicijoms. Estijoje kas trečia apklausta įmonė teigė ketinanti didinti investicijas. Tokių įmonių Latvijoje buvo 29 proc., Lietuvoje net 49 proc. Praėjusių metų apklausos parodė, kad įmonių investicijų didinimą lemia ne tik trumpalaikiai teigiami apyvartos pokyčiai, tačiau ir ilgalaikė verslo aplinkos analizė bei ekonominės ir politinės sąlygos.

Geri verslo aplinkos įvertinimai
Lietuvoje vyraujantis optimizmas dėl ekonomikos plėtros tendencijų bei nuosavo verslo perspektyvų lemia ir šių metų šalies patrauklumo verslui vertinimą. Vertinimo faktorių visuma byloja apie šiemet žymiai išaugusį pasitenkinimą verslo aplinka. Žymiai palankiau vertinama infrastruktūra, atsiskaitymų disciplina privačiame sektoriuje bei vietinių tiekėjų kokybė ir pasiekiamumas. Estijoje bei Latvijoje apklaustų įmonių atstovai taip pat išsakė palankius vertinimus verslo aplinkai.

Reguliavimo poreikis ekonominėje politikoje
Šiais metais visose trijose šalyse aiškiai pastebima, kad ir toliau tikimasi skubių Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių veiksmų, siekiant valdžios organų veiklos ir viešųjų pirkimų konkursų skaidrumo, taip pat mokestinių klausimų svarstymo bei mokesčių institucijų veiklos efektyvumo gerinimo. Be to, Latvijoje ir Lietuvoje ypatingai aktualus energetinio saugumo ir nepriklausomybės siekis, o Latvijoje dar reikalaujama ir daugiau teisinio saugumo bei greitesnių bei efektyvesnių teismų procesų.
Kadangi visos Baltijos šalys konkuruoja dėl užsienio investicijų tiek tarptautiniu, tiek regiono mastu, yra labai įdomu gautus rezultatus palyginti su tuo pačiu metu vykdomų įmonių apklausų rezultatais kitose 13-koje Vidurio ir Rytų Europos valstybių. 2014 metų pradžioje Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje esančios įmonės atitinkamas savo veiklos vietas įvertino geriausiai. Džiugina tai, kad beveik visi Lietuvos ir Estijos, kaip vietos verslui vystyti, kriterijai įvertinti aukščiausiais balais, o Latvija vertinama geriau nei vidutiniškai. Kaip ir praėjusių metų apklausoje, taip ir šiemet geriausiu visų trijų Baltijos valstybių vietos verslui faktoriumi pripažinta narystė Europos Sąjungoje.

Jokio atsipalaidavimo darbo rinkoje
Apklaustųjų įmonių atstovų teigimu, didžiausias visų trijų Baltijos valstybių rūpestis lieka darbo rinka. Estijoje ir Latvijoje įmonės prasčiausiai vertina kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą bei profesinį ugdymą, Lietuvoje – darbo teisės lankstumą. Dažniausiai įvardijamas vokiškų įmonių pasiūlymas nacionalinėms vyriausybėms – praktinio ir į ateitį orientuoto profesinio ugdymo įvedimas. Jau dabar yra įmonių, kurios rodo gerą pavyzdį ir diegia pilotines dualaus profesinio ugdymo iniciatyvas savo įmonėse. Tokiu būdu jos skatina išsamią profesinio ugdymo sistemos reformą, kurioje neišvengiamai turi būti daromi politiniai sprendimai.
Įmonės sveikina pirmuosius konkrečius Latvijos vyriausybės žingsnius šioje srityje. 2013 metų vasarą tarp Vokietijos ir Latvijos pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo srityje. Memorandumo tikslams pasiekti AHK biure Latvijoje įsteigta darbo vieta ekspertui iš Vokietijos, kuris pagelbės vietiniams partneriams ir Vokietijos bei Latvijos įmonėms, norinčioms pagal vokišką modelį diegti dualaus profesinio mokymo sistemą savo įmonėse. Tokios profesinio ugdymo sistemos dėka ilgainiui galėtų būti užtikrinamas pakankamas gerai paruoštų ir kvalifikuotų darbuotojų skaičius. 2014 metų pavasarį šio projekto komanda pradėjo savo veiklą AHK biure Rygoje.

Vienareikšmis Baltijos valstybių kaip vietos verslui pripažinimas
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet aktyvioms vokiškoms įmonėms buvo užduotas klausimas dėl jų pasitenkinimo ankščiau priimtu sprendimu investuoti šiame regione. Tai leidžia įvertinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaip vietos verslui kurti patrauklumą, nes tokiu būdu atsižvelgiama ne tik į dabartinę situaciją, bet ir į turimą patirtį, ilgalaikius ateities lūkesčius. Estijoje kaip ir praėjusiais metais vėl įsikurtų 94 proc. apklaustųjų įmonių. Lietuvoje ir Latvijoje veikiančių įmonių ištikimybė pasirinktai investicijų vietai taip pat yra akivaizdi: atitinkamai 81 ir 90 proc. įmonių vėl čia investuotų.
Latvijoje ir Lietuvoje jaučiamas akivaizdus pasitenkinimas investicijomis ir sudaro 81 proc. ir 90 proc. Šis įvertinimas, nepaisant praėjusių krizių, išlieka pastovus dešimt metų ir tai liudija apie rimtus Vokietijos įmonių ketinimus regione.

Daug žadančios užimtumo perspektyvos
Dėka pastaruosius tris metus vyravusios teigiamos ekonomikos ir verslo plėtros bei apklaustųjų įmonių pasitikėjimo tolimesne plėtra, vokiškos įmonės ketina ir šiais metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje steigti naujas darbo vietas. Lietuvoje kas antra apklaustoji įmonė planuoja įdarbinti naujus darbuotojus. Palyginus su ankstesnėmis apklausomis tai didžiausias rodiklis. Latvijoje šis skaičius yra 37 proc., ir taip pat žymiai didesnis nei pernai. Latvijoje ir Lietuvoje personalo poreikis pastebimas visose ūkio šakose, tuo tarpu Estijoje tai pirmiausia liečia darbo vietas paslaugų ir prekyboje sektoriuose. Tarp apklaustųjų Estijos įmonių jaučiamos harmoningos nuotaikos, kurios atspindi ir bendras ūkio tendencijas bei įmonių darbuotojų skaičiaus pokyčius.
Daugiau nei vienas ketvirtadalis apklaustųjų įmonių šiais metais planuoja padidinti darbuotojų skaičių, o apie 18 proc. numato galimą personalo mažinimą. Apklausoje dalyvavusios vokiškos įmonės mano, kad šiemet vėl galimas žymus atlyginimų kilimas, kuris gali įtakoti sprendimus personalo srityje. Estijoje verslininkai tikisi vidutiniškai 5,8 proc. atlyginimų kilimo lyginant su kitais kaštais, Lietuvoje – 7,1 proc., Latvijoje – 7,9 proc. Kai kurios įmonės nurodė netgi dar didesnius skaičius.

Investicijos į ateitį Baltijos valstybėse
Ilgalaikius planus Baltijos valstybėse vokiškos įmonės demonstruoja ir investuodamos į savo darbuotojus. Šiais metais, atsižvelgiant į AHK metų temą „Inovacijos“, Baltijos valstybėse veikiančių vokiškų įmonių klausta apie inovacijų aktualumą ir inovatyvių instrumentų diegimą įmonėse aktyviam darbuotojų ir inovacijų skatinimui. Visose trijose valstybėse daugiau negu du tračdaliai apklaustųjų nurodė, kad nuolat organizuoja darbuotojų mokymus, Estijoje ir Lietuvoje –80 proc. Be to, mažiausiai pusei įmonių yra svarbūs reguliarūs mainai vokiškose motininėse įmonėse ir premijinės sistemos. Tokios priemonės garantuoja ilgalaikį įmonių patrauklumą darbuotojams bei verslo sėkmę. Visų Baltijos šalių apklausos dalyviai mano, kad jų įmonių inovatyvumas yra svarbus arba labai svarbus verslo tvarumui. Investicijos į inovacijas apsimoka, kas antra įmonė per pastaruosius du metus įdiegė produktų arba organizacines inovacijas, 70 proc. kurių buvo sukurta Baltijos valstybėse. Inovatyvumas ir gebėjimas prisitaikyti yra pagrindiniai ilgalaikio konkurencingumo bei atsparumo krizėms sėkmės faktoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Vienareikšmiškas „taip“ euro įvedimui Lietuvoje
Tęsiant 2013 m. apklausos tradiciją dėl euro įvedimo Latvijoje ir tikintis euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d., šiais metais vokiškoms įmonėms Lietuvoje uždavėme klausimą dėl euro įvedimo. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir jau praėjusiais metais konkrečiai pradėjo ruoštis euro įvedimui nuo 2015 m. sausio 1 d. Tokiu būdu jau trečioji Baltijos valstybė po Estijos (nuo 2011 m. sausio 1 d.) ir Latvijos (nuo 2014 m. sausio 1 d.) taps euro zonos nare. Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje Europos komisija ir Europos centrinis bankas paskelbs birželio mėnesį.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai visų respondentų Lietuvoje šių metų pradžioje palankiai vertino galimą Briuselio teigiamą sprendimą. Tik 7 proc. pasisakė prieš euro įvedimą Lietuvoje, 13 proc. įmonių mano, kad euras galėtų būti įvestas vėliau nei 2015 m. Šių metų rezultatai leidžia daryti du palyginimus. Galima pažymėti, kad nuotaikos Lietuvoje lyginant su praėjusiais metais šia tema pagerėjo, nes 2013 m. pradžioje tik 71 proc. apklaustųjų išsakė aiškų pritarimą euro įvedimui, kas ketvirta įmonė buvo prieš arba manė, kad euras turėtų būti įvestas vėliau.
Kita vertus, Lietuvoje veikiančių įmonių nuotaika likus metams iki euro įvedimo yra ne tokia euforiška kaip Latvijoje, kur 2013 m. pavasarį beveik 90 proc. apklaustųjų teigiamai vertino euro įvedimą.
Vertinant euro įvedimo Lietuvoje įtaką savo verslui, nėra žymių pokyčių lyginant su praėjusiais metais. Apklaustieji vis dar mini teigiamus veiksnius: transakcijų kaštų mažėjimą, kainų skaidrumo padidėjimą. Tačiau beveik 30 proc. įmonių baiminasi papildomų euro diegimo išlaidų. Rinkų praradimas, kuriam respondentai dar pernai skyrė daug dėmesio, įmonių nebebaugina. Bendra valiuta visose trijose Baltijos valstybėse, apklaustųjų nuomone, teigiamai atsilieps čia veikiančių vokiškų įmonių verslo sėkmei ir tuo pačiu Baltijos valstybių patrauklumui užsienio investuotojams. Nereiktų pamiršti ir labai pozityvaus euro įvedimo visose Baltijos valstybėse „psichologinio“ veiksnio. Regionas bus labiau pastebėtas potencialių partnerių bei investuotojų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...