2010 Spalio 27

Spaudos aktualija

Vidutiniokai – ties skurdo riba

veidas.lt

Kas penktas lietuvis gyvena ties skurdo riba, skelbia statistika. Tačiau ne ką geriau verčiasi ir vidutiniokams statistikų priskiriamos šeimos. Dienraščiui savo gyvenimo smulkmenas sutikusi atskleisti keturių asmenų šeima, kuri pagal pajamas statistinę skurdo ribą lenkia net tūkstančiu litų, turi gyventi spausdama centus. Šeimai, kurioje dirba abu tėvai, pinigų užtenka tik būtiniausiems poreikiams – maistui, mokesčiams, automobilio eksploatavimo išlaidoms, vaikų mokymosi reikmėms. Apie kultūros poreikius ir atostogų keliones net negalvojama.

„Vakarų ekspresas“ rašo:

„Anot neseniai paskelbtų duomenų, vienas gyvenantis asmuo atsiduria skurde, jei jo pajamos per mėnesį nesiekia 831 lito (46,9 proc. visų vienišų asmenų), o šeima, kurią sudaro du suaugę ir du vaikai iki 14 metų – 1 746 litų (19 proc. tokių šalies šeimų).

Šeimoje abu tėvai yra samdomi darbuotojai, dirba biudžetinėse įstaigose. Sūnus pilnametis, bet dar mokosi profesinėje mokykloje, gyvena su tėvais, yra jų išlaikomas. Dukra – moksleivė.

Tėvų algas sudėjus, šeimos pajamos per mėnesį – 2 700 litų (šiuo metu vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius uostamiestyje siekia 1 659 litus). Tad šeimos pajamos beveik tūkstančiu litų viršija skurdo ribą. Sūnus dar gauna 60 litų stipendiją, bet ji į bendrą katilą nepatenka, paliekama pačiam vaikinui.

Gyvena šeima dviejų kambarių bute daugiabučiame name, priemiestyje. Namas šildomas malkomis, kurios pigesnės nei centralizuotai tiekiama šiluma. Malkas perka vasarą – apie 500 litų mokėjo už mašiną. Per žiemą sukūrenti reikia dviejų mašinų malkų – maždaug tūkstančio litų.

“Jeigu reikėtų kaip mieste po 300-350 litų kas mėnesį per šildymo sezoną mokėti, būtų krachas”, – sako pokalbininkė Jurgita.

Šeima dar turi automobilį, internetą, mobiliuosius telefonus.

“Vakar piniginėje dar turėjau 100 litų, – pasakoja Jurgita. – Susirgo vaikai, reikėjo vaistų, vaistinėje palikau 50 litų. Parduotuvėje pirkau paprasčiausių būtiniausių produktų – sumokėjau 47 litus. 100 litų nebėra, o valgyti yra tik vienai dienai, kone vienam vakarui. Šiandien nebeturiu nė 10 litų. Ačiū Dievui, tuoj bus mokami avansai.”

Jurgita neslepia, jog su vyru svarsto “gal nebemokame gyventi”.

“Vyrui sakiau, kad pats matė, ką vakar pirkau. Grietinė, kuri tik ką kainavo 3,89 lito, dabar jau kainuoja 4,19 lito. Kava, kuri kainavo per septynis litus, dabar jau atsieina beveik devynis. Centas prie cento ir susideda. Kai maisto kainos pakilo, geriausių produktų atsisakėme. Labai norėčiau pirkti šaltai rūkytos dešros už 30 litų, bet perku dešras ir dešreles po 8 litus už kilogramą”, – sakė moteris.

Šeima mėsą, žuvį valgo tik savaitgaliais. Kasdieniniai patiekalai – sriubos iš daržovių, bulvės, makaronai, daržovių troškiniai.

“Būna, kad rytą ant duonos tepu tik sutarkuotų morkų su majonezu ir česnaku, – prisipažįsta Jurgita. – Pietų kavinėse, valgyklose aš pati niekada nevalgau, įsidedu iš namų.”

Jurgita sako negalinti nė įsivaizduoti, kaip iš minimalių algų, kai į rankas gaunama tik 670 litų per mėnesį, gyvena šeimos su dviem trimis vaikais: “Jie tikrai negali išgyventi. Ką jie valgo? Nebent gauna pašalpas, kompensacijas, ar nemokamą maitinimą vaikams?”

Mokesčių – komunalinių, už internetą, mobiliuosius telefonus – Jurgitos šeima sumoka per mėnesį apie 500 litų.

Kad keturių asmenų šeima “normaliai” maitintųsi, maistui per dieną tenka išleisti 40-50 litų, per savaitę – apie 350 litų, per mėnesį – apie 1 400.

“Anksčiau skaičiuodavome, kad užtenka per savaitę prasimaitinti ir 200 litų”, – sakė moteris.

Maistpinigių vaikams duodama po 3-4 litus. Per mėnesį išeina apie 160 litų.

Jurgitai į darbą reikia važinėti kasdien. Važiuoja su bendradarbiais ar pakeleivingomis mašinomis – kelionė per dieną kainuoja 5 litus, per mėnesį – 120 litų.

Šeima yra pasiėmusi paskolą, už kurią įsigijo automobilį. Dabar bankui reikia grąžinti po 220 litų per mėnesį.

“Viską susumavus, iš 2 700 litų turėtų likti apie 300 litų. Bet jie skiriami kuro išlaidoms, higienos, buities prekėms. Drabužių negalime pirkti. Ruduo atėjo, tik dukrai pirkome batus ir džinsus, o sūnui – nieko. Dar dukrai reikėjo anglų pratybų sąsiuvinių, vadovėlio – vėl per 100 litų išėjo”, – sako moteris.

Apie spektaklius, kino filmus Jurgita su vyru gali tik pasvajoti. Mėgsta knygas skaityti, bet į knygyną net neina – skolinasi knygas iš draugų, bendradarbių.

Visos šeimos atostogos – namuose.

“Kai atlyginimus per krizę sumažino, labai atsiliepė, – sakė pokalbininkė. – Juk niekas nepinga, nežinau, kaip toliau reikės verstis, jeigu kainos dar kils. O kuo vaikas didesnis, tuo daugiau reikia išlaidų”.

Apie savo vaikų ateitį motina kalba su dideliu rūpesčiu, nes dukra gerai mokosi, norės siekti aukštojo mokslo.

“Mes, vidutiniokai, negalėsime jos išleisti į mokslus, jeigu negaus studijų krepšelio. Imti studijoms paskolą vos pilnametystės sulaukus ir nežinant, ar turėsi darbą, didžiulė rizika. Kas tą paskolą grąžins? Tėvai? Mes tikrai negalėsime jos grąžinti”, – sako moteris.

Sūnus, anot motinos, nenorėjo siekti aukštesnio mokslo. Įgis profesiją, bet ar turės darbo? Darbdaviai dabar reikalauja, kad būtum jaunas ir su patirtimi, o iš kur tos patirties pasisemti, kai niekas tavęs į darbą nepriima?

“Vaikai mūsų išvažiuos į užsienį juodo darbo dirbti, – sako Jurgita. – Sūnus tik apie tai ir kalba. Mes, keturiasdešimtmečiai, šiokius tokius darbus turintys, dar nejudame, mums dar gerai Lietuvoje, dar brangus savo kraštas, bet vaikų mes nebeturėsime – jie išvažiuos. Bet kokio jaunuolio paklauskite, jie savo ateities su Lietuva jau nesieja.”

Keturių asmenų šeimos mėnesinis biudžetas

Pajamos – 2 700 litų.
1400 litų – išlaidos maistui.
500 litų – mokesčiams.
160 litų – dviejų vaikų dienpinigiams.
120 litų – kelionei į darbą.
220 litų – paskolai grąžinti.
300 litų – higienos, buities prekėms, kurui, vaikų mokymosi reikmėms, drabužiams, batams pirkti.

Skaičiai

1 922 Lt – tokios yra vidutinės šalies namų ūkio pajamos per mėnesį.
838 Lt – tiek pajamų tenka vienam namų ūkio nariui per mėnesį.
25 proc. namų ūkių pajamų gauna iki 1 000 Lt per mėnesį (vidutinės pajamos per mėnesį šioje grupėje sudaro 786 Lt).
23 proc. kaimo vietovių namų ūkių pajamos yra mažesnės už vidutines (1 481 Lt). Didžiuosiuose miestuose namų ūkių pajamos – 2 378 Lt per mėnesį. Kituose miestuose jų pajamos siekia 1 709 Lt.
26 proc. namų ūkių apskritai nėra pajamų už darbą gaunančių asmenų. Tai – visiškai ar iš dalies priklausomi nuo socialinių išmokų žmonės.
1 637 Lt – tiek siekia vidutinės viso namų ūkio išlaidos per mėnesį. Namų ūkio išlaidų struktūroje didžiausią dalį sudaro maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (34 proc.), būsto išlaikymas (17 proc.) ir išlaidos transportui, kurui (8 proc.).
27 proc. namų ūkių turi vienokių ar kitokių finansinių įsipareigojimų.
14 proc. namų ūkių atstovų, jų nuomone, šiandien gyvena skurdžiai, dar 27 proc. savo gyvenimo lygį vadina žemesniu už vidutinį.

“Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu 2010 m. rugsėjo 2-24 d. “Sprinter tyrimų” atlikto tyrimo duomenys

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...