Nelengva įrodyti, kad darbai, kurie buvo atlikti siekiant sumažinti krizės pasekmes viešiesiems finansams, buvo geri darbai, nes jie pasireiškė didėjančiais mokesčiais ir mažėjančiomis išlaidomis, o per tai blogėjo ir tų išlaidų gavėjų padėtis.

Nors giriamasi, kad „Sodros“ pajamos bei išlaidos išliko stabilios ir metinis biudžeto deficitas tebėra mažesnis negu pernai, tačiau tuo itin džiaugtis negalime. Didžiausią dalį išlaidų sudarė išlaidos pensijų socialiniam draudimui, išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui sumažėjo 11,8 proc. (105,3 mln. Lt), o nedarbo socialiniam draudimui – 15 proc. (30 mln. Lt).

Neketinu atvertinėti tautiečių į islamą ar budizmą, bet noriu priminti, kad vis dar garbiname ir kitokius „šventuosius“ – tuos, kurie turi pavardes ir gyvena tarp mūsų. Tačiau kažkodėl jie lietuvių sudvasinami, sutinkami ar išlydimi su gėlėmis, apie juos kuriamos istorijos, jų žodžiai (beje, neretai vargu ar išaugę iš vidurinės mokyklos išsilavinimo lygio) išklausomi lyg Šventojo Rašto ištraukos, o jų elgesys, nors dažnai ir peržengiantis elementaraus nekultūringumo ribą, vertinamas atlaidžiai, lyg mažo vaikelio paišdykavimas.

Liepa Lietuvoje buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose.

Lietuvoje pamažu rimsta Londono vasaros olimpiados aistros: sportininkai pagerbti, Vyriausybės premijų čekiai išdalyti, pažadais, kad netrukus turėsime ir naujų baseinų, ir kitos sporto bazės bus aptvarkytos, irgi sočiai pasižarstyta. Tad savo nuostabiomis pergalėmis mus džiuginę ir daug prakaito dėl jų išlieję sportininkai pagaliau gali ramiai atsikvėpti.

Euro krizei neseniai sukako dveji metukai, tačiau artimiausiu metu jos pabaigos tikrai nematyti. Kiek kainuotų ryžtingi jos sprendimo būdai ir kodėl Europos lyderiai jų, ko gero, tikrai nesirinks?

Praėjus šešeriems metams po VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje tampa akivaizdu, kad jo mirties tyrimo ateitį lems ne prokurorai ar teisėjai, bet politikai, nes byla stringa dėl Lietuvos elitų susidūrimo.

Rusijos rinkimų ciklai – Dūmos, prezidento rinkimai – dar labiau politizavo ES ir Rusijos santykius.

Dabartinė energetikos strategija akcentuoja tris pagrindines energetinio vystymosi kryptis: tai Visagino atominės elektrinės projektas, jungtys su žemynine Europa per Lenkiją, Švediją, Estiją bei Suomiją ir suskystintų gamtinių dujų terminalas. Gaila, bet kryptis deklaruoti lengviau, nei pradėti jas įgyvendinti. Štai kad ir Visagino atominės elektrinės projektas.

Iki 2008 m. apie energetiką daug kalbėta, tačiau darbai tik imituoti. Priimta net abejotinų sprendimų. Štai 2001 m. pasirašytas Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Estijos elektros bendrovių susitarimas, įtvirtinantis Lietuvos elektros perdavimo sistemą į posovietinę energetinę sąjungą.

Lietuviai – ne vieninteliai Europoje, masiškai traukiantys į kaimyninę Lenkiją pigesnių prekių: nukeliauti į kitą valstybę dėl mažesnių kainų netingi daugelio Europos šalių gyventojai.