2010 Kovo 22

Audrius Bačiulis

Lietuva adamkinę užsienio politiką keičia į landsberginę

veidas.lt

Bendra Prezidentūros ir Vyriausybės darbo grupė jau parengė naujos Lietuvos užsienio politikos strategijos apmatus.

Pagrindinės naujosios užsienio politikos gairės rikiuojasi taip: gili integracija su Baltijos ir Šiaurės šalimis, santykių su Amerika pagyvinimas, santykių su Rusija ir Baltarusija normalizavimas, draugystės su Ukraina, Moldova, Gruzija išsaugojimas.

Pernai vasaros pabaigoje šalies vadovės Dalios Grybauskaitės skambučiu prezidentui Dmitrijui Medvedevui prasidėjęs Lietuvos ir Rusijos santykių normalizavimas įgauna netikėtą pagreitį. Šią savaitę vyks jau antras per pastaruosius pusantro mėnesio abiejų valstybių vadovybės susitikimas.

V.Putinas laukia A.Kubiliaus

Praėjusį trečiadienį iš Maskvos į Vilnių atskriejo žinia, kad šiuo metu vis dar įtakingiausiu žmogumi Rusijoje laikomas premjeras Vladimiras Putinas mielai rastų valandą laiko neformaliam pokalbiui su premjeru Andriumi Kubiliumi, jeigu šis kartu su žmona Rasa atvyks į Mstislavo Rostropovičiaus muzikos festivalio atidarymą.

Įdomiausia, kad iniciatyvą susitikti parodė būtent Rusija, mat iš pradžių A.Kubilius visai neketino vykti į Maskvą. “Kai atėjo M.Rostropovičiaus fondo kvietimas atvykti poniai R.Kubilienei (kuri yra šio fondo Lietuvoje direktorė), rusai mūsų paklausė, ar ją lydės ir premjeras, – pasakojo “Veidui” vienas įtakingas Lietuvos diplomatas. – Perdavėme šią žinią A.Kubiliui, jis atsakė, kad vyks, jei bus rimtų susitikimų. Iš pradžių rusai pasiūlė “antrojo ešelono” personas, tad premjeras atsisakė. Bet per Kovo 11-osios priėmimą prie A.Kubiliaus priėjo asmeninis V.Putino draugas susisiekimo ministras Igoris Levitinas ir ėmė apgailestauti, ko šis nevykstąs į Maskvą. Premjeras jam atsakė: “Bus susitikimas su V.Putinu – važiuosiu”. Praėjo savaitė, ir gavome žinią, kad Rusijos premjeras laukia A.Kubiliaus atvykstant”.
Vilniuje kol kas iki galo neišsiaiškinta, kokių tikslų siekia Maskva, taip intensyvindama kone į demonstratyvų draugiškumą krypstančius santykius. Mat, “Veido” žiniomis, Lietuvoje viešėjęs I.Levitinas ne tik perdavė prezidento D.Medvedevo sveikinimus nepriklausomybės dvidešimtmečio proga, bet savo iniciatyva su mūsų politikais užvedė išsamų bei dalykišką pokalbį apie okupacijos žalos atlyginimo problemas.

Konservatorių rankos laisvesnės

Mūsų diplomatai mano, kad viena priežasčių, kodėl Rusija ėmė keisti toną kalbėdama su Lietuva, – pajudėję elektros jungties į Švediją tiesimo darbai. Įgijusi alternatyvią jungtį ir sinchronizavusi savo elektros srovės dažnius su Skandinavija, Lietuva galėtų sukelti nemažai galvos skausmo dėl Kaliningrado, kuris su “motinine” bendra Rusijos elektros sistema jungiasi per Lietuvą. Be to, Rusija nori didinti dujų eksportą į mūsų šalį, bet Lietuva, A.Kubiliaus manymu, galėtų pirkti daugiau dujų tik tuo atveju, jeigu jų kaina neviršytų tos, už kiek dujas perka Vokietija.
“Ar šis Lietuvos ir Rusijos vadovybės susitikimų ir pokalbių pagausėjimas yra dirbtinis, ar nuoširdus, ateitis parodys, – sakė “Veidui” vienas šiuo metu užsienio politiką formuojančių žmonių. – Tai, kad susitiko vienas, kitas politikas, važiuoja susitikti trečias – dar nieko nereiškia. Žinoma, gausėjančių susitikimų faktas yra teigiamas, bet kokie bus rezultatai, kokie yra tikrieji mūsų partnerių tikslai, pamatysime tik po kokio pusmečio. Svarbu, kad dabar, kai valdžioje yra konservatoriai, jie gali daug ramiau ir drąsiau su Rusija plėtoti atvirą ir lygiateisį dialogą, nes neturi to “prorusiškų politikų” šleifo, kuris nuolat driekėsi įkandin, valdant socialdemokratams ir jų partneriams”.

Grįžtama prie landsberginės linijos

Apskritai šiuo metu Lietuvos užsienio politikoje bręsta rimtas, nors plika akimi kol kas sunkiai pastebimas perversmas. Nuo adamkinės (tiksliau, januškinės) užsienio politikos, kuri buvo nukreipta į demokratijos sklaidą Rytuose – Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje ir paremta bendradarbiavimu su Lenkija bei JAV, gręžiamasi į senąją landsberginę, paremtą glaudžia Baltijos šalių ir Skandinavijos partneryste. Tai suprantama, nes Lietuvą, Latviją, Estiją su Šiaurės šalimis sieja glaudūs finansiniai ir verslo interesai, kurių skandinavai net ir norėdami negalėtų lengvai atsisakyti, o su partneriais Rytuose siejo nebent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nostalgija ir bendra sovietinė praeitis. Ir, svarbiausia, savarankiškai vykdyti tokią politiką Lietuva neturėjo nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių.
Tuo tarpu įtakingiausia tarp Šiaurės šalių Švedija yra viena Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvos autorių, tad glaudindama bendradarbiavimą su Skandinavija Lietuva galėtų tęsti kai kuriuos projektus Rytuose, ypač Moldovoje.

Didžiausia problema Lietuvai tampa, kad ir kaip būtų keista, ne santykiai su Rusija, o su strategine partnere ilgą laiką tituluota Lenkija. Jos užsienio reikalų ministras ir vienas realiausių kandidatų į būsimuosius prezidentus Radeckas Sikorskis kone demonstratyviai ignoruoja Lietuvą, visą savo dėmesį sutelkdamas santykiams su Vokietija ir Rusija atkurti.

Regis, iš visos ligšiolinės ilgametės Lenkijos Rytų politikos R.Sikorskį domina tik lenkų mažumų reikalai Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje – vadinamuosiuose “kresuose” (pakraščiuose). Tai galima suprasti, nes pagrindiniai R.Sikorskio ir jo atstovaujamos Piliečių platformos partijos rinkėjai gyvena Lenkijai po karo atitekusiose buvusiose Vokietijos žemėse, į kurias persikėlė lenkai iš Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai atitekusių prieškarinės Lenkijos žemių. Ši aplinkybė bei politinis auklėjimas JAV išeivių iš “kresų” sluoksniuose ir suformavo R.Sikorskio požiūrį į rytinius kaimynus.

“Mes viską matome ir suprantame, tačiau galima pasakyti paprastai: kad ir kas būtų, kiaulyste į kiaulystę Lenkijai tikrai neatsakysime, – artimiausių metų Vilnius strategiją Varšuvos atžvilgiu “Veidui” atskleidė už tai atsakingas diplomatas. – Bet akivaizdu, kad santykių atšalimo tikrai galime sulaukti. Būtent todėl itin svarbus darosi kadaise Vytauto Landsbergio taip megztų santykių su Baltijos šalimis ir Skandinavija atkūrimas”.

Dar viena užduotis, kurią šiuo metu svarsto Lietuvos užsienio politikos strategai, – ryšių su JAV plėtra. “Prezidentė D.Grybauskaitė iškėlė konkrečią užduotį – siekti susitikimo su JAV prezidentu Baracku Obama, – sakė “Veidui” diplomatai. – Taip pat privalome rasti naujų Lietuvos ir Amerikos bendradarbiavimo temų, nes šiuo metu mūsų santykiai gerokai išblėsę ir iš esmės apsiriboja bendrais kovos veiksmais Afganistane”.

Prie Rytų politikos iniciatyvų bus grįžta ne anksčiau, nei Lietuvai pavyks diplomatinis proveržis Skandinavijoje ir JAV.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Audrius Bačiulis:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...