– Kaip vertinate A.Sacharuko ir L.Karaliaus apkaltos proceso eigą? – Normaliai. Prieš prasidedant procesui buvau daug skeptiškiau nusiteikęs. Man atrodė, kad Seime įsišaknijęs nebaudžiamumas ir tradiciškai nebekreipiama dėmesio į nuolatinius rimtus procedūrų pažeidimus. Džiaugiuosi, kad dauguma Seimo narių labai rimtai pažvelgė į būtinybę keisti šias blogas tradicijas. Jau dabar prasidėję poslinkiai rodo, kad iš šio [...]

“Veidas”: Praėjo pirma Jūsų darbo savaitė einant naująsias pareigas. Kokią padėtį radote departamente? K.R.: Pamačiau, kad daug darbuotojų atleista, vidaus audito skyrius panaikintas, departamentas sumažintas iki 22 žmonių. Fizinė kultūra ir sportas Europos Sąjungoje pagal Lisabonos sutartį iškelti iki bendrosios ES politikos, bet dabar Lietuvoje tokia padėtis, kad įgyvendinant Saulėlydžio komisijos siūlymus vyksta pertvarkos. Kol [...]

Europos Sąjungoje esame tarp pirmūnų pagal ligoninių ir gydytojų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, bet sveikatos paslaugų vartotojų indeksuose vis liekame tarp sąrašo autsaiderių. Pasaulio bankas bara už neracionalų lėšų naudojimą, modernios vadybos stygių, tačiau Permainų koalicijos Vyriausybės užsimota vykdyti sveikatos apsaugos tinklo optimizavimo reforma stringa. Kodėl nesiseka pakeisti sveikatos sistemos, klausiame Mykolo Romerio universiteto Politikos [...]

“Veidas”: Švietimo ir mokslo ministras, gindamasis nuo profesinių sąjungų skelbiamo nepasitikėjimo, įtarė, kad už tokių pareiškimų stovi politikai ir akademinės bendruomenės atstovai. Ar tikrai aukštosios mokyklos norėtų stabdyti švietimo reformą? R.G.: Kai girdžiu ministrą kalbant apie akademinę nomenklatūrą, visada noriu pasiūlyti, kad prisimintų, jog rektoriai pirmieji kėlė klausimą dėl reformos. Bet dėl esminės. Taigi priekaištai [...]

Į “Veido” klausimus atsako visuomenės veikėjas, dienraščio “Gazeta Wyborcza” vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas.

“Suprantu, kad šiandien gesiname gaisrą, bet juk norime, kad jį užgesinę rastume gyvų žmonių”, – beveik prieš metus interviu “Veidui” sakė tuomet Seimo pirmoji vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Tačiau būtent tuo dabar ir kaltinama Permainų koalicija – kad valstybės finansus suvaldė, tačiau nedarbo, skurdo, emigracijos sąskaita. Ką apie tai mano dabar jau Seimo pirmininkė I.Degutienė? [...]

– Dar 1999 m. Lietuvoje įtvirtintas strateginis planavimas iki šiol tėra tik popierinės taisyklės. Įstaigos išmoko planus parengti, tačiau ir toliau gyvena savu ritmu: lėšų išleidžia ne tiek, kiek reikia tikslams pasiekti, o tiek, kiek skiria biudžetas. Ir toliau finansuojamos galvos, o ne jų atlikti darbai. Kodėl net krizė neprivertė šios Vyriausybė pakeisti tokios ydingos [...]

– Ko Lietuva tikisi iš BJVT posėdžio, kuriame ketina dalyvauti ir A.Merkel, ir V.Putinas? – Lietuva tikisi, kad įvyks esminis regioninio bendradarbiavimo lūžis. Kad pasibaigs ligšiolinė praktika, kai įvairūs sprendimai būdavo priiminėjami už Baltijos valstybių nugaros, joms nežinant. Kad nuo šiol visi reikalai bus tvarkomi bendrai, laikantis principo, jog kiekviena šalis turi balso teisę ir [...]

Neturime pigių energiją kuriančių šaltinių, o gamyba dideliais kiekiais iš atsinaujinančių išteklių yra greičiau perspektyvos dalykas,

Kaimynai latviai gegužės 4-ąją mini Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo dvidešimtmetį. Apie senesnę ir dar gana netolimą Latvijos, Lietuvos ir Estijos praeitį, perspektyvas išlipti iš šiandieninio sunkmečio, trijų Baltijos šalių seserystės tikslingumą ir europietišką vienybę kalbamės su 1999–2007 m. Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga, ir dabar aktyviai dalyvaujančia tarptautinių institucijų veikloje. Iki 1998 m. ji gyveno emigracijoje. “Ten [...]

– Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl nusikalstamumas Lietuvoje pernai didėjo, nors kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje jis mažėjo. Juk ten taip pat ir krizė buvo, ir lėšos policijai apkarpytos. – Baltijos šalių nusikalstamumo duomenų lyginimas iš dalies yra sąlyginis, nes kiekvienoje iš jų yra teisinės bazės skirtumų. Be to, reikia pabrėžti, kad jau penktus metus iš eilės [...]