2010 Lapkričio 10

Spaudos aktualija

Vilnius nenori šiukšlių deginimo gamyklos

veidas.lt

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui neleidus Vilniuje statyti atliekų deginimo gamyklos, į projektą pretendavusi Prancūzijos įmonė “Constructions Industrielles de la Mediterranee” (CNIM) teigia tokią gamyklą statysianti Klaipėdoje.

“Po šio sprendimo visas savo pajėgas koncentruosime į pasirengimą atliekų vertimo energija technologijoms demonstruojančią Klaipėdą, kur šalia Dumpių sąvartyno ketiname pastatyti modernią ir Pajūrio regionui pritaikytą jėgainę”, – pranešime spaudai sakė CNIM pardavimų direktorius Šiaurės Europai Jeanas-Francois Brua (Žanas Fransua Brua).

Anot jo, Vilnius lieka viena paskutinių Europos sostinių, nenaudojanti atliekų energijai gaminti.

Šveicarijos įmonės “CSD Ingenieure und Geologen” ekspertai nustatė, kad pasirinkta technologija ir pati gamykla aplinkosaugos požiūriu yra saugi. Pasak jų, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendime nurodoma, kad visų oro priemaišų vidutinės metinės ir maksimalios vienkartinės koncentracijos neviršys žmonių sveikatos apsaugos normų.

Tuo tarpu pagrindinis departamento sprendimo motyvas, pasak jo vadovo, buvo tas, kad netinkamai į procesą buvo įtraukta visuomenė, pasyviai gyventojų interesams atstovavo Vilniaus savivaldybė.

Be to, departamento nuomone, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje neatsižvelgta į pastabas dėl atliekų srautų užtikrinimo – nei savivaldybės, nei regioniniai atliekų tvarkymo centrai nėra patvirtinę jokių dokumentų ar sprendimų, kad tieks komunalines atliekas deginimui.

Todėl, anot departamento, kyla grėsmė, jog atliekos bus atvežamos iš kitų regionų ar importuojamos, o tai sudarytų prielaidas, kad nerūšiuotos ar užterštos atliekos pateks į gamyklą.

Teigiamus sprendimus jėgainei veikti išdavė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius.

“CSD Ingenieure und Geologen” Lietuvos filialo specialistai spalį įvertino, jog gamykla šalia Gariūnų neterš aplinkos.

Sklype šalia Gariūnų gamyklą pranešė ketino statyti “Constructions Industrielles de la Mediterranee” (CNIM) kartu su koncerno “Icor” netiesiogiai valdoma įmone Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla (ji keis pavadinimą į “Reenergy”).

CNIM yra viena didžiausių Europoje pramonės įrenginių gamintojų ir montuotojų. Grupės apyvarta 2009 metais siekė 2 mlrd. litų (580 mln. eurų). CNIM veiklą vykdo Europoje ir Azijoje ir yra pastačiusi energiją iš atliekų gaminančias jėgaines Londone, Paryžiuje, Briuselyje, Marselyje, Bilbao, Brno, Stokholme, Šanchajuje ir kituose miestuose.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Sostinė – ne vieta šiukšlių deginimo gamyklai. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas tokį savo sprendimą aiškina visuomenės pasipriešinimu, nepalankiu vėju ir politikų trypčiojimu.

Visos institucijos iki šiol pritarė gamyklos statybai, palankiai įvertinta ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Tačiau aplinkosaugininkai atliekų problemos sprendimą vėl nustūmė į ateitį.

Atliekos iš Vilniaus šiuo metu gabenamos į Kazokiškių sąvartyną. Tačiau dar spalio mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino leidimą eksploatuoti šį sąvartyną.

Tiesa, teismas pagailėjo Vilniaus gyventojų ir sprendimo vykdymą atidėjo vieniems metams.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Rolandas Masilevičius apkaltino Vilniaus savivaldybę pasyvumu.

Be to, R.Masilevičiaus nuomone, gyventojai buvo nepakankamai įtraukti į projekto pristatymą.

Vyraujantis pietvakarių vėjas – dar viena priežastis, lėmusi neigiamą departamento sprendimą.

Remiantis R.Masilevičiaus išvadomis, vėjas esą teršalus nuo gamyklos gali nešti Vilniaus miesto link.

Tuo tarpu poveikio aplinkai vertintojai apie tokį pavojų neužsimena.

Kur vilniečių buitinės atliekos bus gabenamos po metų? Aplinkos ministerija skelbia, kad per metus visos problemos, susijusios su sąvartyno įteisinimu, bus išspręstos.

Tuo tarpu inžinerinės kompanijos „Sweco Lietuva” viceprezidentas Aidas Vaišnoras įspėja, kad Vilniaus atliekų problema tampa nepavydėtina, o politikų trypčiojimai skaudžiai kirs gyventojams per kišenę.

„Sweco Lietuva” yra atlikusi Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros galimybių studiją.

– Kaip mes atrodysime Europoje po kelerių metų šiukšles vis dar gabendami į sąvartynus? – „Lietuvos rytas” paklausė A.Vaišnoro.

– Tai puikiai jau šiandien matyti Europos Komisijos sudarytame atliekų perdirbimo žemėlapyje. Vokietijoje, Olandijoje perdirbama apie 50 proc. buitinių atliekų. Kitose šalyse – panašiai.

Lietuva gali pasigirti perdirbanti tik 5–8 proc. atliekų, nors Aplinkos ministerija užsimojo iki 2013–2014 m. perdirbti 50 proc. buitinių atliekų.

Taigi, valdžios skaičiavimais, Lietuva Europą pavys ir aplenks jau per dvejus trejus metus. Tačiau kaip tai bus padaryta – sunku pasakyti.

Dėl to, kad įstrigo atliekų deginimo gamyklos projektas, Vilniaus situacija tampa nepavydėtina.

– Tačiau gyventojai nenori šiukšlių deginimo gamyklos kaimynystės. Kaip tokie projektai buvo įgyvendinti kitose Europos šalyse?

– Nežinau tokios valstybės, kurios gyventojai nebūtų priešinęsi buitinių atliekų deginimo gamyklai. Lietuva tuo neišsiskiria ir reikia tai žinoti priimant sprendimus.

Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamentas atsidūrė vienas prieš visuomenę. Jei departamento specialistai būtų priėmę teigiamą sprendimą, matyt, būtų pajutę politinius padarinius.

Sutinku su departamento vadovo nuostata, kad Vilniaus valdžia neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu. Be politinio palaikymo pastatyti tokios gamyklos neįmanoma.

Visos atliekų deginimo gamyklos Europoje pastatytos glaudžiai bendradarbiaujant savivaldai, gyventojams ir aplinkosaugininkams.

Tačiau, mano manymu, ne Aplinkos apsaugos departamentui spręsti, ar tokia gamykla iš viso reikalinga.

Nors visos institucijos, tiek valstybinės, tiek privačios, nutarė, kad jokio neigiamo poveikio negali būti, departamentas nutarė savaip. Ir dėl to visi pajusime padarinius.

Lietuvoje geriausia tokią gamyklą statyti turint daug savo žemės ir neturint jokių kaimynų. Tačiau šiuo atveju tai neįmanoma.

– Apie kokius padarinius kalbate?

– Visų problemų atliekų deginimo gamykla neišspręs. Joje būtų sudeginama apie pusę vilniečių šiukšlių. Bet būtų mažiau apkrautas sąvartynas, kuriam, beje, panaikinta licencija.

Atliekų tvarkymas bet kuriuo atveju brangs – ar nieko nedarytume, ar statytume modernią deginimo gamyklą. Bet antruoju atveju nauda didesnė.

Savo studijoje apskaičiavome, kad Vilniaus gyventojui sudeginta 1 tona atliekų atpinga šimtu litų nei atliekas gabenant į sąvartyną.

Nepamirškime, kad atliekų deginimo įmonė gamintų šilumą. Per metus tai atstotų 40 mln. litų, dabar išleidžiamų dujų tiekėjams. Vilniui atliekos sukurtų 12–15 proc. reikiamos šilumos. Pridėjus biokurą, šis skaičius jau pakiltų iki 25 proc.

2012 metais atsiras naujas sąvartyno mokestis, kurį moka daugelis Europos šalių.

Šis mokestis įvestas siekiant valstybes priversti kuo daugiau buitinių atliekų perdirbti ar sudeginti.

Kas su šia problema susidoroja, tam mokestis nebus toks skaudus.

Tačiau Vilniaus, atliekas tebepilančio į sąvartyną, gyventojams tokia tvarka gali būti skaudi.

Nespėliosiu, kaip Lietuva gali būti finansiškai baudžiama, jei toliau drąsiai pils šiukšles į sąvartynus.

Dėl to buvo bausta Prancūzija ir Graikija. Pastarajai valstybei vienu metu net teko mokėti po 300 tūkstančių eurų kasdien.

Jei nutariame toliau naudotis Kariotiškių sąvartynu, reikės jį plėsti.

Ir šį kartą ne už Europos Sąjungos paramą, kaip buvo iki šiol, o savomis lėšomis.

Jau nekalbu apie Europos valstybės, kuri atliekų atsikrato tik sąvartyne, įvaizdį.

– Ar sprendimas neleisti statyti gamyklos neatšaldys investuotojų noro vykdyti tokius projektus ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje?

– Nereikia tikėtis, kad visuomenė parems tokius projektus. Bendrovė „Icor” kartu su patirties turinčia prancūzų kompanija pirmoji įšoko į dilgėles ir nukentėjo.

Būtų kvaila tikėtis, kad Vilniuje bus pasirinktas kitoks, brangesnis, atliekų deginimo variantas.

Tiesiog šis projektas dabar gerokai nustumtas į ateitį.

Kai bus politinis palaikymas, galbūt prie gamyklos idėjos vėl bus sugrįžta.

Tačiau šiukšlių problema bus jau gerokai didesnė nei dabar.

Statytojai kelsis į Klaipėdą

* Vilniuje statyti energiją iš atliekų gaminsiančią jėgainę ketino industrinė grupė CNIM („Constructions Industrielles de la Mediterranne”), kuri yra viena didžiausių tokių objektų statytojų Europoje.

* Vakar grupės atstovai apgailestavo, kad Vilnius lieka viena paskutinių Europos sostinių, nenaudojančių atliekų energijai gaminti, o šiukšles gabenančių į sąvartyną.

* Industrinės grupės atstovams susidarė įspūdis, kad Lietuvos skelbiamas užsienio investicijų poreikis tėra iliuzija ir šalis joms nėra pasirengusi.

* Kompanija nutarė koncentruotis į tokios gamyklos statybą Klaipėdoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...