Praėjusią savaitę Prancūzijoje pradėtas masinis čigonų taborų naikinimas. Trys dešimtys jų jau nušluota nuo žemės paviršiaus, dar kelis šimtus toks likimas ištiks netrukus. Tie čigonai, kurie sutinka savo noru išsinešdinti iš Prancūzijos, į rankas gauna tūkstančio litų dydžio išmoką ir palinkėjimą ateityje nesiartinti prie galų valstybės sienos.

Lietuvoje, priešingai nei daugumoje kitų Europos valstybių, dar yra likę laisvėje gyvenančių vilkų. Jų gal du, gal trys šimtai. Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet užregistravo daugiau kaip dešimt atvejų, kai naminius gyvulius užpuolė ir sudraskė vilkai.

Rugpjūtis baigiasi. Laukia naujas sezonas, naujos kainos. Ir kasdien – tarsi vėl vis nauji mūsų pastebėjimai, kad vėjai piniginėje, savo greičiu, rodos, jau seniai pralenkę tuos per baisiausius škvalus siaučiančius, tik vis stiprėja.

Dar metų pradžioje mūsų savaitraštis skelbė, kad šiemet dalies universitetų, kolegijų ir profesinio lavinimo mokyklų laukia bankrotas. Mat šiemet vidurines mokyklas ir gimnazijas baigė trimis tūkstančiais jaunuolių mažiau nei pernai. Maža to, tūkstančiai abiturientų pasirinko studijas ne Lietuvoje, o užsienyje.

Į emigraciją jau žiūrime tarsi į ramiai pro šalį tekančią upę. Vienas kitas inteligentas paakina, kad reikia kovoti dėl valstybės, jos paveldo, kultūros, lietuviškumo išlikimo. Prof. Vytautas Landsbergis siūlo išmesti iš mokyklos mokytoją, kuri ragina abiturientus “kuo greičiau mauti iš Lietuvos”.

Keli tūkstančiai Somalio banditėlių tapo viena didžiausių grėsmių pasaulyje, bet kovoti su ja nepakanka nei valios, nei lėšų.

Vasaros pabaiga – pats įkarštis būsto nuomos rinkoje. Šiuo metu aktyvūs tiek senieji (žmonės, kurių nuomos sutartys baigiasi), tiek naujieji (naujai į miestus atvykstantys gyventojai) nuomininkai – daugiausia studentai ir samdomi darbuotojai.

Paradoksalu, bet brangiausiai įvertinti prekių ženklai dabar priklauso pigių maisto prekių pardavėjams ir nebrangių gėrimų gamintojams.

Į Kristinos Brazauskienės prašymą skirti jai valstybinę prezidento našlės rentą Vyriausybės sureagavo taip ramiai, tarsi tai būtų savaime suprantamas dalykas. Štai mirė pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prezidentas, ir dabar valstybė iki gyvenimo galvos rūpinsis jo vargše našle, kad šiai, netekus maitintojo, nereikėtų skursti ir vargti.

Šį savaitgalį televizijos triukšmingai pradėjo naują sezoną. Ir ne tik televizijos, bet ir Seimo nariai. Tiesa, teoriškai parlamentarų pats darbų įkarštis laukia rugsėjo 10-ąją, kai prasidės Seimo sesija, tačiau tai galima pasakyti tik apie normalius politikus, o tokių bent mūsų parlamente vis mažiau.

Kadaise, turbūt jau labai seniai, laisvamaniai ir politiškai nekorektiški veikėjai sugalvojo, kad reikia minėti rugpjūčio 23-iąją. Ir pavadino ją Juodojo kaspino diena. Atminti baisiai tos dienos išdavystei ir sąmokslui, kai Josifas Stalinas su Adolfu Hitleriu 1939-aisiais pasidalijo tarp jų karalysčių plytinčias žemes ir antrarūšes tautas, pradėdami Antrąjį pasaulinį karą.