2012 Rugpjūčio 27

Stasys Kropas

Bankų sistemoje karštymečio nebuvo

veidas.lt

Liepa Lietuvoje buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose.

Galima būtų netgi teigti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug. Liepą bendrasis indėlių portfelis primą kartą šalies bankininkystės istorijoje viršijo 44 mlrd. litų – per mėnesį pinigų įmonių ir gyventojų sąskaitose padaugėjo net 668,3 mln. litų ir bendra suma pasiekė įspūdingą skaičių – 44,3 milijardo. Tuo pat metu bendras bankų paskolų portfelis sumažėjo 166,2 milijono litų ir siekė 53,9 milijardo.

Verslo prasme tai reiškia grėsmingą žinią – bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekonomikoje negerėja. Ir tau jau tęsiasi gerus trejetą metų – bankai turi krūvą „trumpų“ pinigų, kuriuos laikyti yra brangu, nes didelio trumpalaikių pinigų poreikio rinkoje nėra, o ir numatomi reguliaciniai aktai verčia mažinti terminų neatitikimo riziką. Sveikas protas sako, kad bankai turėtų būti suinteresuoti daugiau skolinti ir ilgesniam. Taip ir yra. Bankams visiškai nenaudinga kaupti klienų pinigus niekur jų neįdarbinant. Iš čia kyla paprasta išvada – esama padėtis netenkina nei bankų, nei jų klientų Be abejo, tiek kredito paklausą, tiek reguliacinę aplinką lemia nepalanki situacija Europos Sąjungoje, tačiau kai kurie dalykai priklauso ir nuo vietinės politikos. Bankai nurodo, kad esama teisinė ir jų kreditavimo veiklos aplinka veikia tarsi apynasris, stabdantis laisvų rinkoje esančių pinigų įdarbinimą ekonomikoje. Todėl aišku, kad politinio ciklo pradžioje yra laikas o su atsakingomis institucijomis ieškoti galimybių išsiveržti iš užburto rato.

Šalia objektyvių aplinkos problemų, esama ir subjektyvaus faktoriaus, kuris bankų klientų elgseną paveikia ne ką mažiau – ir verslo, ir gyventojų norą investuoti atmuša nuolat vykstanti diskusija apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, kurios daugeliui rodosi labai tamsios. Lietuvoje vasarą ši diskusija įgavo gal net kiek groteskiškų bruožų, nes viešai susikirto verslininkų ir ekonomikos teoretikų nuomonės dėl Lietuvos ekonomikos plėtros tendencijų. Atrodo, kad teoretikai laimėjo, o verslininkų optimizmas prigeso.

Natūralu, kad svarstymai apie niūrią ateitį daugelį bankų klientų verčia susimąstyti apie santaupas juodai dienai, pamirštant plėtros planus. Birželį, kai diskusija prasidėjo, bankų klientai sukluso. Ir to užtenka, kad didelė dalis aktyvių veiksmų, susijusių su išlaidomis, būtų atidėta.

Pažymėtina, kad liepą gyventojų einamosios sąskaitos pasipildė 94,1 mln. litų, o terminuotųjų indėlių sąskaitos – 27,1 mln. Pačios sumos nėra įspūdingos, tačiau tendencija nebūdinga vasaros atostogų laikotarpiui – paprastai vasaros malonumai ir kelionės sąskaitas tuštindavo. Šiuokart panašu, kad net per atostogas bankų klientai mieliau taupė, nei išlaidavo. Tą patį atsakymą perša ir pokyčiai vartojimo paskolų rinkoje ar overdraftai sąskaitose ir kortelėse – tiek vienoje, tiek kitoje eilutėje fiksuotas nedidelis mažėjimas.

Atsargumas ir nerimas dėl ateities jau keletą metų yra permanentinė nekilnojamojo turto rinkos būsena, tad čia ypatingų pokyčių vasara neatnešė. Naujų paskolų būstui suma jau maždaug metus svyruoja šiek tiek virš 100 milijonų litų per mėnesį ir liepa nebuvo išimtis – 113,8 milijono. Judėjimas vyksta, tačiau labai aktyviu jo niekaip nepavadinsi.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Stasys Kropas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...