Susidaro įspūdis, kad Lietuva yra užkerėta: juk nė vienas rezonansinis nusikaltimas pas mus dar nebuvo ištirtas taip, kad dėl tyrėjų nebūtų gėda. Tirdami nusikaltimus ir ieškodami kaltininkų, mūsų pareigūnai tarsi rungtyniauja, kuris sumuš neprofesionalumo ar net absurdiškumo rekordą.

Jau netrukus turėtų paaiškėti visi oficialūs kandidatai į Lenkijos prezidento postą. Iki šios dienos, balandžio 26-osios, Lenkijos valstybinėje rinkimų komisijoje turėjo užsiregistruoti kandidatų rinkimų štabai. Kiekvienas jų turėjo pateikti po 100 tūkst. parašų, patvirtinančių pritarimą kandidatui.

Artėjant gegužės 9 dienai Lietuvoje subruzdo Antrojo pasaulinio karo veteranai, kovęsi SSRS pusėje, ir norėtų surengti paradą pergalei pažymėti.

Vertinti, ar jau atėjo palankus metas pirkti būstą, – labai nedėkingas užsiėmimas. Antai 2008 m. pradžioje, praėjus vos keliems mėnesiams po pasiekto būsto kainų piko, įtakingiausi Lietuvos ekonomikos apžvalgininkai tikino, kad kainų korekcija yra tik trumpalaikė ir 2008-ieji gali būti geriausias metas būstui įsigyti. Taip pat buvo gajus įsitikinimas, esą būsto kainos tiesiog stagnuos, tačiau [...]

“Dėl baimės, kurią jaučia Vidurio Europos gyventojai, ypač Baltijos šalių gyventojai ir lenkai, Rusijai derėtų imtis iniciatyvos. Į savo kaimynų susirūpinimą Maskva turėtų žiūrėti rimtai. Atrodo, kad Lenkiją Rusija jau pripažino kaip pagrindinę šalį šiame regione ir ryšius su ja – kaip būdą pagerinti santykius su visa Europos Sąjunga.

Beveik nėra abejonių, kad jau netrukus Didžioji Britanija iš esmės keis savo imigracijos politiką: į šalį bus įleidžiama mažiau užsieniečių. Taip nutiks, jei per gegužės 6 d. rengiamus parlamento rinkimus Didžiojoje Britanijoje laimės šiuo metu opozicijoje esantys dešinieji – Torių partija.

Susidaro įspūdis, kad šiandien Lietuvoje po “socialinio teisingumo” vėliava galima paslėpti ne tik neprotingas, bet ir labai įžūlias idėjas. Opozicijos parengtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos yra akivaizdus to pavyzdys.

A.Kubiliaus kairuoliškus sprendimus KT grąžino į tinkamą balansą su dešiniąja politika. Tai ir yra didžiausia šio KT sprendimo vertė.

Įvairių šalių ūkio raidos istorija rodo, kad vienas skaudžiausių ir ilgalaikių ekonomikos recesijos padarinių – gerokai padidėjęs nedarbas. Tad, nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika krizę pasitiko esant mažesniam nei natūralus nedarbo lygiui, viskas greitai apsivertė aukštyn kojom.

Pasiklausius kai kurių mūsų politikų susidaro įspūdis, kad visas ekonomines šalies bėdas galima išspręsti pasitelkus teisines manipuliacijas: priimi įstatymą, kad krizės Lietuvoje nėra, ir šioji išsigandusi pasislepia.

Šiuo metu tik keturios pasaulio valstybės tvirtina neturinčios skolų, visos kitos grimsta į jų liūną. Kai kurios jų – prasiskolinusios beviltiškai.