Japonija – viena iš pasaulio lyderių švietimo srityje. Absoliuti dauguma šalies gyventojų yra raštingi, įgyja privalomąjį pagrindinį išsilavinimą. Net 60 proc. japonų stoja į universitetus ar kolegijas ir gali pasigirti bent jau bakalauro mokslinį laipsnį atitinkančiu diplomu. Magistrantų ir doktorantų procentas Japonijoje bene didžiausias visame pasaulyje.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, šaliai rengiantis įtemptoms deryboms dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, netikėtai sušaukė pirmalaikius visuotinius rinkimus. Britai prie balsadėžių rinkti naujos valdžios eis ne 2020-aisiais, o jau šiemet – birželio 8 dieną.

Vaidotas RŪKAS „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo  departamento direktorius Po praėjusiais metais viso pasaulio dėmesį prikausčiusių įvykių, kurie pakeitė politinę situaciją ir į kuriuos reagavo rinkos, 2017-ieji kol kas atrodo kiek ramesni. Regis, gana netikėtų pernykščių pokyčių virtinė pirmąjį šių metų ketvirtį buvo šiek tiek sustabdyta, o pirmasis žingsnis buvo rinkimai Nyderlanduose, kuriuos laimėjo nuosaikūs [...]

2009 m. kino teatruose pasirodė Richardo Kelly režisuotas filmas „Dėžė“ („The Box“). Siužetas įtraukia nuo pirmųjų kadrų. Vieną dieną Norma (akt. Cameron Diaz) prie savo namų durų randa siuntinį, kuriame yra dėžutė su raudonu mygtuku. Kitą dieną į duris pasibeldžia garbaus amžiaus nepažįstamasis ir pateikia neįtikėtiną pasiūlymą. Jei Norma paspaus mygtuką, esantį ant dėžutės, tai įvyks du dalykai: kažkur pasaulyje mirs jai nežinomas žmogus, o ji gaus milijoną dolerių. Šiam sprendimui ji turi 24 valandas.

2016-ųjų lapkričio 20 d. dešiniųjų pažiūrų prancūzai, besitelkiantys apie Respublikonų partiją (Les Républicains, LR), balsavo už savo kandidatą į 2017-ųjų prezidento rinkimus. Šis momentas Prancūzijoje laikytinas vienu svarbiausių visoje rinkimų kampanijoje.

Vienuolika kandidatų Prancūzijos prezidento rinkimuose – nei daug, nei mažai. Pretendentų karuselė sustojo balandžio 23-iajai einant į vakarą. Mažai kam kilo abejonių, kad nė vienas nesurinks daugiau nei 50 proc. balsų, tad antrajame ture varžysis du lyderiai. Jų surinkti balsai beveik atitiko apklausų duomenis: centristu įvardytas Emmanuelis Macronas gavo 23,86 proc., kraštutine dešiniąja laikoma Marine Le Pen – 21,43 proc. balsų.

Marine Le Pen prancūziškajam „La troškiniui“ žada saujas aitrių prieskonių „pagal skonį“. Emmanuelis Macronas viską darytų pagal patikrintą receptūrą ir geriausias europietiško troškinio virimo tradicijas. Tačiau prancūzai vis dar blaškosi ir ieško netikėtų skonio pojūčių, kurių gali suteikti ir kraštutinių kairiųjų atstovas Jeanas Lucas Melenchonas, ir antrąjį kvėpavimą beatgaunantis ir prie rinkimų puodo drąsiai stojantis Francois Fillonas.

Visi laukiame, koks vis dėlto bus naujasis nuo liepos mėnesio įsigaliosiantis Darbo kodeksas, pagal kurį turėsime dirbti, matyt, bent dešimtmetį. Žinome, kiek užtruko šio dokumento parengimas ir kiek aistrų sukėlė jo svarstymas, tad vargu ar anksčiau sulauksime esminių pakeitimų.

Ką mes žinome apie Kroatiją, koks vaizdinys iškyla prieš akis išgirdus šios šalies vardą? Turbūt atostogų karščiu nuplieksta Adrijos pakrantė? Jau primirštos „Žalgirio“ kovos su baisiąja Zagrebo „Cibona“? O gal nepalenkiamas komunistinės Jugoslavijos vadas ir diktatorius Broz-Tito? Ne vienas dar prisimintų, kad Kroatija – tai kaklaraiščio – „kravata“ – tėvynė…

Viktoro Orbano vyriausybė žengė dar vieną žingsnį neliberalios demokratijos keliu. Sakydamas metinę kalbą Vengrijos premjeras nubrėžė tolesnės šalies raidos gaires, įvardydamas 2017-uosius kaip kovos su užsienio įtaka Vengrijos vidaus politikai metus. Tai galima vertinti kaip tiesioginę nuorodą į George‘o Soroso remiamų nevyriausybinių organizacijų ir fondų veiklą.

Prieš Velykas per socialinius tinklus pasklido Vilniaus forumo kreipimasis „Dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką“. Iš esmės bedantis ir deklaratyvus dokumentas, tikėkimės, bus pamirštas be didelių pasekmių jo kūrėjams ir Lietuvai.