2010 Balandžio 24

Dickas Krickus

Ar iš tiesų rusams parūpo jų reputacija

veidas.lt

“Dėl baimės, kurią jaučia Vidurio Europos gyventojai, ypač Baltijos šalių gyventojai ir lenkai, Rusijai derėtų imtis iniciatyvos. Į savo kaimynų susirūpinimą Maskva turėtų žiūrėti rimtai. Atrodo, kad Lenkiją Rusija jau pripažino kaip pagrindinę šalį šiame regione ir ryšius su ja – kaip būdą pagerinti santykius su visa Europos Sąjunga.

Tačiau ir su Baltijos šalimis rusai taip pat turėtų suartėti”, – tai Dmitrijaus Trenino, Carnegie pasaulio taikos fondo atstovybės Maskvoje vadovo, žodžiai. Jie buvo ištarti kovo mėnesį JAV atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto nariams.

D.Trenino vertinimu, jei Rusija neužmegs darnių santykių su ekonomiškai stipriomis JAV ir Europos Sąjunga, jos laukia liūdna ateitis.

Susidaro įspūdis, kad Rusijos ekonomikos ir politikos oligarchai, kadaise tvarkę savo reikalus pernelyg nesirūpindami tuo, ką apie juos mano kiti tarptautinės bendruomenės nariai, šiuo metu labai gerai suvokia glaudų Rusijos teigiamos reputacijos ir jos ekonominės sėkmės ryšį. Čia derėtų akcentuotį kaip tik žodį “reputacija”, o ne “įvaizdis”, nes pastarąjį galima pagerinti viešųjų ryšių kampanijų metu, tačiau pirmąjį galima užsitarnauti per ilgą laiką, ir tik konkrečiais veiksmais, pvz., remiantis tuo, kaip šalis elgiasi su savo kaimynais – tiek mažaisiais, tiek didžiaisiais.

Čia verta prisiminti Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto žodžius, ištartus po sovietų imperijos žlugimo, kad naujieji Rusijos lyderiai bus vertinami pagal tai, kaip – gerai ar blogai jie elgsis su savo Baltijos šalių kaimynais.

Taigi pastaraisiais mėnesiais Rusijos taktika ir laikysena keičiasi. Apie tai galima spręsti kad ir iš gana malonaus Rusijos premjero Vladimiro Putino susitikimo su Lietuvos ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi, taip pat iš V.Putino dalyvavimo Antrojo pasaulinio karo metais Katynės miške vykusių žudynių paminėjime ir jo pripažinimo, kad sovietai, o ne nacių žudikai, atsakingi už 20 tūkst. lenkų pareigūnų nužudymą. Taip pat ir iš to, kad kiti Kremliaus atstovai aiškina, jog stabilios demokratinės valstybės, su kuriomis Rusija ribojasi Vakaruose, šiai yra itin vertingos. Kitaip tariant, bent jau retorika visiškai kitokia nei prieš 3–5 metus. Galbūt tai ženklas, kad Kremlius siekia darnesnių santykių su savo kaimynais.

Tačiau jei tai ne vaidyba, rusai neturėtų gudrauti, manipuliuoti ir praktikuoti skaldymo. Kaip pabrėžia “The Economist” ažvalgininkas Edwardas Lucasas, rusams nederėtų viešai atstumti estų, ignoruoti latvių ir bandyti patraukti į savo pusę lietuvius, nes tai Rusijos reputacijos tikrai nepagerins.

Žinoma, galima manyti, kad Baltijos šalių svarba Europoje, ką jau kalbėti apie pasaulį, yra menka. Tačiau, rusai, regis, vis dėlto suvokė, kad nuolatinė įtampa, svaidymasis griežtais pareiškimais, trijų Baltijos šalių atstovų nuolatinis bambėjimas Briuselyje dėl agresyvios ir nedraugiškos kaimynės ne tik Baltijos šalims, bet ir pačiai Rusijai yra žalingas. Taigi ši šalis ieško alternatyvų, keičia savo toną. Lygia greta savo nuostatas Rusijos atžvigiu, regis, keisti bando ir Baltijos šalys, bent jau Lietuva.

Iš tiesų protinga būtų pasinaudoti Rusijos pozicijos kaita. Tik elgtis derėtų apdairiai ir pragmatiškai, galbūt pasimokant iš Vakarų Europos valstybių, nes Rusija mėgsta žaisti dvigubus žaidimus, ir iki šiol jai tai sekėsi. Juk, kaip teigia buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keithas C.Smithas, Maskvos taktika pristabdė didesnį Europos šalių bendradarbiavimą tiek ekonomikos, tiek saugumo, tiek energetikos srityje.

Kad ši situacija bent energetikos srityje būtų ištaisyta, K.C.Smithas ragina Europos Sąjungą sukurti darnią energetikos strategiją, kuri būtų sąžininga tiek energiją tiekiančių, tiek nuo energijos priklausančių šalių atžvilgiu.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad didesnės ES šalys, pvz., Vokietija, atrodo labiau patenkintos dvišaliu, o ne Europos masto mėginimu nagrinėti Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, būtų naivu manyti, jog šiuo metu Europa juda darnios energetikos sistemos link.

O šis delsimas Rusijai labai naudingas ir leidžia jai toliau žaisti dvigubus žaidimus.

D.Krickus – Mary Washington universiteto garbės profesorius, vadovavęs JAV jūrų pėstininkų universiteto H.L.Oppenheimerio karo strategijos katedrai, ir nuolatinis www.lithuniatribune.com bendradarbis.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Dickas Krickus:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...