2010 Balandžio 20

Prasiskolinęs pasaulis

Visų pasaulio valstybių skola – 30 trilijonų dolerių

veidas.lt

"Veido" archyvas

Šiuo metu tik keturios pasaulio valstybės tvirtina neturinčios skolų, visos kitos grimsta į jų liūną. Kai kurios jų – prasiskolinusios beviltiškai.

Europos Komisija perspėja: Europos šalys skolinasi be saiko. Prognozuojama, kad šiemet vien euro zonos valstybių įsiskolinimai užsienio kreditoriams pasieks 84 proc. bendrojo jų vidaus produkto, o kitąmet skolos sieks jau 88 proc. BVP.

Labiausiai į skolą gyvenanti valstybė Europoje šiemet bus Graikija – jos skola 35 proc. viršys BVP, nors jau dabar šalies užsienio skola viršija 442 mlrd. JAV dolerių (1,1 trln. Lt) ir toliau didėja.

“O antrąja Graikija, regis, taps Serbija – ji kasmet išleidžia 25 proc. daugiau, nei uždirba”, – nerimauja Serbijos ekonomistas Mladenas Kovačevičius.

“Dar viena Graikija – tai Italija”, – įspėja “Moody’s” analitikas Alexanderis Kockerbeckas, kurio skaičiavimais, Italijos skola yra didžiausia visoje Europoje ir siekia 1,8 trilijono eurų (6,2 trln. Lt).

“Regis, Graikijos likimas laukia ir ukrainiečių”, – prognozuoja ekonomistas Christopheris Granville’is, primenantis, kad šalies įsiskolinimai siekia 93,5 proc. BVP.

Taigi pavojingą ribą, kai išleidžia daugiau nei uždirba, peržengė dauguma Europos valstybių: tiek galingosios Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, tiek didžiausios skolininkės Pietų Europos šalys, tiek mūsų regiono valstybės.

Prasiskolinęs visas pasaulis

Jei pasidairytume plačiau, ne vien po skolose skendinčią Europą, pamatytume, kad panašios tendencijos šiuo metu vyrauja visame pasaulyje.

42 centai iš kiekvieno šiemet JAV vyriausybės išleisto dolerio bus pasiskolinti. Tai nesunku apskaičiuoti žinant, kad 2010-ųjų finansinių metų išlaidos sieks 3,8 trln. dol. (9,8 trln. Lt), o biudžeto deficitas viršys 1,6 trln. dol. (4,1 trln. Lt).
Užsienio kreditoriams stipriai prasiskolinusios net, atrodytų, klestinčios Indija, Brazilija ar Kinija. Pastarosios skola dabar didėja maždaug po 10–15 proc. kasmet ir šiuo metu siekia apie 430 mlrd. dol. (1,1 trln. Lt).

Gausiai skolinasi ir Rusija, nors mėgsta save vadinti ne skolininke, o kaip tik kreditore. Bet statistika patvirtina: vien nuo sausio Rusijos užsienio skola padidėjo 2,1 mlrd. JAV dol. (5,4 mlrd. Lt) ir dabar mūsų Rytų kaimynė iš viso skolinga 475 mlrd. JAV dol. (1,2 trln. Lt)/

Vis dėlto pastaruoju metu ekonomistai labiausiai sunerimę dėl Japonijos. “Standard&Poor’s” perspėja ketinanti sumažinti Japonijos ilgalaikio skolinimosi reitingą ir trimituoja, kad Japonijos užsienio skola siekia net 200 proc. jos BVP.

“Tai precedento neturinti skola – tokios neturi net Graikija”, – konstatuoja analitikai. “Tai labai pavojinga padėtis”, – tikina Čikagos universiteto ekonomistas Rajanas Raghuramas, manantis, kad pasaulį gali išikti dar vienas skolų burbulo sprogimas.

“Rizikuojame grįžti į tą patį dugną, kuriame ką tik buvome. Niekas nežino, kas mūsų, turinčių šitiek skolų, laukia jau po kelių mėnesių”, – jam antrina Walteris R.Meadas iš JAV tarptautinių santykių tarybos.

Tiesa, esama ir optimistų, kurių stovykloje nuotaikos kitokios. Esą skolinimasis – visiškai pagrįstas ir protingas elgesys po krizės, nes nėra kito būdo ekonomikos atsigavimui paskatinti, kaip tik pumpuoti į rinkas skolintus pinigus. Žinoma, tokią poziciją labiausiai palaiko bankininkai ir kreditoriai, šiuo atveju – tarptautinės investicinės korporacijos PIMCO viceprezidentas Tony Crescenzi.

Esą baimintis nereikėtų, užtenka to, kad šiandien beveik visos pasaulio rinkos kyla, o tai neva ir yra svarbiausias tikslas.

Kaip atiduoti – neaišku

Bet patarimo gyventi vien šia diena nerasime jokiame ekonomikos vadovėlyje. Ir jau visiškai neaišku, kaip didžiausios skolininkės tas skolas grąžins, ypač jei ekonomika kils lėtai, taip kaip JAV, Europoje ar Japonijoje.

“Kinija rizikuoja mažiau, mat jos ekonomika auga sparčiai, kuriama didelė pridėtinė vertė, o skola sudaro palyginti nedidelę dalį”, – teigiama “Barclays Capital Research” ataskaitoje apie pasaulio šalių įsiskolinimus.

Vienintelė išeitis, kurią skolininkėms dabar siūlo ekonomistai, – liautis skolintis, mažinti išlaidas ir ėmus gerėti ekonominei padėčiai mėginti dalimis grąžinti skolas.

“Jei tai nebus daroma, valstybės paprasčiausiai “sudegs”, – perspėja Harvardo universiteto profesorius Kenas Rogoffas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (7)

  1. Smikis Smikis rašo:

    tai vis tik kodel neparaso, kas tuos trilijonus yra paskolines? Pas ka ir is kur, tokie pinigai. Siaip tai, itariu vienos tautos atstovus, bet patvirtinimas butu gerai.. Kodel analitikai ir ekspertai, nedrista garsiai to pasakyti?

  2. ququ ququ rašo:

    Taip, kaip čia dabar išgyvensim neregėtas skolas? Per šiuos 30 metų, vyriausybės buvo įtikintos mažinti mokesčius ir viską privatizuoti. Kol buvo ką privatizuoti, tol valstybės galėjo laikytis. O dabar? Juokingiausia, kai valstybės nerealiomis sumomis išgelbėja turtingiausius pasaulio bankus (kurie turėjo vieni kitiems atsiskaityti už milžiniškas lažybas dėl “subprime” nekilnojamo turto), o po to valstybės nerealiai skolinasi iš tų pačių bankų! Kas gi valdo pasaulį? Vyriausybės ar mįslingi skolintojai?

  3. jie jie rašo:

    pasauli valdo centriniai bankai, kurie tiesiog sukuria(atspausdina) pinigus is nieko ir skolina vyriausybem uz procenta. bet jie tu pinigu nei uzdirbo nei pasiskolino, tai kas gali pasakyt kuom tai skiriasi nuo paprasciausio pinigu padirbinejimo ??? turbut tik tuom kad uz tai nebaudziama…kol tokia sistema egzistuos – skolos didejimas garantuotas

  4. Vilma Vilma rašo:

    KAS YRA TIE SKOLINTOJAI????????????????????????????????????????????? Kodėl tokios info niekur nėra????????????????? Kaip gali būt VISOS pasaulio valstybės sėdėt tokiose skolose????????????????????? O po to moka MILŽINIŠKAS palūkanas. KAM JAS MOKA??????????????

  5. Paaiškinimas Paaiškinimas rašo:

    Esame aš, tu ir Petras. Tu paskolini man, aš tuos pinigus paskolinu Petrui, o Petras tau. Taip ir lieka užburtas ratas.

  6. Vaids Vaids rašo:

    Illuminati skolina visam pasauliui ir itikineja, kad reikia skolintis ir skolintis, padaro dirbtines krizes, pinigai suplaukia jiems, pas ka pinigai tas valdo pasauli, prezidentai tai tik marionetes, pabandyk rast turtingiausiu pasaulio bankininku sarasa… Visi pinigai bankuose, o bankininkai i jokius desimtukus nepatenka… nes ziniasklaida taip pat priklauso bankams… ar buna blogu straipsniu apie bankus? Zodziu visas pasaulis buvo yra ir bus skoloje bankams, tai tas pats kaip vergove… Galit toliau tiket kad kazkada bus geriau, bet taip nebus, tiesiog valstybes ir liks skolingos bankams

  7. ez ez rašo:

    Siulau paziureti ZEITGEIST dokumentinio filmo fisas dalis,kai paziuresit nebeuzdavinesit tokiu klausi kaip: kas skolina?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...