2010 Birželio 22

Terminalas

Vietoj pigių dujų – brangios galimybių studijos

veidas.lt

Neseniai “Klaipėdos naftos” generaliniu direktoriumi paskirtas Rokas Masiulis pagrindiniu jam keliamu uždaviniu įvardijo pasirengimą suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboms. Tinkamiausia vieta būsimam terminalui iškilti, kaip ne sykį viešai tvirtino energetikos ministras Arvydas Sekmokas, – būtent šios bendrovės teritorijoje.

Tačiau prieš savaitę Klaipėdoje surengtos specialistų diskusijos dalyviai atskleidė ir šio varianto trūkumų. Abi naftos produktų perpylimo apimtimis nuolat viršijančio projektinį pajėgumą terminalo krantinės pernelyg užimtos, kad galėtų priimti dar ir dujovežius. Suskaičiuota, kad siekiant importuoti visą Lietuvai būtiną gamtinių dujų kiekį (maždaug 3 mlrd. kub. m per metus) vidutinės talpos dujovežiai terminale privalėtų švartuotis kas trečią dieną.

Tiesa, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui būtų galima priskirti konkretaus naudotojo neturinčią arčiau uosto vartų esančią rezervinę krantinę, bet ji pastatyta navigaciniu požiūriu pavojingoje vietoje. Čia švartuojami dujovežiai, pasak Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, keltų grėsmę visiems pro uostus vartus įplaukiantiems laivams. Be to, didelė dalis Melnragės gyventojų namų patektų į terminalo sanitarinę zoną.

Profesoriaus nuomone, todėl perspektyviau planuoti terminalą pietinėje uosto dalyje prie Kiaulės nugaros salos. Toks variantas palankus ir “Achemos grupei”, kuri pretenduotų tapti naujojo terminalo operatore. Anot konsorciumo logistikos direktoriaus Arvydo Vaitkaus, čia pastatytą terminalą būtų gerokai lengviau sujungti su magistraliniu dujotiekiu.

Vis dėlto asociacijos “Baltijos slėnis” administracijos direktorius Saulius Gulbinskas pabrėžia aplinkosauginius pietinio varianto trūkumus: išgilinus dugną dujovežiams ties Kiaulės nugara, tikėtinas dar gausesnis sūraus vandens plūdimas į Kuršių marias, dėl kurio gėlavandenės žuvys jau dabar traukiasi į Rusijai priklausančią marių dalį, ir sutrikdyta žuvų migracija. Kuršių nerijos krantus taip pat tektų tvirtinti. Neaišku, ar terminalas šioje vietoje netrukdytų ir planuojamai Lietuvos elektros energijos sistemos jungčiai su Švedija “NordBalt”.

Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad versijų, kur ir kokį dujų terminalą statyti, keliama vis daugiau, o pigių gamtinių dujų Lietuvai reikia šiandien, nes vietos pramonės gamintojų produkcija dėl neadekvačiai kainuojančių energijos išteklių tampa nekonkurencinga. Vyriausybė verslininkus ir gyventojus tegali paguosti užsieniečių atliekamomis galimybių studijomis, kurių šiuo metu (įskaitant Klaipėdos jūrų uosto direkcijos užsakytą giliavandenio uosto galimybių studiją) rengiamos net keturios.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. D D rašo:

    Jau toks jautrus klausimas LT įsirengti alternatyvą “gasprom” dujoms, kad net nebežinoma kuo griebtis. Pažvelgus matyti, kad puola stačia galva viska daryti, neįvertindami pasiekmių. Trumpalaikis mąstymas, kurio pasekmes bus skaudžios vartotojams. Atliktų geriau studija, kuri alternatyva geriausia. Jei išsipildys prognozės, jog turėsime suskystintų dujų terminalą, naują atominę elektrinę, dujų jungtį su Lenkija, elektros jungtis su skandinavais ir Lenkija. Tai vartotojams tokia projektų gausa bus nepakeliama, nes visus juos turės padengti tiek dujų, tiek elektros, tiek šilumos vartotojai…

  2. to D to D rašo:

    Kiekvienas statinys, t.y. gamykla/terminalas/elektrine yra pinigu gamybos irenginys. Kuo daugiau gaminsime, tuo daugiau pinigu turesime! Ir tik nereikia sakyti kad viskas bus padengta LT zmoniu saskaita. Tai yra konkurencingos, tobulesnes pramones sakos!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...