2010 Liepos 17

Kazys Starkevičius

Visi giria ūkininkų turgelius. Tačiau pirma jų turi būti cechelis

veidas.lt

Kazys Starkevičius sako neatsimenantis, kada runkeliai taip gerai atrodė kaip dabar: važiuoji per Lietuvą ir net nematyti tarpueilių – vagos uždengtos lapais. Tiesa, ypač Vidurio Lietuvoje nemažai pasėlių iššalo, tačiau ūkininkai žieminius kviečius ar rapsus atsėjo vasariniais, o šiems orai kol kas palankūs. “Derlius šiemet turėtų būti gal tik nežymiai mažesnis: pernai išauginome 3,8 mln. t grūdų, šiemet turėtume panašiai – 3,6–3,7 mln. t. Netikiu baimėmis, kad šiemet bus prastai – visuomet labiau pasitikiu mokslininkų prognozėmis ir savo, kaip ūkininko, patirtimi. O ir viena, ir kita sako, kad gąsdintis nėra ko”, – džiaugiasi žemės ūkio ministras, dabar besirūpinantis pirmiausia visos Lietuvos žemės ūkiu, o tik paskui savuoju.

VEIDAS: Tačiau važiuojant per Lietuvą sunku nepastebėti, kad yra ir begalė apleistų žemių, nors žadėjote visomis priemonėmis su tuo kovoti.

K.S.: Apleista žemė iš tiesų akis bado. Šiuo metu deklaruota 2,6 mln. ha žemės, o 400 tūkst. ha – apleista. Be kita ko, yra tokios ir valstybinės. Žemėtvarkos tarnyboms nurodėme siūlyti ją ūkininkams nuomotis. Taip valstybei būtų mokami mokesčiai, o žemė nebūtų apžėlusi. Tačiau esu optimistas: nors kol kas ėmėmės tik administracinių priemonių – surašyti protokolai savininkams (o įstatymiškai dar niekas nepasikeitė), bent jau važiuojant nuo Vilniaus iki Kauno ar iki Panevėžio apleistų žemių truputį sumažėję. Žinoma, ne visos tos žemės tinkamos kviečiams ar miežiams auginti, tačiau jose galėtų atsirasti daugiau mėsinių galvijų ūkių, kurių tragiškai mažėja. Lygiagrečiai planuojame didinti ir žemės mokesčius jos neprižiūrintiems savininkams. Rudenį teiksime siūlymą, kad žemės mokestis, dabar skaičiuojamas nuo nominalios žemės kainos, būtų skaičiuojamas nuo rinkos kainos, jau parengti ir rinkų žemėlapiai. Dirbančiajam žemę mokesčio koeficientas bus, pavyzdžiui, 0,1, o nedirbančiajam – kokie 4.

Naudodamiesi taikant naująsias technologijas iš kosmoso padarytomis nuotraukomis identifikuosime visus apleistus žemės plotus, o jos savininkams atsiųsime mokesčio kvitus su vaizdinėmis priemonėmis, kad nekiltų ginčų. Bet prie naujos mokesčio tvarkos bus pereinama laipsniškai, kad savininkas būtų įspėtas iš anksto.

VEIDAS: Tačiau ar nebus dar sudėtingiau spręsti žemės klausimų, kai po apskričių administracijų reformos ja disponuoti patikėta ne savivaldybėms, o Nacionalinei žemės tarnybai?

K.S.: Ką tik Jonavoje buvau susitikęs su ūkininkais, o jie – geriausias barometras. Negaliu sakyti, kad ūkininkai patenkinti visos Lietuvos žemėtvarkos skyrių darbu, tačiau esminis pasikeitimas po apskričių administracijų reformos tas, kad sprendimų priėmimo teisė priklauso rajonų žemėtvarkos skyriams. Anksčiau jie rengė visus dokumentus, tačiau turėjo juos derinti apskričių administracijose, todėl procedūros užtrukdavo. Dabar bus mažiau biurokratizmo.

VEIDAS: Tačiau prezidentė, vetuodama Seimo sprendimą dėl žemės dalijimo miestų savivaldybėms ir nacionalinei institucijai, kaip tik pabrėžė, kaip svarbu, kad žemę valdytų viena bendra visai valstybei institucija.

K.S.: Žemės kontrolės auditas kontroliuos, ar nėra pažeidimų, o Nacionalinė žemės tarnyba, žinoma, bus atsakinga už rajonų žemėtvarkos skyrių veiklą. Beje, žemės kontrolės auditas įsikurs ne Vilniuje, o Kaune. Čia perkelti ir “Leader” programos bei mokymo centrai. Neturėjau Kauno miesto ir rajono savivaldybių stipraus palaikymo perkelti visą Žemės ūkio ministeriją į Kauną, tad vykdau nors minimalią valdžios perkėlimo ir į kitus miestus programą.

VEIDAS: O kodėl nerealizuojate savo iki tampant ministru pateikto siūlymo kurti bent dešimtmečio prognozes, kad ūkininkai, imdamiesi kurios nors žemės ūkio srities, turėtų garantiją, kad jų produkcija bus superkama ir už deramą kainą?

K.S.: Galiu atsakingai pasakyti: ką per kaimo rėmimo programas remiame, tą iš tikrųjų manome esant perspektyvų. Prognozes deriname su mokslininkais, pasitelkiame ir Agrarinės ekonomikos institutą, Dotnuvos žemdirbystės institutą. Kiekviena perspektyva susijusi su investavimu, tad skirdami investicijas prisiimame atsakomybę, kad tie projektai ateityje neturės neigiamų padarinių, kaip buvo su mėsos perdirbimo įmonėmis, kurių pristatyta, o dabar dalis bankrutavo ar yra ties bankroto riba.

Štai Lietuva yra pasaulio mokslininkų sudarytuose geriausių vietų grūdinėms kultūroms auginti žemėlapiuose. Pernai eksportavome 1,7 mln. t grūdų ir esame didžiausi eksportuotojai ES, skaičiuojant pagal vieną hektarą. Tačiau tai – žaliava, o toliau reikia kurti didesnę pridėtinę vertę. Išlieka perspektyvūs paukštininkystės, pienininkystės ūkiai. Kaip minėjau, mėsiniams galvijams auginti norime panaudoti apleistus žemės plotus. Beje, pernai bandų buvo sumažėję, o šiemet mėsos, pieno ūkiai atsigauna. Perspektyvu auginti energetines kultūras. Deja, reikia pripažinti, kad sunku pakreipti vagą į atsinaujinančių išteklių energetiką, nes labai stipriai savo interesus gina dujininkai. Manęs, kaip žemės ūkio ministro, netenkina biodujų jėgainių galios ribojimas iki 250 kilovatų – reikėtų 500. Tuomet jau būtų galima susitvarkyti fermų ekologijos klausimus. Koncepcijos atžvilgiu likau su atskirąja nuomone.

VEIDAS: O kaip sekasi remti ūkininkus, besiburiančius į kooperatyvus ir pasiryžusius varžytis su stambiaisiais perdirbėjais?

K.S.: Štai kooperatyvas “Pienas LT” susitvarkė logistiką, gali dalį pieno ir eksportuoti. Pieno gamintojai dabar galvoja, nebe už kiek supirks jo pieną, o apie galutinę produkciją, nes iš jos gaus lėšų. Matau dideles realios kooperacijos perspektyvas, tačiau nuo sovietinių laikų išlikę santykiai, kai vieni gamina, kiti perdirba, yra baimė kooperuotis, nes tai įsivaizduojama kaip kolūkiai. Kitose šalyse kooperacija labai įsitvirtinusi. Ir mes einame ta kryptimi, tik po dvidešimt metų. Tiesa, neformaliai ūkininkai kooperuojasi, pavyzdžiui, dalijasi kokia nors technika, tačiau oficialiai dirbančių kooperatyvų pavyzdžių kol kas turime labai mažai.

VEIDAS: O kiek kaimo infrastruktūra artėja prie gerųjų užsienio šalių pavyzdžių?

K.S.: Viena “Leader” programos dalis – per 400 mln. Lt – skirta pačioms bendruomenėms kurti ir projektams įgyvendinti. Lėšos gali būti naudojamos vandentiekiui, kanalizacijai atnaujinti, gyvenviečių viešųjų objektų, bendruomenių centrams tvarkyti. Per kaimo asociacijas viena bendruomenė gali gauti 1,3 mln. Lt, o tokių projektų šiemet planuojame įgyvendinti šimtą.

VEIDAS: Tačiau Jūsų ministerija ūkininkų ne tik giriama už geras permainas, bet ir peikiama nesugebėjus apginti lengvatinio PVM tarifo, kurio padidinimas žlugdo mėsos gamintojus ir stumia juos į šešėlį.

K.S.: Ne ten šešėlio priežastys – tiek per turgus, tiek per nelegalias įmones patenka labai daug nelegalios mėsos, o apskaitos nėra. Štai pastarasis pavyzdys: prieš kelias savaites skambina man Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pavaduotojas ir klausia, ką daryti – sugavo lenką su puse tonos mėsos, lenkas pabėgo, mėsa liko. Aišku, sakau, ką – važiuoti į Rietavą, kuriame naikinamos kontrabandinės cigaretės ir kiti produktai. Anksčiau Maisto ir veterinarijos tarnyba aiškindavo, kad, vadovaujantis ES reglamentais, mėsą reikia grąžinti į šalį, iš kurios ji atvežta. Tačiau tai buvo ne ES, o mūsų pačių susikurtos taisyklės, ir išeidavo ne kova su šešėliu, o jo skatinimas. Keičiasi tarnybos vadovai ir keliame uždavinį realiai kovoti su nelegaliais procesais.

VEIDAS: Tačiau ir Jums pačiam teko būti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos apklaustam specialiuoju liudytoju tiriant vadinamąją žuvų mailiaus aferą, kai norėta neteisėtai pasinaudoti ES pagalba.

K.S.: Tai buvo mano atžvilgiu surengtas politinis šou, bet tų generolų, kurie tai rengė, nebeliko. Mes patys buvome nustatę pažeidimus, apie juos informavome spec. tarnybas, ES paramos tie asmenys nebūtų gavę.

VEIDAS: Ar Žemės ūkio ministerija nebeatstovauja vien stambiajam kapitalui ir ne tik jis gauna ES paramą, kaip iki tapdamas ministru kritikuodavote?

K.S. Atsakysiu skaičiais: iki mūsų Vyriausybės paramą buvo gavę 1600 ūkininkų, šiandien – per 10 tūkst. Supaprastinta paramos sistema leido praplėsti gavėjų būrį. Yra net tokių, kurie nusipirko kokius 20 ha prie ežero ir gavo paramą įsigyti mažai technikai žemei prižiūrėti, nors joje ir neužsiima žemės ūkio veikla. Tarp tokių, pavyzdžiui, yra garsių gydytojų. Man patinka, kai žmonės supranta, kad žemę reikia prižiūrėti. Bet, žinoma, žemė turi kurti ir pridėtinę vertę.

VEIDAS: Dar būdamas kandidatu į ministrus, “Veido” paprašytas išvardyti tris prioritetinius darbus, pirmiausia žadėjote peržiūrėti prie ministerijos pristeigtų įstaigų funkcijas ir ieškoti taupymo rezervų.

K.S.: Sujungtos buvusios atskiros augalų ir sėklų tarnybos, reorganizuota žuvininkystės sistema. Sumažinome per tūkstantį etatų ir 2011 m., kai jau nebereikės mokėti išeitinių išmokų, sutaupysime 14,6 mln. Lt. Rezervų optimizuoti struktūrą dar matome, pavyzdžiui, Maisto ir veterinarijos tarnyboje.


VEIDAS: Antra, žadėjote supaprastinti ūkininkams teikiamos paramos procedūrą, remti mažų gamybos cechų ir pardavimo taškų steigimą ir taip sudaryti bent kokią konkurenciją monopoliniams prekybos centrams.

K.S.: Žinoma, visi džiaugiasi ūkininkų turgeliais, tačiau pirma turgelio turi būti cechelis. Anksčiau ūkininkui nebuvo leidžiama jų turėti, o dabar kaime per tokį sunkmetį jau sukurta apie 500 darbo vietų, ūkininkai patys perdirba apie 4 proc. savo produkcijos.

VEIDAS: Trečia, sukurti socialinės apsaugos sistemą kaime – ūkininkai turi mokėti mokesčius “Sodrai”.

K.S.: Ir moka.

VEIDAS: Jei pagrindiniai planai įgyvendinti, gal norite grįžti ūkininkauti?

K.S.: Su malonumu, juolab jau atsilieku nuo kitų, nes pažadėjau nesinaudoti ES parama ir nesinaudoju. Bet ir ministerijoje dar daug nebaigtų darbų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. jurga jurga rašo:

    saunuolis


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...