2013 Spalio 01

Visuomenės interesus atitinkančių paslaugų kainą ketinama nurėžti trečdaliu

veidas.lt


Vyriausybė pažadėjo, kad elektros energija vartotojams kitąmet pigs net keletu centų. Smagu, bet smalsu: kokių slaptų rezervų mūsų energetikos sistemoje aptiko naujoji valdžia?

Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius džiugiai nustebino Lietuvos gyventojus pranešdamas, kad elektros kainos buitiniams vartotojams kitąmet turi šansų mažėti. O burtų lazdelė, iš kurios tikimasi šio stebuklo, – ta pati, kuria ši Vyriausybė sėkmingai mostelėjo praėjusių metų pabaigoje: sumažinta VIAP (visuomenės interesus atitinkančių paslaugų) dalis elektros tarife. Pernai, kai iš VIAP biudžeto remiamos elektros gamybos kvotą Lietuvos elektrinei pavyko „nupjauti“ nuo 1,53 iki 0,9 TWh, kaina nuo numatytųjų 51,9 cento už kilovatvalandę (standartiniam vienos laiko zonos tarifui) smuktelėjo iki 50,1 ct/kWh.
Dabar perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ skaičiuoja, kad optimalus elektros energijos gamybos kiekis sistemos saugumui užtikrinti Lietuvos elektrinėje sudaro vos 0,7 TWh, nors dar prieš keletą metų, kai Energetikos ministerijai vadovavo Arvydas Sekmokas, argumentuojant sistemos saugumu būdavo reikalaujama Elektrėnuose gaminti 2,5 TWh.
„Vartotojai už tokius sprendimus papildomai sumokėjo labai brangiai. Susidaro įspūdis, kad buvusios valdžios tikslas buvo sudeginti kuo daugiau brangių importuojamų dujų ir didinti energijos kainą vartotojams“, – nepraleido dar vienos progos įgelti pirmtakams dabartinis Vyriausybės vadovas.
Kitiems metams Lietuvos elektrinei numatyta 690 GWh gamybos kvota. Tačiau „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas įsitikinęs, kad 2013-iesiems numatytas elektros energijos kiekis, 900 GWh, šįmet bus pagamintas, gali būti, kad dėl vasaros pabaigoje išryškėjusio elektros energijos stygiaus Lietuvos rinkoje jį teks netgi šiek tiek viršyti. Gyventojams energiją tiekianti bendrovė „Lesto“ „virškvotinę“ elektros gamybą įskaičiuotų į savo sąnaudas, kurios savo ruožtu vėliau turėtų įtakos VKEKK (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos) tvirtinamiems elektros energijos tarifams.
Iki šiol Lietuvos elektrinei tekdavo didžioji VIAP sąnaudų dalis: šįmet iš planuotų surinkti iš vartotojų 863,7 mln. Lt jai tenkančioje eilutėje puikuojasi beveik pusė milijardo. Kitų metų VIAP biudžete ketinama surinkti 596 mln. Lt, iš kurių Lietuvos elektrinei planuojama skirti 220 mln. Lt.
Siekdama optimizuoti gamybos sąnaudas, „Lietuvos energija“ siūlosi toliau mažinti senųjų Lietuvos elektrinės blokų skaičių, nes jų techninė priežiūra suryja nemažai lėšų. Tikimasi, kad sutaupyti padės ir vieno „smegenų centro“ valdoma naujojo „Lietuvos energijos“ koncerno struktūra, leisianti atsisakyti atskirų įmonių administracinių funkcijų dubliavimo, suteiksianti tikimybę gauti pigesnes paskolas ir perspektyvoje sumažinti išorinių konsultantų paslaugų poreikį.

Rems tik efektyviai dirbančias TEC

Kitas „slaptas rezervas“ – termofikacinėms elektrinėms teksianti VIAP remiamos elektros energijos gamybos kvota, kurią ketinama nuriekti iki 700 GWh. Tai padaryti leis peržiūrėti šių kvotų nustatymo principai, kurie atsižvelgs į konkrečių elektrinių gamybos efektyvumą ir taip netiesiogiai skatins jų modernizavimo procesus.
„Remsime tik pačias efektyviausias termofikacines elektrines, nustatydami joms minimaliai būtiną energijos gamybos kiekį, kuris leistų padengti pastoviąsias elektrinių veiklos sąnaudas. Per metus tai leis sutaupyti apie 80–90 mln. Lt, arba iki 1 ct elektros kilovatvalandės kainoje“, – žada A.Butkevičius.
Parama naujuosius reikalavimus atitinkančioms termofikacinėms elektrinėms 2014 m. turėtų siekti apie 100 mln. Lt (šiemet tam buvo numatyta 166 mln. Lt).
Taip jau sutapo, kad praėjusią savaitę pranešta ir apie Vilniaus savivaldybės planus steigti bendrą įmonę kartu su „Lietuvos energija“, kuri iki 2016-ųjų pabaigos turėtų įgyvendinti kogeneracinės elektrinės projektą, pritaikydama dabartinės Gariūnuose esančios sostinės Trečiosios termofikacinės elektrinės įrenginius energijos gamybai panaudojant biokurą ar deginant komunalines atliekas.

Klaustukai – atominė ir saulininkų kompensacijos

Atsinaujinančių išteklių elektros energijai supirkti kitais metais norima atidėti 185 mln. Lt (šįmet tam numatyta 194 mln. Lt). Tačiau ties šia eilute kol kas – ypač daug klaustukų, mat nėra aišku, kiek kompensacijų prireiks pradėtus projektus sustabdžiusiems saulės elektrinių plėtotojams. Šias kompensacijas taip pat numatoma mokėti iš VIAP lėšų. VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė siūlo kompensacijų mokėjimą išdėstyti kelerių metų laikotarpiu, kad jis taptų menkiau pastebimas elektros vartotojams.
Dar beveik 100 milijonų VIAP lėšų atiteks „NordBalt“ (elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos) statybai. Šių metų VIAP biudžete tam skirta 85 mln. Lt, tačiau natūralu, kad kitąmet numatomi pradėti kabelių klojimo Baltijos jūroje darbai pareikalaus didesnių investicijų.
Kaip ir prognozuota pernai, nuo 2014-ųjų VIAP lėšomis, jei tik Vyriausybė ir Seimas neapsispręs galutinai projekto stabdyti, bus pradėti finansuoti ir Visagino atominės elektrinės projekto parengiamieji darbai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...