Šiemet Rumunija švenčia narystės ES dešimtmetį ir kartu su Lietuva sutiko tryliktąsias įstojimo į NATO metines. Taigi ES ir NATO kontekste mus sieja labai rimta partnerystė.

Europos Komisija, remdamasi šalies ūkio analize, pateikė Lietuvai ekonomikos stiprinimo rekomendacijas. EK vertinimu, planuojamos struktūrinės reformos pensijų sistemos ir darbo santykių srityse gali turėti teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui ir užimtumo didėjimui.

Atrodo, kad poreikis žavėtis ir lieti jausmus ties apsiverkimo riba rado nišą teatro salėse. Lietuvoje partijų suvažiavimai vyksta ne kasdien, nėra diktatūros kaip Šiaurės Korėjoje. O į spektaklius sezono metu bent jau Vilniuje galima eiti kelis kartus per savaitę. Ir po vaidinimo minutę kitą audringai paploti. Aktoriai iškviečiami nusilenkti kelis kartus. Neatsistoti lyg ir nepadoru. Likusieji sėdėti puikiai matomi. Sunkiau pastebėti, kas pirmas pašoko iš vietos. Paskui, žinoma, – visi pro duris.

Programišiai „Anonymous“ perspėja apie netrukus Šiaurės Korėjoje prasidėsiantį Trečiąjį pasaulinį karą. Ar tokia grėsmė reali?

1962 m. V Respublikos įkūrėjas generolas Charles‘is de Gaulle‘is suteikė prancūzams teisę „rinkti valstybės galvą“. Visuomenei, prieš 200 metų su entuziazmu kapojusiai karališkąsias galvas, prezidento rinkimai tapo pagrindiniu Prancūzijos politinio gyvenimo varikliu, šalies ateitį lemiančiu demokratiniu ritualu, kuriame noriai ir aktyviai dalyvaujama. Šiemet iš maždaug 47,6 mln. balsavimo teisę turinčių prancūzų antrajame ture dalyvavo 74,6 proc. Nors aktyvumas mažesnis, negu buvo 2012, 2007 ar 2002 m., Emmanuelio Macrono pergalė nėra mažiau svari. Jis iš viso įveikė 10 varžovų – kai kurie iš jų, kviesdami „nebūtinai dalyvauti balsavime“ antrajame ture, rūpinosi ne kova prieš „Nacionalinį frontą“, o savo partiniais interesais šių metų birželio mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Valdžia ėmėsi svarstyti, kurias mokesčių lengvatas Lietuvoje reikia naikinti. Kyla rizika, kad mokesčių lengvatų panaikinimas bus eilinis ir žalingas mokesčių naštos didinimas. Kad taip nenutiktų, verta apsvarstyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kurias lengvatas palikti, o kurių ne.

Balandžio pabaigoje žiniasklaida pranešė apie papildus Zalavo nekropolyje. Brolių Pilsudskių gimtinėje prie Pabradės lietuviai pastatė trijų metrų aukščio granito paminklą ir gražiai lietuviškai aprašinėjo. Tikėtina, kad ir garšvos aplink nuravėtos.

Jeigu Jerevano gatvėje užkalbinsite vietinį gyventoją ir paklausite, ką jis žino apie Lietuvą, nustebsite sužinoję, kad žino gana daug. Armėnas tikrai nesupainios Lietuvos su kaimyninėmis Baltijos šalimis, o dažnas su nostalgija prisimins laikus, kai svečiuotasi Lietuvoje: tarsi į Vakarus skrista į nebrangią turistinę ar populiarią povestuvinę kelionę tada dar kasdieniu reisu Jerevanas–Vilnius, prekiauta gvazdikais ar Jerevano „Nairi“ gamykloje pagamintais spalvotais bateliais, anuomet turėjusiais didelę paklausą, ar lankyti sovietinėje armijoje Lietuvoje tarnaujantys tautiečiai.

Emmanuelis Macronas išrinktas Prancūzijos prezidentu – kaip ir galima buvo tikėtis. Dėl jo pergalės būta mažiau abejonių, nei pernai laukiant, kaip apsispręs Didžioji Britanija per „Brexit“ referendumą, ar kiek vėliau lažinantis, kas laimės JAV prezidento rinkimus: Hillary Clinton ar Donaldas Trumpas.

Visos Europos mastu atliktas tyrimas parodė, ką ir kaip europiečiai kalba, galvoja ir ko tikisi iš Rusijos. Vienose šalyse Rusija matoma kaip didžiausia įmanoma grėsmė, kitoms ji kone neegzistuoja, trečios į ją žvelgia pro rožinius akinius ir neatsistebi, ko šiaušiasi labiausiai dėl Rusijos nerimaujančios Baltijos šalys.

Gerovę pernelyg dažnai siejame tik su darbo vietomis. Pavyzdžiui, atėjus naujam investuotojui skaičiuojame, kiek naujų darbo vietų jis sukurs. Debatuose, diskutuojant, ar reikia Lietuvoje leisti dirbti daugiau žmonių iš tokių šalių kaip Baltarusija ar Ukraina, baiminamės, kad užsieniečiai atims darbus iš Lietuvos piliečių.