2011 Birželio 09

Viešasis sektorius trauksis daug lėčiau, nei mažės gyventojų

veidas.lt

BFL

Mažėjant gyventojų Lietuvai neišvengiamai teks mažinti ir policininkų, medikų, mokytojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, bet visi šie pokyčiai, nors ir žūtbūt reikalingi, vyks itin lėtai.

32-ejų metų kaunietė Indrė Jonaitytė, trečius metus gyvenanti Kopenhagoje, net ir vėlų vakarą vaikščiodama po šį miestą jaučiasi visiškai saugi. Danija, šioje šalyje vertėja dirbančios moters nuomone, yra viena saugiausių Europos šalių.

Grįžusi į Kauną aplankyti artimųjų I.Jonaitytė nebesijaučia taip ramiai, nors tai jos gimtasis miestas. Įdomu, kad skaičiuojant pagal gyventojus Danijoje policijos pareigūnų yra gerokai mažiau: čia šimtui tūkstančių gyventojų tenka 194 policijos darbuotojų pareigybės, o Lietuvoje – 425. Policijos departamento duomenimis, daugiau policininkų nei Lietuvoje yra devyniose iš dvidešimt septynių Europos Sąjungos šalių – visur kitur pareigūnų mažiau. Vis dėlto santykinė policininkų gausa turi mažai ką bendro su gyventojų saugumu. Policijos sistema Lietuvoje didelė ir brangi, tačiau neefektyvi.

Pasidairę į kitas viešojo sektoriaus sritis pamatysime panašų vaizdą: Lietuvoje ir mokytojų, palyginti su mokinių skaičiumi, yra daugiau nei kitose Europos šalyse, o apie tai jau ne kartą įspėjo Pasaulio banko bei kiti ekspertai. Bet vargu ar galime teigti, kad Lietuva yra viena labiausiai išsilavinusių ES šalių. Pagal gydytojų ir lovų ligoninėse skaičių Lietuva irgi lenkia net daugelį turtingiausių ES šalių, bet vis tiek už kitus europiečius sergame daugiau ir sunkiau, eilėse patekti pas specialistus laukiame bene ilgiausiai, o pagaliau patekę pas gydytoją jaučiame pareigą įbrukti į delną vieną kitą šimtinę.

Galime didžiuotis, kad gydytojų ir ligoninių turime santykinai daug, bet sveikatos apsaugos paslaugų kokybė Lietuvoje vis tiek smarkiai atsilieka nuo kitų šalių: tai patvirtino ir 2010 m. sveikatos apsaugos kokybės indeksas “Euro-Canada Health Consumer Index”, kuriame mūsų šalis užėmė trečią vietą nuo galo, tai patvirtina ir vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė.

Svarbu tai, kad verslas į gyventojų mažėjimo tendencijas reaguoja iš karto, antraip bankrutuotų, tačiau viešajame sektoriuje pokyčiai vyksta lėtai ir vangiai. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iš miego kol kas nepažadino net grėsmingi gyventojų surašymo duomenys.

Policininkų daug – saugumo mažai

Gyventojų surašymo duomenys vėl atgaivino diskusijas, ką daryti su brangiu ir neefektyviu viešuoju sektoriumi. Jei gyventojų taip sparčiai mažėja (per pastaruosius dešimtį metų sumažėjo maždaug 400 tūkst.), ar turi atitinkamai mažėti ir policininkų, gydytojų, mokytojų, socialinių darbuotojų, žemėtvarkininkų ir t.t.?

Viena aišku – imtis viešojo sektoriaus reformų būtina, bet kol kas Vyriausybė pristinga ryžtingų veiksmų joms įgyvendinti.
Kaip sako Viešosios politikos ir vadybos instituto partneris dr. Vitalis Nakrošis,teigti, kad valdžia nieko nedaro, būtų neteisinga. Prasidėjus krizei valstybės tarnautojų ir kitų pareigybų šalyje sumažėjo, pradėtos ir struktūrinės viešojo sektoriaus reformos, bet tai vyksta labai lėtai. Daug lėčiau, nei reikėtų, ir smarkiai atsiliekant nuo dabartinių demografinių tendencijų. Gyventojų emigracija lyg ir turėjo tapti tuo postūmiu ryžtingiau imtis viešojo sektoriaus pertvarkų, bet taip, deja, neatsitiko.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės, versle viskas kitaip: telekomunikacijų milžinė “Omnitel”, pastebėjusi, kad priėmus naują mokėjimo planą sumažėjo vartotojų, iš karto rengia posėdį ir sprendžia, ką toliau daryti. Tokį “smegenų šturmą” sulaukusi signalo, kad mažėja viešųjų paslaugų vartotojų, nedelsiant turėtų surengti ir valdžia. Tačiau viešasis sektorius, R.Vainienės pastebėjimu, bet kokios veiklos imasi tik visiškai įvarytas į kampą.

Ką reikėtų daryti? Peržiūrėti visas viešojo sektoriaus sritis, pradedant švietimu ir baigiant sveikatos priežiūra, ir pagaliau imtis ne vien kiekybinių, bet ir kokybinių pertvarkų. Kaip sutiko visi “Veido” kalbinti ekspertai, vien sumažinti policininkų, mokytojų ar medikų neužteks – daug svarbiau yra peržiūrėti funkcijas ir tobulinti pačią sistemą, ypač viešojo sektoriaus vadybą.

“Pas mus tokia tradicija, kad žmonės labai nori matyti gatvėje policininkų, – sako buvęs vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila. – Policijos pareigūnų turi mažėti, bet sykiu policija turi tapti dar matomesnė. Tai reiškia, jog reikia reformų, kad sistema būtų efektyvesnė.”

R.Čiupailos manymu, turi būti stiprinama pagalbos tarnyba 112, diegiamos naujos pareigūnų motyvavimo priemonės, tobulinama apylinkės inspektorių veikla – jie turi būti labai aiškūs vietos policininkai.

Nors kitų šalių, pavyzdžiui, Danijos, patirtis liudija, kad saugumo užtikrinimas ne visada priklauso nuo policininkų skaičiaus, R.Čiupaila pabrėžia, kad Lietuvoje paprasčiausiai atleidus dalį policininkų, bet nesiėmus jokių kitų veiksmų, padėtis tik pablogėtų. “Jūs pamėginkite Danijoje pereiti per kokį nors kiemą – pas mus eitum ir nueitum, o ten prie prašalaičio iškart kas nors prisistatys ir paklaus, kas esi ir kur eini, o supratus, kad turima blogų kėslų, nedelsiant imamasi priemonių. Bendruomeniškumo jausmas Danijoje daug stipresnis, šito mums dar labai trūksta”, – tvirtina buvęs vidaus reikalų ministras.

Kasmet reikia 1300 mokytojų mažiau

Dabartinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis “Veidui” teigia, kad policininkų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų mažinimas yra “labai jautrus ir dar atviras klausimas”. Ministras nesutinka, kad Lietuvoje policininkų per daug. Jo teigimu, pernai Lietuvoje nusikalstamų veikų, palyginti su 2009 m., sumažėjo 6,7 proc., o per eismo įvykius žuvo 18,6 proc. mažiau žmonių. R.Palaitis sako neabejojąs, kad tai lėmė ne tik griežtos baudos, bet ir tai, kiek šiuo metu turime policijos pareigūnų. “Kaip pastebi ir vienas žymiausių pasaulio ekonomistų, knygos “Keistonomika” autorius Stevenas Levittas, žmonių saugumą lemia tik bausmių griežtumas ir policijos pareigūnų skaičius, o visa kita tėra spekuliacija”, – neabejoja R.Palaitis.

Vis dėlto ministras sutinka, kad galimybės optimizuoti policijos struktūrą bei sureguliuoti pareigūnų skaičių yra svarstomos, o tai daryti verčia esama padėtis. Pavyzdžiui, ministro duomenimis, nuo 2012 m. sausio 1 d. policija nebeatliks komercinės apsaugos funkcijos, tad sumažės ir apie 500 šiai funkcijai atlikti sukurtų pareigybių.

Tiesa, kitų šalių patirtis rodo, kad tikrai galima išsiversti ir su mažesniu būriu pareigūnų bei kitų biudžetininkų, jei į viešąjį sektorių bus labiau įtrauktos vietos gyventojų bendruomenės. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse pastaruoju metu vis daugiau gyventojų per visuomenines organizacijas įtraukiama į įvairią viešąją veiklą – eismo saugumo užtikrinimo, socialinių paslaugų ir kt. Pasak V.Nakrošio, įtraukiant gyventojų bendruomenę mažinamos valdymo išlaidos. Europos šalyse tai tampa labai populiaru.

Na, o ką daryti su mokytojais, kurių mažėja gerokai lėčiau nei mokinių mokyklose? Per pastaruosius trejus metus mokinių sumažėjo 15 proc., o mokytojų – per 9 proc. Pasaulio bankas jau prieš kelerius metus įspėjo, kad pagal mokinių skaičių Lietuvoje mokytojų yra per daug – daugiau nei daugumoje Europos šalių.

Apie tai, kad Lietuvai gresia didelis mokytojų perteklius, dar 2006-aisiais įspėjo ir grupė mokslininkų, atlikusių mokytojų poreikio šalyje iki 2015 m. prognozę. Šiame tyrime mokslininkai teigė, kad 2006–2015 m. darbo vietų visiems bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams sumažės 34–39 proc., o kasmet šalyje reikės vidutiniškai 1300 mokytojų mažiau nei ankstesniais metais.

Visa tai lėmė, kad buvo pradėta mokyklų tinklo pertvarka, mokytojų mokyklose ėmė mažėti, tačiau akivaizdu, kad švietimo srityje bet kokie pokyčiai vyksta dar lėčiau nei policijoje ar kitose srityse.

Kaip teigia analitikas dr. Žilvinas Martinaitis, svarbiausias dalykas, kurį turime padaryti, kai kalbama apie švietimo sistemą, – subalansuoti dabar esančius netolygumus tarp regionų ir didžiųjų miestų. Lig šiol tai vyko vangiai. “Kaimuose klasės yra gana mažos, o miestuose vienoje klasėje gali rasti ir po trisdešimt mokinių, – sako Ž.Martinaitis. – Taip pat labai netolygūs ir skirtingos patirties bei kvalifikacijos mokytojų atlyginimai.”

Mokytojų skaičius mokyklose, pašnekovo nuomone, tikėtina, sumažės natūraliai – juk jei jau dabar išeitų visi mokyklose dirbantys pensinio amžiaus mokytojai, jų gali netgi pritrūkti. Iš tiesų, “Eurostato” duomenys rodo, kad 2009 m. Lietuvos mokyklose dirbo 37,9 proc. vyresnių nei 50 metų mokytojų. “Tad teigti, kad ateityje bus didelis mokytojų perteklius, aš nedrįsčiau”, – tvirtina Ž.Martinaitis.

Dalį mokytojų galėtų įdarbinti ir privačios mokyklos, jei tik pavyktų paskatinti tokių mokyklų plėtrą. Tiesa, dabartiniu metu tai atrodo sunkiai įmanoma: privačios mokyklos kuriasi vangiai, nes konkurencijos sąlygos su valstybinėmis mokyklomis tebėra labai nelygios.

Politikai tapo įkaitais

Nors nuo 2000 m. gyventojų šalyje sumažėjo apie 400 tūkstančių, praktikuojančių gydytojų, Statistikos departamento duomenimis, per šį laikotarpį sumažėjo beveik nepastebimai – nuo 12,7 iki 12,2 tūkst. Lovų ligoninėse mažėjo labiau. Pagal šiuos rodiklius Lietuva taip pat išsiskiria ES.

“Kad mūsų sveikatos apsaugos sistema labai neracionali – tai akivaizdu. Laikas pagaliau pradėti dirbti, nes tai, kas vyksta dabar (turiu galvoje ligoninių jungimą), yra ne reforma, o parodija”, – teigia gydytojas psichiatras, Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras.

Pasak jo, šiandien visi Lietuvos gyventojai yra tapę viešajame sektoriuje labiausiai korumpuotos sveikatos apsaugos sistemos įkaitais, o ypač – politikai, kurie naudojasi elitinėmis gydymo paslaugomis ir todėl mano, kad ši sistema veikia puikiai.

Apibendrindama R.Vainienė sutiko, kad gyventojų skaičiui tai mažėjant, tai didėjant valdininkams būna sunku numatyti, kiek iš tikrųjų Lietuvai reikės gydytojų ar mokytojų, todėl ji siūlo visas viešojo sektoriaus sritis kiek įmanoma labiau privatizuoti. “Tada prisitaikymas vyks ir laiku, ir labai tiksliai, nebus tokių žemės drebėjimų kaip dabar, kai valdžia staiga praregėjo turinti gerokai mažiau klientų savo viešosioms paslaugoms, nei manyta iki šiol”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis savo ruožtu pažadėjo, kad sveikatos, švietimo ir kitos viešojo sektoriaus sritys bus peržiūrimos. “Visame viešajame sektoriuje turi būti vykdomos reformos, kurios parodytų, ar efektyviai yra valdoma, ar darbuotojų skaičius optimalus ir t.t.”, – “Veidui” sakė D.Matulionis.

Taigi reformos viešajame sektoriuje būtinos, bet kaip greitai jos vyks ir ar valdžia nepristigs ryžto imtis nepopuliarių sprendimų? Bent jau šios dienos duomenys rodo, kad viskas pas mus vyks kaip visada – kaip įmanoma lėčiau, o reformos tebus kosmetinės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...